- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-359-168/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. V. skundą dėl 2011-03-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutartis skirti įtariamajam R. V. kardomąją priemonę - suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. įtariamas tuo, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su R. M., V. S., T. M., J. N. ir J. K., 2008 m. rugpjūčio 23 d., G. K. priklausančio namo kieme, esančiame Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), R. M. ir V. S. pasinaudojus nukentėjusios L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi ir panaudojus psichologinį smurtą – grasinant ginklu susidoroti su ja ir jos šeimos nariais, žinant, kad L. B. yra vaikas – 17 metų, tokiu būdu užverbavus ją vykti į Jungtinę Karalystę, 2008 m. rugpjūčio 27 d. R. M. ir V. S. atgabenus nukentėjusiąją į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įgijo nukentėjusiąją ir iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. laikė nelaisvėje savo bute, po to, 2008 m. rugpjūčio 28 d., apie 5 val., R. M. su V. S. ir J. N. automobiliu nugabenus nukentėjusiąją į Kauno mieste esančią degalinę „Lukoil“, kur nukentėjusioji kartu su R. M. buvo įsodinta į autobusą, vykstantį į Jungtinę Karalystę, R. M. nugabenus nukentėjusiąją į nuomojamą namą, (duomenys neskelbtini), J. K. su T. M. pasitiko nukentėjusiąją, bei panaudodama psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, siekdama pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė ją nelaisvėje nuomojame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 157 str. 2 d., 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d.
R. V. taip pat įtariamas tuo, kad 2009 m. vasario 4-8 dienomis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., V. S., T. M., J. N. ir D. L., Kauno mieste, prie geležinkelio stoties, R. M. ir V. S. pasinaudojus A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei pasinaudojus apgaule, melagingai pažadant, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, įtikinus jas ir taip užverbavus vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, 2009 m. vasario 7 d. R. M. ir V. S. atgabenus nukentėjusias į R. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įgijo nukentėjusiąsias ir iki 2009 m. vasario 9 d. laikė savo bute, po to, R. M. nupirkus lėktuvo bilietus, bei kartu su V. S. ir T. M. nugabenus automobiliu nukentėjusiąsias į Rygos oro uostą, A. B. ir L. B., lydint R. M., lėktuvu nugabenus į Jungtinę Karalystę Leeds miestą adresu (duomenys neskelbtini), D. L. su J. N. pasitiko nukentėjusiąsias, laikė jas savo nuomojamame name kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 147 str. 2 d., 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d.
R. V. įtariamas ir tuo, kad 2009 m. vasario 8-9 dienomis, ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, Telšiuose, kavinėje (duomenys neskelbtini) dalyvaudamas organizuotoje grupėje su V. L., siekdamas, kad S. K. butų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiosios S. K. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei panaudodamas apgaulę - nutylėdamas tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadėdamas gerai apmokamą darbą, verbavo nukentėjusiąją S. K. vykti į Jungtinę Karalystę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji atsisakė vykti į Jungtinę Karalystę, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. , 147 str. 2 d.
R. V. 2009-11-11 prokurorės nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju. Tos pačios dienos nutarimu paskelbta jo paieška ir išduotas Europos Arešto orderis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutartimi R. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant jo termino. R. V. 2011 m. kovo 18 d. 1.30 val. buvo sulaikytas tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutartis skirti R. V. kardomąją priemonę - suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, tais pagrindais, kad R. V. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis R. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta faktiniais duomenimis, grindžiama spėjimais ir deklaratyviais teiginiais, taip pat nemotyvuota, kaip to reikalauja LR BK 122 str. 2 ir 6 d. bei BK 125 str. 2 d. normos, todėl yra neteisėta. Teismas neatsakė į šiuos klausimus, ar pakanka byloje surinktų duomenų, kuriais remiantis, būtų galima pagrįstai manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas; kokiais faktiniais duomenimis remiantis, konstatuojamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas bei pratesimo pagrindai ir kodėl negalima LR BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Teigia, kad nors nutartyje ir nurodytos pagrindinės jam inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybės, tačiau nenurodyta, kokie konkretūs faktiniai duomenys patvirtina jam pareikštus įtarimus. Tokiu būdu, teismas priėmė sprendimą, neatitinkantį LR BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalavimų. Nurodo, kad jis dėl jam pareikštų įtarimų neprisipažįsta, o byloje nėra įrodymų, remiantis kuriais būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Nors teismas šioje stadijoje ir nesvarsto kaltės klausimo, tačiau privalo surinktus įrodymus tikrinti ir vertinti tiek, kiek jie reikalingi teismui įsitikinti, ar tikslinga įtariamajam skirti kardomąją priemonę – suėmimą ar LR BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Mano, kad teismas šių reikalavimų nepaisė, todėl priėmė neteisėtą sprendimą skirdamas jam suėmimą. Nurodo, kad ir suėmimo pagrindai yra deklaratyvūs, nemotyvuoti, paremti vien tik spėjimais bei prielaidomis, kad jis slėpsis, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Jam susidarė įspūdis, kad teismas suėmimą skyrė remiantis vien tik jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu. Teismas nemotyvavo suėmimo skyrimo pagrindų ir tuo pažeidė LR BPK 122 str. 6 d. reikalavimus. Skirdamas suėmimą tuo pagrindu, kad