Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant kaltinamajam D. Ž., prokurorams Ovidijui Vasiliauskui, Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, nukentėjusiajai L. M. ir jos atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

D. Ž., a.k.(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, teistas: 1.1946-05-17 Kariuomenės VRM karinio tribunolo, pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 136 str., laisvės atėmimu 8 metams; 2.1954-03-24 Eišiškių rajono teismo pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 136 str. B p., laisvės atėmimu 20 metų; 3.1955-05-05 Komi ATSR aukščiausiojo teismo pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 142 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 m., remiantis RF BK 49 str. prijungta neatlikta bausmė, galutinė bausmė 20 metų PDL; 4.1956-03-14 Komi ATSR aukščiausiojo teismo pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 139 str., laisvės atėmimu 3 m., prijungta neatlikta bausmė, galutinė bausmė 20 metų laisvės atėmimo; 5.1957-09-16 Komi ATSR aukščiausiojo teismo nuolatinės sesijos pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 143 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m., prijungta neatlikta bausmė, galutinė bausmė 19 metų 5 mėn. 29 d. laisvės atėmimo, remiantis 1961-03-21 Komi ATSR Geležinkelio rajono teismo nutartimi pripažintas IPR. 6.1980-10-01 Kauno miesto Požėlos rajono teismo pagal LR BK 90 str. 3 d. 228 str. 1 d., 234 str. 1 d. 42 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 10 metų, remiantis LR BK 26 str. pripažintas IPR; 7. 1998-11-10 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 234 str. 2 d., 42 str., 105 str. 11 p. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 15 metų, pirmus 5 metus atliekant kalėjime,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž., 2011 m. liepos 23 d. apie 9-10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atėjęs į buto bendrasavininkės L. M. kambarį, vartodamas necenzūrinius žodžius, sukėlė konfliktą ir mojuodamas rankoje laikomu šaunamuoju ginklu nukreipęs ginklą į L. M. kaklą, grasino ją nušauti, pasakydamas „nušustravok, būsi patvarkyta ir tu, ar nori, kad ir tave nušaučiau", dėl ko, esant pakankamam pagrindui manyti, kad D. Ž. išsakytas grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, L. M. buvo priversta išbėgti iš kambario ir kviesti policijos pareigūnus.

Be to, D. Ž., neturėdamas leidimo įgijo ir laikė daugiau nei tris šaunamuosius ginklus, šovinius ir jų dalis, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir laikotarpiu iki 2011-07-23, 11 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė: du vienašūvius savadarbiu būdu pagamintus trumpavamzdžius, civilinėje prekyboje draudžiamus šaunamuosius ginklus (pistoletus), pritaikytus šaudyti savadarbiais B arba C kategorijos šaudmenimis; šešis vienetus pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, kol šie ginklai ir šaudmenys buvo rasti jo namuose Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-ojo būrio pareigūnų; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir laikotarpiu iki 2011-07-23, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, neturėdamas leidimo, laikė: 7 (septynis) savadarbiu būdu pagamintus vienašūvius trumpavamzdžius šaunamuosius ginklus priskiriamus civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytus šaudyti savadarbiais šaudmenimis: savadarbiu būdu perdirbtą šaunamąjį ginklą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinius dujinį - garsinį pistoletą „EKOL Major" Nr. EM780107, pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; savadarbiu būdu perdirbtą šaunamąjį ginklą Turkijos pramoninės gamybos 9mm kalibro pusiau automatinius dujinį - garsinį pistoletą „EKOL & VOLTRAN Firat Compact 92“ Nr. FC6120712, pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; savadarbiu būdu perdirbtą šaunamąjį ginklą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „BLOW 38 magnum“ Nr. 620943, pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams su šiame ginkle buvusiomis penkiomis metalinėmis grankulkėmis, kurios buvo sudėtos į pistoletų vamzdžius bei revolverio būgnelio kameras ir užtaisytos garsiniais šoviniais, kurių buvo dvidešimt šeši (26vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm kalibro dujiniams garsiniams pistoletams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, bei penkis (5vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, skirtus daugelio modelių 9 mm (380-to) kalibro dujiniams - garsiniams revolveriams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, tokiu būdu gaunant savadarbius šaudmenis (neunitarinius šovinius), kurių iššaunamo sviedinio energija viršija 7,5 J; 3 (tris) savadarbiu būdu pagamintus trumpavamzdžius vienašūvius šaunamuosius ginklus priskiriamus civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytus šaudyti 5,6 mm (22-to) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais ir vienam iš jų tinkantį naudoti savadarbiu būdu pagamintą duslintuvą (garso slopintuvą), priskiriamą „A" kategorijos ginklų priedėliams; vieną savadarbiu būdu pagamintą trumpavamzdį vienašūvį šaunamąjį ginklą priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytą šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais; vieną savadarbiu būdu pagamintą ilgavamzdį vienašūvį šaunamąjį ginklą priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytą šaudyti 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais; 4 (keturis) vienetus pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilgiuosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; 320 (tris šimtus dvidešimt) vienetų pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro lygiuosius žiedinio skėlimo šovinius, skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; 24 (dvidešimt keturis) vienetus pramoninės gamybos .22-to (5,6 mm) kalibro trumpuosius žiedinio įskėlimo šovinius, ir tokių šovinių šautas tūteles (viso 5vnt.), skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamas prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, o tūtelės - prie buvusių B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinių dalių; 92 (devyniasdešimt du) pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x25) kalibro centrinio įskėlimo „TOKAREV" tipo šovinius, A arba B kategorijos ginklams, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų: 3 (tris) vienetus buvusios TSRS pramoninės gamybos 9 mm (9x18) kalibro „MAKAROV" tipo šovinius, skirtus daugelio modelių 9 mm (9x18) kalibro ginklams priskiriamus prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; vieną buvusios TSRS pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x54R) kalibro centrinio įskėlimo 1908/30 metų pavyzdžio šovinį, skirtą šaudyti iš 7,62 mm kalibro įvairių metų pavyzdžio šautuvų ir karabinų, priskiriamą prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų ;9 (devynis) pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius, šeši (6vnt.) iš jų užtaisyti savadarbiu būdu, panaudojant pramoninės gamybos tūteles bei kapsules, skirtas daugelio modelių 16-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams-medžiokliniams šautuvams, priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; 8 (aštuonis) pramoninės gamybos 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius (du iš jų užtaisyti savadarbiu būdu, panaudojant pramoninės gamybos tūteles bei kapsules, skirtas daugelio modelių 12-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams – medžiokliniams šautuvams, ir yra priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų ;1033 (vieną tūkstantį trisdešimt tris) pramoninės gamybos 5,45 mm (5,45x39) kalibro 1974 metų pavyzdžio imitacinius šovinius, skirtus šaudyti iš Rusijos gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų priskiriamus prie A kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; kol šie ginklai, šaudmenys ir šaudmenų dalys jo namuose (duomenys neskelbtini) buvo rasti 2011-07-23 16.00 val. kratos metu Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK pareigūnų.

