Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-3007-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-3007-2023 administracinio nusižengimo byloje J. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas. Skundžiame nutarime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2023 m. birželio 6 d. atliko bendros ribos ties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), objektui adresas nesuteiktas, ir žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pastato (B) yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog pažeidimas fiksuotas globaline padėties sistema. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad žemės sklype esančio pastato (B) savininkas yra J. P. J. P. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Tokiais veiksmais J. P. padarė pažeidimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Žemės naudojimo patikrinimai, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vykdomi siekiant įvertinti, ar nėra daroma žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, bei, ar žemės sklypų savininkai (naudotojai) laikosi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 11.1-11.9 papunkčiuose išdėstytų žemės naudojimo tvarkos reikalavimų. Šiuo atveju nesilaikoma nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį po artimo giminaičio O. P. mirties, I. P., J. P. ir A. P. paveldėjo minėtą sklypą kartu su pastatu (B). Minėtas pastatas statytas daugmaž prieš (duomenys neskelbtini) metų, jokios renovacijos ar kitų darbų atlikta nebuvo. Niekada nebuvo fiksuota jokių pažeidimų, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. rugsėjo 21 d. nustatė, kad pastatas pajudėjo į kaimyno žemę 0,39 m ir 0,84 m. Apie tai paveldėtojai sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 21 d., praėjus (duomenys neskelbtini) metų. Nedelsiant, po 8 dienų, buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Jokio objektyvaus termino galimai padaryto pažeidimo pašalinimui Nacionalinė žemės tarnyba neskyrė. Skunde teigiama, kad jokių veiksmų, susijusių su galimai nustatytu pažeidimu (veikimo ar neveikimo) nepadaryta, t. y. jokios renovacijos ar statybų darbų atlikta nebuvo. Paveldėtojas A. P. jokių dokumentų su galimai padarytu administraciniu pažeidimu nebuvo gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos. Apie tai sužinojo tik iš savo vaikų – J. P. ir I. P. po nutarimo surašymo. Pagal pirminį projektą, pareiškėjo ir kaimyno sklypų pastatai turėjo (duomenys neskelbtini) aro. Sklypas buvo paveldėtas kartu su pastatu. Pastatas buvo statomas bei kadastriniai matavimai buvo atliekami keliems paveldėtojams dar negimus. Visi matavimai ir statyba buvo vykdomi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Jokių pažeidimų užfiksuota nebuvo. Nutarimas surašytas Trakuose, nors visi paveldėtojai gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė T. B. nurodė, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo gautas prašymas dėl minimų žemės sklypų patikrinimo ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą dėl neplaninio sklypo naudojimo patikrinimo atlikimo. Atlikus patikrinimą buvo nustatyti pažeidimai, surašytas patikrinimo aktas, ko pasekoje, buvo pradėta administracinė teisena. Pastatas (B) peržengia sklypo ribas 0,39 m ir 0,84 m. Atliekant patikrinimą yra prietaisais brėžiamos sklypo ribos, viskas yra surišta su palydovine sistema ir gaunami duomenys, kokie yra šiai dienai. Tie duomenys suvedami į koordinačių sistemą ir pagal taškų suvedimą gaunama informacija, ar atitinka kadastriniai duomenys, sklypo ribos ir pan. Ar buvo atlikti kadastriniai abiejų sklypų matavimai pasakyti negali, kadangi tokių duomenų neturi. Su prašymu dėl patikrinimo atlikimo į tarnybą kreipėsi kaimyninio žemės sklypo savininkas. Toks prašymas dėl šių sklypų ribos patikrinimo buvo gautas pirmą kartą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. nurodė, kad palaiko skundą ir su pažeidimu nesutinka. Paveldėtą žemės sklypą nusipirko pareiškėjo močiutė, ten jau stovėjo tas namelis. Jis statytas kažkur 1975 m. – 1980 m. Po to močiutė tą žemės sklypą padovanojo pareiškėjo motinai. Po motinos mirties likome mes trys paveldėtojai. Tą sklypą atsimenu nuo vaikystės, jame nakvodavome. Namukas yra (duomenys neskelbtini) kambarių, ten laikome kastuvus, kitą techniką, vaikystėje vasarą likdavome ten nakvoti. Pareiškėjas teigia nežinantis, kas pateikė prašymą dėl sklypo ribų patikrinimo, kadangi tie duomenys yra nuasmeninti dėl asmens duomenų saugumo. Teigia, kad 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimas, kuriuo vadovaujantis buvo atliktas patikrinimas, šiai dienai jau nebegalioja. Kadangi pareiškėjas dirbo, tai patikrinimo dieną negalėjo nuvykti į sklypą, kai buvo atliekamas patikrinimas. Nesupranta, kaip namukas galėjo pasislinkti į kaimyno sklypą. Ten nieko (duomenys neskelbtini) metų