Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms A. L., Z. K. ir J. Z., ieškovės A. L. atstovei advokato padėjėjai I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių A. L., Z. K. ir J. Z. ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės A. L., Z. K. ir J. Z. kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti A. L. teisę įsigyti jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais; pripažinti Z. K. teisę įsigyti jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais; pripažinti J. Z. teisę įsigyti jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais; įpareigoti atsakovę parduoti ieškovėms minėtus butus už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena ir naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nuo savo gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad minėtame bute gyveno su savo tėvais. Teigia, kad jos tėvas V. B. buvo Kuršių nerijos nacionalinio parko vyriausiasis miškininkas nuo 1960 m. iki 2002 m. Teigia, kad tėvams gavus butą tėvai išsikraustė į kitą gyvenamąją patalpą Klaipėdoje, tačiau ji (duomenys neskelbtini), liko gyventi toliau. Paaiškino, kad pradėjus studijuoti Kaune 1982 m. turėjo išsiregistruoti iš prašomo privatizuoti būsto. Teigia, kad po studijų 1990 m. grįžo į prašomą privatizuoti būstą. Nurodė, kad tėvams išsikėlus į Klaipėdą 1997 m. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta jos prašymu. Paaiškino, kad nuomos sutartį sudarė ji, tačiau išsinuomotame bute gyveno ji ir jos šeima, t.y. sūnus ir dukra, kurie ir šiuo metu gyvena kartu. Mano, kad ji įgijo teisę privatizuoti butą, kadangi 1997 m. nuomos sutartis sudaryta su ja. Nurodė, kad dėl išsinuomoto buto privatizacijos prašymus pradėjo teikti nuo 2001 m. Nurodė, kad anksčiau nesikreipė dėl buto privatizavimo, kadangi manė, kad toks kreipimasis būtų pabloginęs santykius tarp atsakovės ir jos tėvo. Paaiškino, kad visi kiti namai aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini)yra privatizuoti. Teigia, kad nuo 2001 m. teikiant prašymus, užklausas dėl buto privatizacijos atsakovė į prašymus, užklausas neatsakydavo, tik vėliau pradėjo teikti raštus, kuriuose nurodydavo, kad klausimas dėl buto privatizavimo bus sprendžiamas vėliau, nepateikiant aiškaus atsakymo dėl privatizavimo. Teigia, kad atsakovė nei karto nenurodė, kad privatizavimas negalimas. Paaiškino, kad namo ir buto remontu rūpinosi ieškovė. Pažymėjo, kad atsakovė neatliko jokių namo, (duomenys neskelbtini)bei jame esančio buto (duomenys neskelbtini) remonto darbų, nesirūpino namo būkle. Mano, kad namo nusidėvėjimas yra 67 procentai. Paaiškino, kad neturi kito nekilnojamojo turto.

I. Z. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1987 m. gyvena ir naudojasi butu, esančių (duomenys neskelbtini). Teigia, kad teisę naudotis minėtu butu gavo dėl to, kad vyras dirbo miškų ūkyje ir butu naudojosi kaip žinybine patalpa. Nurodė, kad vyras buvo sudaręs buto nuomos sutartį 1989 metais. Vyrui mirus buvo sudaryta kita nuomos sutartis, ir dabar minėtame bute gyvena ji su pilnamečiu sūnumi. Nurodė, kad dėl buto privatizavimo kreipėsi 2001 metais, atsižvelgus į tai, kad butų privatizavimo procedūrą pradėjo kiti namo gyventojai. Teigia, kad atsakovė neprižiūrėjo ir neprisidėjo prie namo ir buto priežiūros, remonto. Paaiškino, kad procedūrą dėl privatizavimo pradėjo vyras.