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis

Teisiamajame posėdyje apklaustas D. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokios nusikalstamos veikos dėl rastų pas jį šaunamųjų ginklų jis nepadarė. Savo kambaryje turėjo ginklų. Nuo pat vaikystės domisi ginklais, kelis šautuvus yra pirkęs parduotuvėje, ginklus medinėmis rankenomis pasidarė pats. Visus pas jį rastus šovinius yra pirkęs parduotuvėje, ir jie visi yra garsiniai, tik keli gali būti dujiniai. D. Ž. teigia, kad visus ginklus ir šovinėkus legaliai pirkęs parduotuvėje. Jo nuomone, koviniams ginklams reikalingas leidimas. Pistoletams, šovinėkams leidimo nereikia. Kažkuriems ginklams rankenas darė pats, o maždaug prieš 20 metų šaltkalvis padarė vamzdžius ir mechanizmus. Jis ginklus surinkęs ir mėginęs, ar galima šaudyti. Nežinantis kas paruošė ruošinius. Visi jo ginklai yra šaunami. Jis nesuprantantis koks gali būti ginklas jeigu iš jo negalima šaudyti.

Nors D. Ž. dėl ginklų įgijimo ir laikymo kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta surinktais byloje įrodymais.

Liudytojas S. L. parodė, kad dirbo ir šiuo metu dirba Kauno VPK patruliu. Įvykio dieną dirbo su A. Ž.. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad kažkas šaudo. Nuvykus pasitiko nukentėjusioji, paaiškino kad kažkas šovė į duris. Pasakius kaltinamajam, ko šaudai, kaltinamasis atsakė, „ką, gimtadienio negaliu švęsti?“. Nuėjus pas kaltinamąjį, rado jį ir moterį. Ant stalo buvo šovinių, pistoletas, kuris panašus į savadarbį. Gal buvo ir du, gerai nepamena. Jie paėmė šovinius, o kaltinamąjį pristatė į Centro PK. Kratą darė kiti pareigūnai.

