- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-2-768/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Rita Dambrauskaitė, Birutė Valiulienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo T. M. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria jam buvo paskirtas suėmimas vienam mėnesiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas T. M. paskyrė suėmimą 1 mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, dėl to, paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
2. Skundu T. M. gynėjas advokatas prašo suėmimą panaikinti arba keisti į švelnesnes kardomąsias priemones. Jis nurodo, kad T. M. šioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, nei nuteistasis, todėl jam neturi būti taikoma kardomoji priemonė, šiuo atveju – suėmimas. LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį perduoti bylą iš naujo tirti, - jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas. Todėl teismas panaikinęs T. M. atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą turėjo perduoti bylą iš naujo tirti, kadangi naujuoju Ekspertizės aktu nustatyta, kad T. M. gali dalyvauti baudžiamajame procese. Gynėjo nuomone, tik atlikus šį veiksmą ir toliau atliekant ikiteisminį tyrimą galimas procesinės prievartos priemonės taikymas. Taigi iš esmės pažeidus baudžiamąjį procesą, T. M. nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. M. jau daugiau nei vieneri metai ir du mėnesiai yra atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai dar labiau pažeis jo teisę į greitą baudžiamąjį procesą. Todėl gynėjo nuomone, T. M. turi būti parinkta švelnesnė kardomoji priemonė, nes jis turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su mama.
3. Teismo posėdyje gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašė skundą patenkinti. Prokurorė V. Chodorcevičienė prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas iš dalies.
5. Skunde gynėjas advokatas ginčija apylinkės teismo argumentus dėl kardomosios priemonės paskyrimo nurodydamas, kad buvo pažeistas baudžiamasis procesas ir tuo pačiu teigia, kad vis tik švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė T. M. galėtų būti paskirta. Tačiau teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su skundo argumentais.
6. Pažymėtina, kad T. M. byla buvo perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo ir šis procesas, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nėra pasibaigęs. Šis procesas nenutrūko ir teismui gavus naują Ekspertizės aktą, kurioje nurodyta, kad T. M. tiriamos nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei jam taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžios pagrindai ir šių priemonių taikymo procesas yra reglamentuojamas BPK XXIX skyriuje. Taikant šio proceso nuostatas kardomosios priemonės neskiriamos, nes, kaip teisingai nurodė gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas, kardomosios priemonės skiriamos įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (BPK 119 straipsnis). Be to, šio skyriaus 401 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad išspręsdamas bylą ir priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas. Tik jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas – byla perduodama iš naujo tirti (BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir tik tokiu atveju, asmeniui įgijus įtariamojo (kaltinamojo) statusą, gali būti taikomos kardomosios priemonės. Šiuo gi atveju, kaip minėta, apylinkės teismas nevertino ir nepriėmė sprendimo dėl ekspertų pateiktų skirtingų išvadų dėl T. M. pakaltinamumo.
8. Taigi įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas paskyręs kardomąją priemonę nepasibaigus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesui, netinkamai įvertino BPK XXIX skyriaus nuostatas, iš esmės pažeidė BPK 401, 403 straipsnių reikalavimus ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą skirti kardomąją priemonę. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat neteisingai aiškino BPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Kaip jau minėta, šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepriėmęs sprendimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, panaikino T. M. taikomą atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą įvertinęs faktą, kad yra gautas naujas Ekspertizės aktas ir skyrė jam kardomąją priemonę, nors tam nebuvo jokio pagrindo vertinant tai, kad T. M. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminas nebuvo pasibaigęs ir galiojo iki 2021 m. sausio 7 d. Net ir neišsprendęs bylos iki 2021 m. sausio 7 d., apylinkės teismas turėjo teisę vadovaujantis BPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis spręsti klausimą dėl šios kitos procesinės prievartos priemonės pratęsimo.
9. Gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundo argumentas dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo paliekamas nenagrinėtas teisėjų kolegijai išdėsčius argumentus dėl kardomųjų priemonių skyrimo, kuomet nepasibaigė priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas.
10. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. M. teisės buvo suvaržytos nesilaikant BPK numatytų reikalavimų, nesant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Todėl skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėjų kolegija pripažinusi neteisėta bei nepagrįsta ją panaikina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria T. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui ir panaikintas T. M. taikomas atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.