I. J. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena ir naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nuomos sutartį sudarė ir bute gyvena nuo 2000 m. Paaiškino, kad dirba Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje nuo 1998 m. Nurodė, kad butas suteiktas kaip darbuotojai. Teigia, kad prašymą dėl buto išsipirkimo pateikė 2003 metais. Nurodė, kad ankščiau nesikreipė, kadangi buvo nauja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotoja bei buvo sudaryta terminuota minėto buto sutartis, kuri galiojo iki 2003 m. Teigia, kad nuomos sutartis vėliau tapo neterminuota, kadangi ji bute gyvena toliau. Nurodė, kad 2014 metais atsakovė nurodė, kad namas, kuriame yra butas, atsakovei nereikalingas, todėl pateikė prašymą dėl buto privatizavimo. Mano, kad pateikė prašymą galiojant teisės aktui leidusiam privatizuoti minėtą butą, t.y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymui, o privatizavimo procedūra nebuvo baigta dėl atsakovės veiksmų. Paaiškino, kad iki 2014 metų buvo pateikusi tris pašymus, į kuriuos aiškaus atsakymo negavo. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su nepilnamete dukra. Teigia, kad sąskaitas už minėto buto išlaikymą teikia atsakovė. Paaiškino, kad apie galimybę privatizuoti butą sužinojo privatizavus kitą butą minėtame name.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovių ir atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise perduotas valdyti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai (2 t. b.l.16,17, 59-61). Tarp ieškovės A. L. 1997 m. rugsėjo 3 d., J. K. 1998 m. sausio 1 d., ieškovės J. Z., 2000 m. balandžio 20 d., ir atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, pagal kurias ieškovei A. L. neapibrėžtam laikotarpiui išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei Z. K. neapibrėžtam laikotarpiui išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei J. Z. laikotarpiui iki 2003 m. balandžio 20 d., išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 11, 12, 37, 38, 51, 52). Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp J. Z. pasibaigus jos galiojimo terminui tapo neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi bei aplinkybės, kad Z. K. po J. K. mirties kaip jo šeimos narys neturėjo teisės perimti nuomininko teisių ir pareigų. Ieškovė A. L. 2001 m. lapkričio 8 d. su prašymu nupirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją (2 t. b.l. 18). Atsakovė 2001 m. gruodžio 12 d. informavo ieškovę A. L., kad 2001 metais nenumatytos galimybės pastatų privatizavimui, nurodant, kad ieškovė apie privatizavimo galimybės bus informuota atskirai (2 t. b.l. 28). Ieškovė A. L. 2002 m. gegužės 17 d., 2003 m. spalio 22 d., 2005 m. lapkričio 7 d., 2012 m. liepos 16 d., kreipėsi su prašymais privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 19-25). Atsakovė 2002 m. liepos 26 d. raštu informavo ieškovę A. L., kad ieškovė apie patalpų privatizavimą bus informuota atskirai (b. l. 29). 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. gruodžio 14 d. ieškovė A. L. pateikė prašymus privatizuoti gyvenamąsias patalpas su priklausiniais, esančias (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 26,27). Atsakovė 2014 m. balandžio 10 d. raštu informavo iškovę, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo klausimas bus sprendžiamas 2014 m. IV ketvirtyje, nurodant, kad ieškovė apie priimtus sprendimus bus informuota atskiru raštu (2 t. b.l. 32). I. Z. K. 2003 bei 2014 metais pateikė prašymus atsakovei dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo (2 t. b.l. 42). Atsakovė 2003 m. rugsėjo 10 d., raštu informavo ieškovę, kad Valstybės saugomų teritorijų tarnyba nepritaria patalpų pardavimui gyventojams (2 t. b.l. 43). I. J. Z. 2001, 2002, 2003, 2014, pateikė prašymus atsakovei dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo (2 t. b. l. 40,41, 54, 55). Atsakovės 2001 m. gruodžio 12 d., 2002 m. liepos 26 d. raštais ieškovė J. Z. informuota, kad patalpų privatizavimas 2001 metais nenumatytas, o apie 2002 metais vykdomą patalpų privatizavimą ieškovė J. Z. bus informuota vėliau (2 t. b.l. 40,41). Atsakovė 2003 m. rugsėjo 10 d. raštu informavo ieškovę J. Z., kad Valstybės saugomų teritorijų tarnyba nepritaria patalpų pardavimui gyventojams (2 t. b. l. 56). Atsakovės 2015 m. gegužės 4 d. raštu ieškovės A. L., Z. K. ir J. Z. informuotos, kad atsakovė gali panaudoti nereikalingą ar netinkamą naudoti valstybės ilgalaikį turtą, tik parduodant viešo aukciono būdu, nurodant, kad atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto Savivaldybės administraciją dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo savivaldybei ir galimybės ieškovėms įsigyti prašomus privatizuoti butus pagal Paramos būstui įsigyti ir privatizuoti įstatymo nuostatas, kuri 2015 balandžio 15 d. nesutiko perimti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 44,45).