Liudytojas A. Ž. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis 2011 m. liepos 23 d. dirbo Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK Operatyvinėje grupėje. Tą dieną 13.40 val. Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK KPS vyresniosios tyrėjos I. S. prašymu atliko neatidėliotiną kratą įtariamojo D. Ž. namuose – (duomenys neskelbtini), kadangi buvo savaitgalis, poilsio diena ir kriminalinės policijos pareigūnų darbe nebuvo. Minėtame bute D. Ž. priklauso vienas kambarys ir bendra virtuvė. Įėję į kambarį ir pradėję daryti kratą, po kambaryje esančios lovos čiužiniu jie rado galimai savadarbį šaunamąjį ginklą, guminėmis rankenomis, po lova po čiužiniais rado du pneumatinius šautuvus, po to stalčiuje ir spintelėje dar rado ginklų, po to visos kratos metu, kur tik ką beatidarytų ar spintą, ar stalčius, ant stalo esančiose dėžutėse, po lova, ant grindų visur buvo maišeliai su šoviniais, šratais, metalinės, galimai ginklų, dalys, viso daiktų buvo rasta labai daug ir mažomis krūvelėmis, todėl tiksliai pasakyti, kas kur buvo rasta negali. Tačiau visi kratos metu paimti daiktai buvo rasti išskirtinai D. Ž. kambaryje. Kratos metu dalyvavo kviestinis T. V. ir vairuotojas S. N., bei D. Ž. sugyventinė A. S., kuri pasirašyti kratos protokolą atsisakė, kadangi rasti ir paimti daiktai yra ne jos, o D. Ž..

2011-07-23 kratos protokolas patvirtina, kad D. Ž. namuose (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti šaunamieji ginklai ir šaudmenys (1 t., b. l. 29-54).

2011-08-04 specialisto išvada Nr.20-4-JS1-1287 (t. 1., b. 1. 62-64) patvirtina, kad: ištirti pateikti du savadarbiu būdu pagaminti vienašūviai trumpavamzdžiai šaunamieji objektai (pistoletai), pritaikyti šaudyti savadarbiais šaudmenimis, pagamintais atitinkamai: objektui Nr. 1 – iš pramoninės gamybos 9 mm (380-to) kalibro garsinio ar dujinio šovinio, skirto daugelio modelių 9 mm (380-to) kalibro dujiniams - garsiniams revolveriams, ar pramoninės gamybos 5,45 mm (5,45x39) kalibro 1974 metų pavyzdžio imitacinio šovinio, skirto Rusijos gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams „AK 74", „AKS 74", „AKS 74U" bei Simonovo konstrukcijos automatui, ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės ar kulkos); objektui Nr. 2 - iš pramoninės gamybos "D-3", „D-4" ar 6,3/10 grupės šovinio, skirto atitinkamai statybiniams - montažiniams pistoletams "PMT 1", "PC 84" ar "HILTI DX 100 L", ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės ar kulkos) arba prieš tai šauto šovinio tūtelės, yra šaunamieji ginklai. Šie ginklai priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Ginklai šaudymui tinkami. Ištirti šeši (6vnt.) pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija). Ištirti trisdešimt šeši (36 vnt.) pramoninės gamybos „D-4" grupės šoviniai, skirti statybiniams - montažiniams pistoletams "PMT 1" ar "PC 84", prie šaudmenų nepriskiriami. Objektas Nr. 2 pritaikytas šaudyti tokio tipo šoviniais. Šoviniai šaudymui tinkami.

2011-08-12 specialisto išvada Nr.20-4-JS1-1320 (t.1., b.1. 75--77) patvirtina, kad: ištirti septyni (7vnt.) savadarbiu būdu pagaminti vienašūviai trumpavamzdžiai šaunamieji objektai, pritaikyti šaudyti savadarbiais šaudmenimis, pagamintais atitinkamai: objektui Nr. 1 - iš pramoninės gamybos 9 mm (380-to) kalibro garsinio ar dujinio šovinio, skirto daugelio modelių 9mm (,380-to) kalibro dujiniams - garsiniams revolveriams ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės ar kulkos); objektams Nr. 2, 3 - iš pramoninės gamybos 9 mm (380-to) kalibro garsinio ar dujinio šovinio, skirto daugelio modelių 9 mm (380-to) kalibro dujiniams -garsiniams revolveriams, ar pramoninės gamybos 5,45 mm (5,45x39) kalibro 1974 metų pavyzdžio imitacinio šovinio, skirto Rusijos gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams „AK 74", „AKS 74", „AKS 74U" bei Simonovo konstrukcijos automatui, ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės ar kulkos); objektams Nr. 4-6 - iš pramoninės gamybos "D-3", „D-4" ar 6,3/10 grupės šovinio, skirto atitinkamai statybiniams - montažiniams pistoletams "PMT 1", "PC 84" ar "HILTI DX 100 L", ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės ar kulkos); o objektui Nr. 7 - iš pramoninės gamybos 5,6 mm (22-to) kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, yra šaunamieji ginklai. Jie priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Objektai (ginklai) šaudymui tinkami. Tikėtina, kad ištirtas 360 mm ilgio ir 27 mm išorinio skersmens vamzdis gali būti naudojamas kaip tirti pateikto objekto Nr. 5 (objekto Nr. 5 aprašymą žr. 2011-08-11 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1313) dalis, t.y. vamzdis. Spyruoklės, veržlės, varžtai bei poveržlės gali būti naudojamos tirti pateiktuose savadarbiuose objektuose (ginkluose), taip pat objektuose, ištirtuose ankstesniuose tyrimuose (žr. 2011-08-04 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1287 ir 2011-08-11 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1313). Likusių detalių bei neaiškios paskirties objekto naudojimas neapibrėžtas ir nesprendžiamas.