nebuvo, ir staigiai namukas pasislinko. Kada buvo atlikti kadastriniai sklypo matavimai, pareiškėjas pasakyti negalėjo. Paveldėjus sklypą, jo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, ten buvo nedidelis žemės sklypas, kitas sklypas yra šalia per kelis žingsnius. Nutarimas buvo surašytas tik pareiškėjui, jo tėvas apie tai nieko nežinojo. Nurodo, jog visas Vilnius yra senais laikais sumatuotas, tai dabar naudojant tikslius prietaisus turėtų daug žemės sklypų neatitikti. Pareiškėjas nurodo neatlikęs nei aktyvių, nei pasyvių veiksmų, paklausus pažeidimą nagrinėjusio specialisto ką daryti, jam buvo pasiūlyta kreiptis į kaimyną ir išspręsti susidariusią situaciją. Kaimynų nepažįsta, nežino, ar ten nauji kaimynai atsikėlė gyventi, ar tie patys gyvena. Teigia negalinti eiti į svetimą sklypą, kad susipažintų su kaimynais. Paaiškino, kad jo kaltės dėl pažeidimo padarymo nėra, kadangi jis jokių veiksmų neatliko, šiuo atveju net nėra pažeidimo sudėties. Nurodo, jog po informacijos gavimo praėjus 8 dienoms buvo gautas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo. Pernai buvo gavęs įspėjimą dėl netvarkomo žemės sklypo, tai buvo suteiktas terminas žolei nušienauti. Retai atvyksta į tą žemės sklypą. Sklype daugiau pastatų nėra. Teigia, jog pernai vasarą nuvykęs į sklypą, pamatė jo žemės sklype šalia besimėtančias statybines medžiagas, tačiau negali pasakyti, ar kaimyninio sklypo savininkai vykdo kažkokius statybos darbus, ten dabar kitas namas yra. Iš archyvo nurodo gavęs dokumentus, kurie patvirtina, kad namukas visąlaik buvo jam priklausančiame žemės sklype, todėl nesupranta, kaip jis galėjo pasislinkti.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. P. paaiškino, kad yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas ir atliko nurodyto pažeidimo tyrimą bei priėmė ginčo Nutarimą. Liudytojo teigimu jis pagal pateiktus jam duomenis atliko tyrimą ir nustatęs, kad yra ANK 110 straipsnio pažeidimų, priėmė skundžiamą nutarimą. Į bylos nagrinėjimą buvo kviečiami sklypo savininkai, tačiau kiek iš jų dalyvavo posėdyje, teigia neprisimenantis. Nutarimas buvo surašytas vienam iš savininkų, pasirinktinai. Kodėl būtent pareiškėjui J. P. surašė nutarimą, negali paaiškinti. Visuomet yra surašomas nutarimas dėl užfiksuoto pažeidimo vienam iš savininkų, tokia yra praktika. Liudytojas nurodė, jog su kadastriniais matavimais nedirba, negalėjo paaiškinti, ar buvo atlikti kažkurio iš sklypų kadastriniais matavimai. Kodėl atsirado tokie neatitikimai, kai pastatas patenka į kaimyninį žemės sklypą, nežino. Paaiškino, kad paveldėję žemės sklypą asmenys perima visas buvusio savininko teises, sklypo planus ir kitą dokumentaciją. Prašymas atlikti patikrinimą buvo pateiktas tikėtina gretimo žemės sklypo savininko, tačiau nėra aišku, ar buvo atlikti kaimyninio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Liudytojo teigimu gretimo žemės sklypo savininkas buvo nurodęs, jog kreipėsi į pareiškėją dėl sklypo ribų, tačiau geranoriškai susitarti nepavyko, todėl buvo paprašyti Institucijos atlikti patikrinimą.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, formaliai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą nustatyta, kad J. P. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Iš 2023 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir kadastro žemėlapio ištraukos, nuotraukų, registrų duomenų, kitos byloje esančios medžiagos, negalima užtikrintai teigti, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis pastatas (B) tikrai išeina iš žemės sklypo ribų.

Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra fiksuotos GPS prietaisu, tačiau tokio matavimo prietaiso rodmenų nėra pagrindo pripažinti tiksliais žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimais, kurie būtų prilyginami kadastriniams matavimams. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 1 d., t. y. 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akto sudarymo metu, kai buvo panaudas GPS prietaisas (toliau – Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kokie yra žemės sklypo kadastro duomenys nustatė Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. Pagal Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, atliekant kadastrinius matavimus, be kita ko, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (1 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (2 punktas), apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai (4 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (5 punktas), užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma (7 punktas), išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą (8 punktas), nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (9 punktas), apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą (11 punktas), parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (15 punktas).