Ieškovės prašo pripažinti jų teisę privatizuoti butus, esančius name, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusia Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcija, o būtent vadovaujantis minėto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų nuostatomis. Minėto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu savivaldybei (valstybei) buvo suteikta teisė parduoti savivaldybei (valstybei) priklausančias gyvenamąsias patalpas jose ne mažiau kaip trejus metus išgyvenusiems nuomininkams už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu tokios patalpos yra per 60 proc. fiziškai susidėvėjusios ir jų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų, o įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu namų savininkams buvo suteikta pirmumo teise privatizuoti gyvenamųjų namų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus.

Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta vadovaujantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 yra pažymėjęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką, išaiškinant, kad teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuomininkams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria ar ieškovės išreiškė valią privatizuoti butus, esančius name, adresu (duomenys neskelbtini), galiojant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai iki 2014 m. gruodžio 31 d.. Įvertinus byloje esančius A. L. 2001 m. lapkričio 8 d., 2002 m. gegužės 17 d., 2003 m. spalio 22 d., 2005 m. lapkričio 7 d., 2012 m. liepos 16 d., 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. gruodžio 14 d., prašymus privatizuoti - nupirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. K. 2003 m. bei 2014 m. prašymus dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo, ieškovės J. Z. 2003 m. ir 2014 m. prašymus dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda privatizavimo, ieškovių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad ieškovės A. L. ir Z. K. nuo 2001 metų, o ieškovė J. Z. nuo 2003 metų, ne kartą kreipėsi į atsakovę tiek raštu, tiek žodžiu dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizavimo. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neginčija, kad ieškovių kreipimasis dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizavimo gautas iki 2014 metų pabaigos. Atsakovė nepaneigė ir ieškovių nurodytos aplinkybės, kad nors Nekilnojamojo turto registre įrašas apie patikėjimo teisę įregistruotas nuo 1997-11-07, tačiau ginčo butų dokumentai sutvarkyti tik 2013-03-04 (2 t., b.l. 16), kas taip pat galėjo apsunkinti privatizavimo procedūrą. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovės procesą dėl butų, esančių name adresu - (duomenys neskelbtini), inicijavo galiojant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos naudojimo ir tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 (netekusiu galios 2015 m. balandžio 3 d.), 3 punktu sprendimus dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas, sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo (pardavimo) turėjo būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo piliečio prašymo (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2005 yra pažymėjęs, kad atsisakydama sudaryti gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį, valstybės (savivaldybės) institucija turi nurodyti tikras bei svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų objektyvią būtinybę išlaikyti turtą institucijos žinioje, neleidžiant jo privatizuoti. Įvertinus teismo posėdžio metu ieškovių duotus paaiškinimus apie tai, kad atsakovė, į jų prašymus dėl patalpų privatizavimo nepateikdavo aiškaus atsakymo arba nepateikdavo jokio atsakymo, aplinkybę, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų, kad ieškovėms buvo pateiktas aiškus atsakymas dėl galimybės arba negalėjimo privatizuoti butus name, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės 2001 m. gruodžio 12 d. raštą, adresuotą ieškovei A. L. ir J. Z., 2002 m. liepos 26 d. raštą adresuotą J. Z. ir A. L. (2 t. b. l. 41), 2014 m. balandžio 10 d. raštą, adresuotą ieškovei A. L., 2003 m. rugsėjo 10 d. raštus, adresuotus Z. K. ir J. Z., teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė išsamaus ir konkretaus atsakymo dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, todėl teismas daro išvadą, kad minėtų gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne nuo ieškovių priklaususių aplinkybių. Pažymėtina, kad įvertinus ieškovių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovės 2015 m. gegužės 14 d. raštą, adresuotą ieškovėms A. L., Z. K. ir J. Z. (2 t. b. l. 44), 2015 m. birželio 15 d. raštą, adresuotą ieškovėms A. L., Z. K. ir J. Z., atsakovės darbuotojos 2015 m. gegužės 15 d. elektroninį laišką adresuotą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (2 t. b. l. 47), matyti, kad atsakovė aktyviai domėtis dėl galimybės privatizavimui perduoti gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo tik 2015 metais, t.y. nustojus galioti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai, suteikusiai ieškovėms lengvatinėms teisėmis privatizuoti minėtas patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje 2-2872-38/2004 atsakovė buvo įpareigota vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu parduoti kitai gyvenamojo namo, esančio Smiltynės g. 21, Klaipėda, gyventojai jos nuomotas patalpas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2005 Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 5 d. nutartį, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, paliko nepakeistą. Įvertinus šią aplinkybę bei atsižvelgiant į tai, kad minėtos bylos faktinės aplinkybės yra panašios su nagrinėjama byla, teismas sprendžia, kad atsakovė ieškovėms turėjo pateikti aiškų ir išsamų atsakymą dėl gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), jau po Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmimo, tačiau to nepadarė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nors Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktų, 4 punktų nuostatos neteko galios nuo 2015 m. sausio 1 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatyta, jog ieškovės gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūrą pradėjo dar galiojant minėto įstatymo redakcijai bei į tai, kad nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne nuo ieškovių priklaususių aplinkybių, ieškovės vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais turi teisę užbaigti gyvenamojo būsto privatizavimo procedūrą pagal minėto įstatymo redakcijos nuostatas.