2011-08-09 specialisto išvada Nr.20-4-JS1-1302 (t.1., b.1. 68-71) patvirtina, kad ištirti savadarbiu būdu perdirbti Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatiniai dujiniai - garsiniai pistoletai „EKOL Major" Nr. EM780107 ir "EKOL & VOLTRAN Firat Compact 92" Nr. FC6120712 bei savadarbiu būdu perdirbtas Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvis lygiavamzdis revolveris „BLOW 33 magnum" Nr. 620943, yra šaunamieji ginklai. Ginklams savadarbiu būdu pašalinus vamzdžiuose buvusias įsukamas pertvaras bei praplatinus vamzdžių kanalus, jie buvo pritaikyti šaudyti savadarbiais šoviniais (neunitariniais), susidedančiais iš 9 mm kalibro garsinio šovinio bei vamzdžių kanalų skersmenį atitinkančių sviedinių. Šie ginklai priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Ginklai šaudymui tinkami. Ištirti dvidešimt šeši (26vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm kalibro dujiniams - garsiniams pistoletams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Šie šoviniai tinka tirti pateiktiems pistoletams. Ištirti penki (5vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm (380-to) kalibro dujiniams - garsiniams revolveriams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Šie šoviniai tinka išyirtam revolveriui. Įdėjus ištirtas septynias (7vnt.) metalines grankulkės į pistoletų vamzdžius bei revolverio būgnelio kameras ir užtaisius ginklus garsiniais šoviniais, gaunami savadarbiai šaudmenys (neunitariniai šoviniai). Šaudant tokios konstrukcijos savadarbiais šaudmenimis (metalinė grankulkė + garsinis šovinys) iššaunamo sviedinio energija viršija 7,5 J. Šoviniai šaudymui tinkami.

2011-09-06 specialisto išvada Nr.20-4-JS1-1421 (t1., b.l. 81-86) patvirtina, kad ištirti pramoninės gamybos „D-3" grupės (85vnt.) ir „D-4" grupės (269vnt.) šoviniai (viso 354vnt), ir tokių šovinių šautos tūtelės (viso 28vnt.), skirti statybiniams - montažiniams pistoletams "PMT 1" ar "PC 84", prie šaudmenų, o tūtelės - prie jų dalių, nepriskiriami. Šiems šoviniams pritaikyti anksčiau ištirti savadarbiai objektai: objektas Nr. 2 (žr. 2011-08-04 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1287) ir objektai Nr. 4 - 6 (žr. 2011-08-12 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1320).

Ištirti pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilgieji (320vnt.) ir trumpieji (24vnt.) žiedinio įskėlimo šoviniai (viso 344 vnt.), ir tokių šovinių šautos tūtelės (viso 5vnt.), skirti daugelio modelių .22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, o tūtelės - prie buvusių B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinių dalių (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija). Šiems šoviniams pritaikyti anksčiau ištirti savadarbiai objektai: objektai Nr. 1 - 3 (žr. 2011-08-11 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1313) ir objektas Nr. 7 (žr. 2011-08-12 specialisto išvadoje Nr.20-4-IS1-1320).

Ištirti pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis (CN) ir garsiniai šoviniai (viso 33vnt), skirti daugelio modelių 9 mm (380-to) kalibro dujiniams - garsiniams revolveriams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Šiems šoviniams pritaikyti anksčiau ištirti savadarbiai objektai: objektas Nr. 1 (žr. 2011-08-04 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1287), objektai Nr. 1 - 3 (žr. 2011-08-12 specialisto išvadoje Nr.20-4-IS 1-1320). Šoviniai skirti anksčiau ištirtam revolveriui „BLOW 38 magnum" Nr. 620943 (žr. 2011-08-09 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS 1-1302).

Ištirtos dvi (2vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių šautos tūtelės priskiriamos prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinių dalių.

Ištirti pramoninės gamybos 22-to (5,6/15) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo garsiniai šoviniai (67vnt), ir tokių šovinių šautos tūtelės (24vnt), skirti daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro šaunamiesiems ginklams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, o tūtelės – prie buvusių C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinių dalių. Šiems šoviniams pritaikyti anksčiau ištirti savadarbiai objektai: objektai Nr. 1-3 (žr. 2011-08-11 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1313) ir objektas Nr. 7 (žr. 2011-08-12 specialisto išvadoje Nr.20-4-IS 1-1320).

Ištirti pramoninės gamybos 6,3/10 grupės šoviniai (346vnt), ir tokių šovinių šautos tūtelės (2vnt.), skirti statybiniams - montažiniams pistoletams "HILTI DX 100 L", prie šaudmenų, o tūtelės - prie jų dalių, nepriskiriami. Šiems šoviniams pritaikyti anksčiau ištirti savadarbiai objektai: objektas Nr. 2 (žr. 2011-08-04 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1287) ir objektai Nr. 4-6 (žr. 2011-08-12 specialisto išvadoje Nr.20-4-IS1-1320).