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (redakcija, galiojanti 2023 m. sausio 1 d., t. y. 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akto sudarymo metu, kai buvo panaudas GPS prietaisas) 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Minėti teisės aktai nenumato valstybės institucijai teisės atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Teismas pažymi, kad nėra aišku, kuo remiantis skundžiamu nutarimu nustatyta, jog pastato (B) bendrasavininkis J. P. nesilaikė LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Kaip matyti iš paties J. P. paaiškinimų tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, jis pastatą (B) paveldėjo. Pastatas yra statytas labai seniai, apie 1975 – 1980 metus. Institucijos atstovai taip pat patvirtina, kad pastatas (B) yra statytas seniai. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Iš pareiškėjo pateiktų Vilniaus regioninio valstybės archyvo dokumentų bei planų matyti, jog Z. M. buvo perleistas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41 – 44). Sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha. Kaip matyti iš prie dokumentų esančio plano pastatas (B) yra šalia kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, tačiau už jos neišeina (b. l. 46 – 48). Iš pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog 2023 m. birželio 15 d. duomenimis pastatas (B) išeina už sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų 0,39 m ir 0,84 m. (b. l. 16). Nei iš byloje esančių duomenų, nei iš Institucijos atstovės paaiškinimų bei liudytojo parodymų teismo posėdžio metu nenustatyta, kada ir kokiu būdu pasikeitė įsigyto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kada buvo atlikti tiek žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek kaimyninio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai (jeigu jie buvo atlikti), kada jie buvo įregistruoti, ar atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai. Nei Institucijos atstovė, nei liudytojas negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu pasikeitė/buvo pakeistos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, ar esami savininkai buvo informuoti apie žemės sklypo ribų pasikeitimą, kad galėtų savo iniciatyva atlikti tikslius kadastrinius matavimus jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Sutiktina, kad 1994 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu asmenų įsigyti žemės sklypai sodininkų bendrijoje galėjo turėti ne visai tikslius (iš)matavimus, tačiau bet kokiu atveju asmuo privalo būti informuotas apie atliktus žemės sklypo (net ir kaimyninio) matavimus, būti informuotas apie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų pasikeitimą.

Institucija neatliko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, kaip numato Kadastro įstatymas ir Kadastro nuostatai, nes įstatyme numatytų kadastro duomenų nenustatė, žemės sklypo nepaženklino riboženkliais, neparengė žemės sklypo plano (2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nenubraižyta net sklypo schema) ir kitų privalomų dokumentų, nesilaikė kadastrinių matavimų procedūros, o tik su matavimo prietaisu užfiksavo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir esamą situaciją. Tokiu būdu, GPS prietaiso panaudojimas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimo metu nereiškia, kad yra nustatyti šio žemės sklypo tikslieji duomenys ir kad išnyko poreikis atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad J. P. buvo apklaustas tiek teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjant bylą Nacionalinėje žemės tarnyboje. Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, iš esmės apklausė tik J. P., jokie kiti asmenys (kiti žemės sklypo bendrasavininkiai, kaimyninio žemės sklypo savininkas) nebuvo apklausti. Teismo vertinimu, toks Institucijos pasyvumas administracinio nusižengimo teisenoje suponuoja, kad tyrimas buvo atliktas skubotai, paviršutiniškai ir formaliai. Taip pat pastebėtina, kad nors administracinio nusižengimo teisena inicijuota suinteresuoto asmens, šis asmuo net neapklaustas. Žemės naudojimo patikrinimo akte yra nurodyta, kad atliekant patikrinimą dalyvauja J. S., kuri yra galimai suinteresuotas asmuo, tačiau šis asmuo nebuvo apklaustas tyrimo metu. O dėl dalies pastato (B) buvimo kaimyninio žemės sklypo teritorijoje, teismas pastebi, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo galima ir reikalinga aktyviais veiksmais nustatyti, kada pasikeitė žemės sklypų ribos, kaip tai buvo padaryta, ar yra atlikti kaimyninio sklypo kadastriniai matavimai, patvirtinantys kaimyninio žemės sklypo tikslias ribas, tačiau Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik paties fakto konstatavimu.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus formaliai, skubotai ir paviršutiniškai, neišsiaiškinę bylai reikšmingų aplinkybių. Institucija, priėmusi nutarimą, iš esmės nesurinko ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo ir ANK 593 straipsnyje nustatytų veiksmų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė būtent J. P..

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina papildomam aplinkybių tyrimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-3007-2023 ir bylą grąžinti tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.