Siekiant pasinaudoti galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis privatizuotinos patalpos turėjo būti per 60 procentų, nusidėvėjusios, remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) turėjo būti ekonomiškai nenaudinga, asmuo turėjo būti patalpų nuomininkas ir nuomos pagrindu tose patalpose išgyvenęs ne mažiau kaip trejus metus.

Iš teismui pateiktų tarp ieškovės A. L. 1997 m. rugsėjo 3 d., J. K. 1998 m. sausio 1 d., ieškovės J. Z., 2000 m. balandžio 20 d., ir atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomose privatizuoti butuose iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuomos pagrindais gyveno ilgiau kaip trejus metus. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės neginčijo ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu. Iš Nekilnojamojo turto registro 2004 m. vasario 13 d. išrašo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimo laipsnis išrašo pateikimo dieną sudarė 63 procentus, o kitų statinių 70 procentų (2 t. b. l. 59,60). Iš 2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 15 d. rašto nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas sudarė 63 procentus (2 t. b. l. 45). Atsakovės atstovė neginčijo aplinkybės, kad minėto namo nusidėvėjimas yra mažesnis kaip 60 procentų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo didesnis nei 60 procentų. Iš Neringos Savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 26 d. rašto adresuoto atsakovei nustatyta, kad savivaldybė manė, kad gyvenamuosius pastatus, kurių kapitalinis remontas ekonomiškai nenaudingas ir kurie nusidėvėję daugiau 60 procentų būtų galima perduoti tokių statinių nuomininkams. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sptrendimu nustatyta, kad iki 2007 m. nebuvo numatyta skirti lėšų gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) remontui. Iš ieškovių paaiškinimų, kurių atsakovės atstovė neginčijo, nustatyta, kad atsakovė neremontavo ir neprižiūrėjo minėto gyvenamojo namo. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad valstybei ginčo statinių remontas galiojant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo redakcijai iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo ekonomiškai nenaudingas. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto Savivaldybės administracija atsisakė perimti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi patalpos ir priklausiniai yra blogio stovio. Be to, atsakovės 2016 m. rugpjūčio 10 įsakymu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos neįgyvendintų priemonių, pagal suvestinio saugomų teritorijų direkcijų veiksmų planų dėl jų veiklai nereikalingų pastatų sąrašo“ pripažinta, kad gyvenamasis namas bei sandėliai, adresu (duomenys neskelbtini) yra nereikalingi (1 t. b. l. 107-109).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad namas esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys atsakovės ieškovėms išnuomoti butai Nr. (duomenys neskelbtini), galiojant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo tinkami privatizavimo objektai.