Ištirto pramoninės gamybos 4,5 mm (.177-to) kalibro "Diabolo" tipo kulkos (500vnt), skirtos daugelio modelių 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatiniams ginklams (pistoletams, šautuvams), traktuojamos kaip D ir C kategorijų pneumatiniams ginklams skirti sviediniai. Šios kulkos tinka anksčiau ištirtam pneumatiniam „BĮ 1" modelio šautuvui (žr. 2011-08-05 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1296).

Ištirtos pramoninės gamybos centrinio įskėlimo „GEVELAUT" tipo kapsulės (109vnt), skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui, traktuojamos kaip šaudmenų dalys.

Ištirti pramoninės gamybos „V" grupės šoviniai (14vnt), skirti statybiniams – montažiniams pistoletams „SMP 1" ar „SMP 3M", prie šaudmenų nepriskiriami.

Ištirti pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x25) kalibro centrinio įskėlimo „TOKAREV" tipo šoviniai (92vnt.), skirti šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų (pvz.: pistoletų „TT", „CZ 52", pistoletų-kulkosvaidžių „K 50M", „PPD 34/38", „PPD 40", „PPŠ 41", „PPS 42" ir kt), priskiriami prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija).

Ištirti trys (3vnt.) buvusios TSRS pramoninės gamybos 9 mm (9x18) kalibro „MAKAROV" tipo šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm (9x18) kalibro ginklams (pvz.: pistoletams „MAKAROV", „(duomenys neskelbtini) „U 70 01", „ČZ 83", pistoletams-kulkosvaidžiams „PP 90", „PP 93", „KIPARIS", „(duomenys neskelbtini) „K6 92"), priskiriami prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija).

Ištirtas vienas (l vnt.) buvusios TSRS pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x54R) kalibro centrinio įskėlimo 1908/30 metų pavyzdžio šovinys, skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro įvairių metų pavyzdžio „Mosin" sistemos šautuvų ir karabinų, 1935 m. pavyzdžio „Tokarev" sistemos karabino, 1936 m. pavyzdžio „Simonov" sistemos pusiau automatinio šautuvo, 1938 m. ir 1940 m. pavyzdžio „Tokarev" sistemos pusiau automatinio šautuvo, 1963 m. pavyzdžio „Dragunov" sistemos snaiperio šautuvo, „Kalašnikov" konstrukcijos kulkosvaidžių „PK", „PKS", „PKM", priskiriamas prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija).

Ištirti devyni (9vnt.) pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai (šeši (6vnt.) iš jų užtaisyti savadarbiu būdu panaudojant pramoninės gamybos tūteles bei kapsules), skirti daugelio modelių 16-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams - medžiokliniams šautuvams, priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija). Šiems šoviniams pritaikytas anksčiau ištirtas savadarbis objektas Nr. 4 (žr. 2011-08-11 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1313).

Ištirti aštuoni (8 vnt.) pramoninės gamybos 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai (du (2vnt.) iš jų užtaisyti savadarbiu būdu panaudojant pramoninės gamybos tūteles bei kapsules), skirti daugelio modelių 12-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams - medžiokliniams šautuvams, priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija). Šiems šoviniams pritaikytas anksčiau ištirtas savadarbis objektas Nr. 5 (žr. 2011-08-11 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1313).

Ištirti Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm (5,45x39) kalibro 1974 metų pavyzdžio imitaciniai šoviniai (1033vnt), skirti šaudyti iš Rusijos gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų „AK 74", „AKS 74", „AKS 74U" bei Simonovo konstrukcijos automato „AG 043", priskiriami prie A kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Šiems šoviniams pritaikyti anksčiau ištirti savadarbiai objektai: objektas Nr. 1 (žr. 2011-08-04 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1287), objektai Nr. 2, 3 (žr. 2011-08-12 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1320).

Ištirti pramoninės gamybos šratai (3486 vnt.) ir grankulkės (494 vnt.), kurios gali būti naudojamos medžioklinių šovinių užtaisymui, traktuojamos kaip šaudmenų dalys. Šoviniai, kapsulės bei kulkos šaudymui tinkami.

2011-08-08 specialisto išvada Nr.20-4-JS1-1299 (t. 1., b. 1. 90-91) patvirtina, kad ištirtas Kinijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatinis „BĮ 1" modelio šautuvas su savadarbiu būdu suformuotu 6,7 mm skersmens ir 17 mm ilgio šovinio lizdu, ir be užvedimo svirties, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177-to) kalibro šoviniais-kulkomis, yra nešaunamasis ginklas (priskirti jį vienai iš ginklų kategorijų pagal pavojingumo laipsnį, nėra (galimybės). Tirti pateiktoje būklėje ginklas šaudymui netinkamas (nėra užvedimo svirties,smogiamosios spyruoklės atramos ir nuleistuko grąžinamosios spyruoklės).