jis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra LR pilietis, turi šeimą, vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą. Mano, jog visuma šių aplinkybių patvirtina, kad jis niekur nesislėps, o vien tik gresianti griežta bausmė jokiu būdu negali būti pagrindas jam skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas, skirdamas suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu privalėjo ypatingai kruopščiai patikrinti jam pareikštų įtarimų pagrįstumą, tačiau to nepadarė ir jokiais duomenimis nepagrindė minėto pagrindo buvimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra padaręs nė vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Nurodo, kad teismas pažeidė ir proporcingumo principą. Mano, jog pirmiausia turi būti svarstomos švelnesnių priemonių panaudojimo galimybės. Griežtesnes priemones galima taikyti tik įsitikinus, jog švelnesnėmis priemonėmis nebus įgyvendinama kardomųjų priemonių paskirtis.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę, nustatant ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino nustatymo bei pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje duomenimis, leidžiančiais manyti, jog R. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, laikytini nukentėjusiųjų A. B., L. B., S. K. parodymai, kitų įtariamųjų parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas R. V. skundo teiginys, kad teismas nutartyje nenurodė konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių jam pareikštus įtarimus. Skundu įtariamasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo ar jo termino nustatymo bei pratęsimo pagrįstumą. Kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo iniciatyvą ir teisę ikiteisminio tyrimo stadijoje turi prokuroras (BPK 139 str.).
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam R. V. kardomoji priemonė - suėmimas paskirta bei jos terminas trims mėnesiams nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jų termino nustatymo pagrindus apylinkės teismas nustatė pagrįstai. Kaip nepagrįsti atmetami įtariamojo R. V. skundo argumentai, kad apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartyje tik formaliai, remiantis spėjimais bei prielaidomis nurodyti suėmimo taikymo pagrindai, o manymas, kad jis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo paremtas tik jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu bei gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, tokiu atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas bei jo terminas pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. V. įtariamas trijų labai sunkių ir keturių sunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų LR BK 157 str. 2 d., 307 str. 3 d., 308 str. 2 d., 147 str. 2 d., 307 str. 3 d., 308 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d. padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatyme numatyto tiktai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi jau vien R. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Panevėžio miesto apylinkės teismas, konstatuodamas šio pagrindo buvimą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis turi ryšių užsienyje – jam buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis pagal šį orderį buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Jungtinės Karalystės, be to, kaip pats nurodė, jo žmona gyvena užsienyje, tokių duomenų yra ir teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi aplinkybė, kad įtariamasis Lietuvoje neturi darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio (šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis taip pat neneigė), o atsižvelgiant į įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį manytina, kad R. V. pragyvenimui lėšas galėjo gauti iš nusikalstamos veiklos. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įtariamasis R. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įtariamojo R. V. skundo teiginiai, jog jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi šeimą, vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą negali būti vertinami kaip išimtiniai bei prioritetiniai, paneigiantys būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti išskirtiniu pagrindu panaikinti jam kardomąją priemonę – suėmimą.
Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas įtariamojo R. V. skundo teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino nustatymo pagrindą. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. V. įtariamas padaręs septynias gerai apgalvotas, savanaudiškas nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, kurių trys įstatymo priskiriamos labai sunkių ir keturios sunkių nusikaltimų kategorijoms, Lietuvoje neturi darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis pragyvenimui lėšas galėjo gauti iš nusikalstamos veiklos, todėl apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai pripažino esant suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs aptartus suėmimo pagrindus, konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Skundą nagrinėjanti teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia skundžiamoje nutartyje išdėstyta motyvuota išvada, todėl konstatuoja, kad R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams nustatytas pagrįstai.
Suimtasis savo skunde teigia, kad buvo pažeistas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Teismo nuomone, toks skundo teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas. BPK 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas, nustatydamas įtariamajam R. V. kardomosios priemonė - suėmimo terminą trims mėnesiams, nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, jų buvimą skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo ir pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas pažeistas nebuvo.
Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
nutaria:
Įtariamojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartį.
Nutartis neskundžiama.