Į bylos nagrinėjimą įtraukta Valstybės įmonė turto bankas savo išvadoje aiškina šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 148 Dėl valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimo, tačiau teismas šio įstatymo netaiko. Pažymėtina, kad tiek iš minėtos Valstybės įmonės turto bankas išvados, tiek atsakovės paaiškinimų matyti, kad ginčo objektų perdavimas Turto bankui nėra įvykęs.

Ieškovės ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją parduoti ginčo butus su ūkiniais pastatais ir priklausiniais už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė tokio termino nustatymui neprieštaravo, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalis).

Teikdamos ieškinį ieškovės sumokėjo po 41,00 Eur žyminio mokesčio (1 t. b. l. 11). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis ieškovės turėjo sumokėti po 31,00 Eur žyminio (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai kiekvienai iš ieškovių gražintina sumokėto žyminio mokesčio dalis (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Iš atsakovės ieškovėms priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad nuo minėto ieškovių sumokėto žyminio mokesčio teismų informacinėje sistemoje buvo įskaityta po 31,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kiekvienai iš ieškovių iš atsakovės priteistina po 31,00 Eur žyminio mokesčio. A. L. patyrė 1800,00 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 1400 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant ieškinį, 100,00 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 150,00 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, 150,00 Eur už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje (2 t. b. l. 102-104). J. Z. patyrė 1400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant ieškinį (2 t. b. l. 105, 106). Atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 5, 7, 8.2. punktus, į tai, kad teisinę pagalbą byloje teikė advokato padėjėjas, į tai, kad minėtame LR Teisingumo ministro įsakyme nurodyti užmokesčio už advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydžiai yra rekomendacinio požymio, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovių prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos pagalbą rengiant ieškinį, kadangi ieškovės kreipėsi dėl skirtingų ieškinio dalykų, tačiau dėl to paties teisinio pagrindo, todėl siekiant nepažeisti teisingumo, sąžiningumo principų ieškovėms A. L. ir J. Z. priteistina po 900,00 Eur kiekvienai už advokato padėjėjos pagalbą rengiant ieškinį. Įvertinus kitas ieškovės A. L. nurodytas bylinėjimosi išlaidas darytina išvada, kad jos atitinka bylos sudėtingumą, neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės A. L. teisę įgyti nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3,4 punktų redakciją, galiojusią iki 2014 m. gruodžio 31 d.

P. Z. K. teisę įgyti nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su ūkiniais pastatais ir priklausiniais pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų redakciją, galiojusią iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pripažinti J. Z. teisę įgyti nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3,4 punktų redakciją, galiojusią iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją parduoti ieškovei A. L. butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją parduoti ieškovei Z. K. butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją parduoti ieškovei J. Z. butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir priklausiniais už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei A. L. 1331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.

Priteisti ieškovei Z. K. 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.

Priteisti ieškovei J. Z. 931,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.

Grąžinti ieškovei A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio, t.y. 10,00 Eur, sumokėto 2016 m. liepos 28 d., operacijos eilės Nr. 678646.

Grąžinti ieškovei Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio, t.y. 10,00 Eur, sumokėto 2016 m. liepos 28 d., operacijos eilės Nr. 678647.

Grąžinti ieškovei J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio, t.y. 10,00 Eur, sumokėto 2016 m. liepos 28 d., operacijos eilės Nr. 678651.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.