2011-08-11 specialisto išvada Nr.20-4-JS1-1313 (t. 1., b. 1. 95-98) patvirtina, kad ištirti savadarbiu būdu pagaminti vienašūviai objektai, keturi iš jų Nr. 1, 2, 3 ir 4 yra trumpavamzdžiai, o likęs Nr. 5 - ilgavamzdis (viso 5vnt.), pritaikyti šaudyti atitinkamai: objektai Nr. 1, 2 ir 3 - 5,6 mm (22-to) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, objektas Nr. 4 - 16-to kalibro, o objektas Nr. 5 - 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais, yra šaunamieji ginklai. Šie ginklai priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams.

Ištirti pateiktoje būklėje objektai (ginklai) Nr. 1, 2, 4 ir 5 šaudymui tinkami, o objektas Nr. 3 – tik iš dalies tinkamas šaudymui (nusilpusi daužiklio spyruoklė, skiltuvas nevisada tiksliai daužia į šovinio lizdo kraštą).

Ištirti keturi (4vnt.) pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams (pvz.: „MARGO", ARMINIUS HW 3", "TOZ 8 M"), priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų (šaudmenų kategoriją apsprendžia naudojamų ginklų kategorija). Objektai Nr. 1, 2 ir 3 pritaikyti šaudyti tokio tipo šoviniais. Šoviniai šaudymui tinkami.

Ištirtas savadarbiu būdu pagamintas duslintuvas (garso slopintuvas) tinkamas naudoti su ištirtu savadarbiu objektu Nr. 3. Duslintuvas priskiriamas „A" kategorijos ginklų priedėliams.

2011-08-05 specialisto išvada Nr.20-4-JS1-1296 (t. 1., b. 1. 102-103) patvirtina, kad ištirtas Kinijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatinis „BĮ 1" modelio šautuvas su savadarbiu būdu suformuotu 5 mm skersmens ir 12 mm ilgio šovinio lizdu, skirtas šaudyti 4,5 mm (177-to) kalibro šoviniais-kulkomis, yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Ginklas šaudymui tinkamas.

Byloje surinktų įrodymų visetas paneigia D. Ž. versiją, kad jis, kratos metu rastus ginklus, šovinius ir įvairias šaudmenų dalis, pirko parduotuvėje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus pranešimas patvirtina, kad A ir C kategorijų ginklams, jų šaudmenims įsigyti fiziniams ir juridiniams asmenims reikalingi leidimai. A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklų ir jų dalių gamyba A. kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.

D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų įsigyti ir turėti gali juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų.

Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2011-09-15 raštas Nr. 20-1 l-S-3127 patvirtina, kad D. Ž. niekada neturėjo ir neturi leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b. 1. 56).

Grasinimas nužudyti L. M.

Dėl grasinimo nužudyti L. M. D. Ž. parodė, kad L. M. yra kaimynė ir gyvena tame pat bute. 2011 m. liepos mėn. 23 d. jis buvo namie, tačiau L. net nematė. Niekad jai nėra grasinęs. Tą dieną ryte jis atsikėlęs iš malonumo iššovė iš turėto ginklo. L. negrasino. Jis yra sakęs L. jeigu skriaus A., tai gaus atkirtį. Tą dieną jis išgirdo verkiančią A.. Jis, palikęs išmontuotus pistoletus kambaryje, ir, išėjęs į koridorių, pamatė, kad A. buvo susikibusi su L. nuomininke. Jis, jas išskyręs, grįžo į savo kambarį. L. jis tą dieną nematė.

Nors D. Ž. dėl grasinimo nužudyti L. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.

2011-09-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji L. M. pateikė du lapus laiškų kopijų (t. 1, b. l. 16-20). Laiškų kopijos buvo apžiūrėtos ir prijungtos prie baudžiamosios bylos. Nustatyta, kad laiškai rašyti D. Ž. (to jis ir pats neneigia). Laiškai rašyti ant languotų popieriaus lapų ir laiškuose yra sakiniai, kurie duoda pagrindą teigti, kad jie yra grasinančio pobūdžio. Pateikiamos atskiros frazės iš laiškų: „O aš L. parašysiu, Jaigum inai grasins Tau, ar kas atsitiks su Tavimi, tai jie abų bus sunaikinti. D. 2002 V 3“. „L. su savo jobariu grasina tau, jeigu kas nors atsitiktų su tavimi, aš juos išnaikinsiuvisus, aš iš jų padaryčiau Šunims kotletus iš pirmos dienos“. „Gal tave išnervavo šita vedma L.? Bet žinok A., kad ašją už Tavo skriaudas, aš ją gyvą suplėšysiu....“. „L. ir kiti kas gasdina tai jų visų laukia ankstyvūs kapai...“ Nors šie laiškai rašyti 2002 metais, tačiau kaip rodo įvykių seka, šie D. Ž. išsireiškimai realiai peraugę į grasinimus įvykio dieną ir prieš tai.

Liudytoja L. M. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes gyvena viename name. Ji gyvena atskirame bute ir kaltinamojo pomėgių nežinanti. L. M. taip pat gyvena tame pačiame name. Namas yra prie gatvės, būna kad mašinos pokšteli, nežinanti ar kas ten šaudo, ar nešaudo. Pati D. Ž. šaudant nemačiusi. Jai asmeniškai kaltinamasis nėra grasinęs.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas įrodymus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

2011-09-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji L. M. pateikė du lapus laiškų kopijų (t. 1, b. l. 16-20). Laiškų kopijos buvo apžiūrėtos ir prijungtos prie baudžiamosios bylos. Nustatyta, kad laiškai rašyti D. Ž. (to jis ir pats neneigia). Laiškai rašyti ant languotų popieriaus lapų ir laiškuose yra sakiniai, kurie duoda pagrindą teigti, kad jie yra grasinančio pobūdžio. Pateikiamos atskiros frazės iš laiškų: „O aš L. parašysiu, Jaigum inai grasins Tau, ar kas atsitiks su Tavimi, tai jie abų bus sunaikinti. Dominas 2002 V 3“. „L. su savo jobariu grasina tau, jeigu kas nors atsitiktų su tavimi, aš juos išnaikinsiuvisus, aš iš jų padaryčiau Šunims kotletus iš pirmos dienos“. „Gal tave išnervavo šita vedma L.? Bet žinok A., kad ašją už Tavo skriaudas, aš ją gyvą suplėšysiu....“. „L. ir kiti kas gasdina tai jų visų laukia ankstyvūs kapai...“ Nors šie laiškai rašyti 2002 metais, tačiau kaip rodo įvykių seka, šie D. Ž. išsireiškimai realiai peraugę į grasinimus įvykio dieną ir prieš tai.

Įvykio aplinkybės rodo, D. Ž. atliko aktyvius veiksmus, kadangi rankoje laikydamas savadarbį šaunamąjį ginklą, nukreipdamas jį L. M., grasino L. M., sakydamas „ar nori, kad aš tave nušaučiau, ko tu ją puoli“. Iš kaltinamojo elgesio ir grasinimų nukentėjusiajai buvo aišku, kad realus pavojus jos gyvybei buvo. Tas aplinkybes L. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tą patvirtino ir liudytoja G. B.-V.. Kad šie grasinimai buvo realūs ir nukentėjusioji suprato tai, rodo ir teisiamojo veiksmai įvykio metu. D. Ž. savo kambaryje šaudo. Tą girdi ir patvirtina nukentėjusioji, liudytojos G. B.-V., A. S.. Iš karto po konflikto tarp A. S. ir nukentėjusiosios įvyksta konfliktas, kurio metu į kambarį įeina teisiamasis su ginklu, kurį nukreipia į nukentėjusiąją ir išsako grasinančią frazę. D. Ž. atliko aktyvius veiksmus, ir šiuos kaltinamojo veiksmus kaip teigia nukentėjusioji ji suprato kaip realius grasinimus ją nužudyti. Nes tokių grasinimų iš D. Ž. buvo ir anksčiau. Juolab kad D. Ž. buvo nužudęs ir jos senelį. D. Ž. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip grasinimas nužudyti, kadangi šis grasinimas buvo konkretus, realus ir galėjo būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir aplinkybes, juos įvertinus, darytina išvada, kad tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai visiškai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad D. Ž., neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė ginklus, šaudmenis savo namuose (duomenys neskelbtini), kol iš jo kratos metu jie buvo išimti policijos pareigūnų. Kaltinamasis leidimo įsigyti, laikyti, nešioti, gabenti ar realizuoti ginklus ar šaudmenis neturėjo. Tai patvirtina bylos medžiaga. Specialistų išvadomis nustatyta, kurie ginklai yra šaunamieji ir priskiriami šaunamiesiems ginklams, taip pat kuri rasti šoviniai yra šaudmenys. Dėl šių ginklų ir šaudmenų įgijimo ir laikymo ir yra teisiamas D. Ž.. Kita dalis rastų šautuvų ir šaudmenų nėra pripažinti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, todėl šioje dalyje D. Ž. įtarimai nebuvo pareikšti.

Tad anksčiau paminėti paties kaltinamojo, liudytojų parodymai, kratos metu surasti šaunamieji ginklai ir šoviniai, specialistų išvada patvirtina, kad D. Ž. neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamuosius bei didelį kiekį šaudmenų. Šie kaltinamojo padarytieji nusikalstami veiksmai visiškai atitinka ir kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-J-71 patvirtina, kad D. Ž. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas su intelekto kritimu. Nusikaltimo padarymo metu D. Ž. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau dėl organinio asmenybės sutrikimo, intelekto kritimo jis negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, tačiau D. Ž. priverstinis gydymas nereikalingas, jis gali būti teisiamas (t. 2., b. l. 41-42).

D. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas jis padarė būdamas ribotai pakaltinamas.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), todėl, skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę, į tai, kad D. Ž. praeityje teistas, tačiau gimęs 1928 metais ir yra 84 metų amžiaus ir yra ribotai pakaltinamas todėl, teismo nuomone, D. Ž. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau taikant BK 54 str. 3 d.. Teismo nuomone BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, mato galimybę skirti švelnesnę bausmę nei Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. sankcijos minimumas.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 22 360 litų turtinės ir 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą baudžiamojo proceso tvarka. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma objektyviau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Kaltinamasis D. Ž. įvykdė tyčinį nusikaltimą, neabejotina, kad nukentėjusysioji L. M. patyrė, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas pripažįsta, kad L. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas nustatytomis bylos aplinkybėmis ir tenkintinas. Nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad sunkių pasekmių nėra, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl, konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pergyvenimą ir nepatogumus, ir tai yra pagrindas į neturtinės žalos priteisimą. Piniginis atlygis – ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teisingas emocijas, todėl ji turi būti vertinama sąžiningai, teisingai ir protingai. Teismo nuomone, reikalaujamas L. M. neturtinės žalos dydis 25 000 Lt neatitinka realumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei susiformavusios neturtinės žalos atlyginimo praktikos. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą, todėl L. M. prašoma priteisti 25 000 litų neturtinės žalos dydis mažintinas.

Nukentėjusiosios turtinės žalos dydis apskaičiuotas tik teoriniu pagrindu ir nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl jis nepriteistinas, tačiau paliekama teisė nukentėjusiajai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti 640 Lt valstybės patirtas išlaidas už teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai pagrįstas ir ši suma priteistina iš D. Ž. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. 3 (trejiems) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. Ž. galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2011-07-23 iki 2012-07-23.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2012-07-23.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 640 (šešių šimtų keturiasdešimties) Lt išlaidas už teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai priteisti iš D. Ž. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.)

Iš D. Ž. priteisti: aštuonis tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti L. M..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. Ž. pinigines lėšas 3041,7 litus saugomus Kauno AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šiuos pinigus nukreipti civilinių ieškinių užtikrinimui.

Iki įsiteisės nuosprendis kardomąją priemonę-suėmimą, palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus savadarbiu būdu perdirbtą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį - garsinį pistoletą „EKOL Major" Nr. EM780107, su dėtuve; savadarbiu būdu perdirbtą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį - garsinį pistoletą "EKOL & VOLTRAN Firat Compact 92" Nr. FC6120712, su dėtuve; dėžutę, šepetėlį, raketų paleidimo įtaisą, savadarbiu būdu perdirbtą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „BLOW 38 magnum" Nr. 620943; keturis vienetus savadarbiu būdu pagamintus vienašūvius trumpavamzdžius objektus Nr. 1, 2 ir 3 - 5,6 mm; .22-to kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, šaunamojo ginklo yra slopintuvą; vieną savadarbiu būdu pagamintą ilgavamzdį vienašūvį objektą pritaikytą šaudyti 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais; Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatinis „BĮ 1"modelio šautuvą; Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatinis „BĮ 1" modelio šautuvą; du vienašūvius trumpavamzdžius šaunamuosius objektus (pistoletus); septynis (7vnt.) savadarbiu būdu pagamintus vienašūvius trumpavamzdžius šaunamuosius objektus; 21 vnt. 9 mm dujinių šovinių; 7 mm-32 vnt. statybinių šovinių; 347 vnt statybiniių šovinių(dėžutėse); 5,6 mm-275 vnt.šovinių; 5,6 mm (sumažinto užtaiso)-24 vnt. šovinių; 978 vnt. imitaciniių šovinių; 7,62 mm"TT"- 82 vnt. šovinių; 6,3/10 mm-344 vnt.(trys dėžutės) šovinių; 5,6/15 mm-57 vnt.(dėžutėje) šovinių; 11 vnt.(8 vnt. savadarbių) medžioklinių 16 kal. šovinių; 12 mm-12 vnt. statybinių šovinių; 9 mm, 22 vnt.. šovinių (revolveriui); 58 vnt. kapsulių; 62 vnt. įvairaus kalibro tūtelių; 1 paketą 3,6 mm šratų; 7 mm-1 paketą grankulkių; 1 dėžutę 8,4 mm grankulkių; 32 vienetus įvairių dydžių spyruoklių, penkis varžtus, lankstį, metalinį vamzdį, 9 vnt. vokų po šaudmenų ir šautuvų ekspertizių (su vatos kaiščiais) saugomus Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.