Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P., jo įgaliotai atstovei advokatei L. R., išnagrinėjusi L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas L. P. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 26 d. 16 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki priekyje važiavusios ir sustojusios transporto priemonės, dėl to į ją atsitrenkė. Nepažymėjo eismo įvykio vietos taip, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, nesutaręs su kitos transporto priemonės vairuotoja dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (pasišalino), apie eismo įvykį policijai nepranešė. Nesiėmė priemonių, kad apsaugoti eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 219.2, 220, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad automobilį vairavo jo brolis R. P.. Mašiną yra atidavęs broliui už skolą. Yra pasirašyta automobilio pirkimo pardavimo sutartis. Brolis prisipažino jam, kad vairavo automobilį neblaivus ir kad atsitrenkė į kitą mašiną. Jis pats prisistatė į policiją, kad vairavo išgėręs tą mašiną.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2014-11-26 jis važiavo nuo Žaliakalnio „Iki“ parduotuvės su mašina į Aleksotą pas draugus. Automobilis „Audi A6“ nuosavybės teise priklauso jo broliui, bet brolis 2014-11-20 už skolą jam ją atidavė. Su šiuo automobiliu įvykio dieną jis atsitrenkė į kitą mašiną, išlipo, buvo girtas, todėl vairuotojai pasiūlė pinigų, tačiau moteris neėmė. Tada įsėdo į savo mašiną ir nuvažiavo. Vairuotojo teisių neturi. Atsitrenkė lyg į tamsios spalvos Audi automobilį. Automobilis šiuo metu yra laužyne.

Liudytoja I. A. parodė, kad 2014-11-26 Veiverių pl. į jos automobilį įvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurio valstybinis numeris „666“. Automobilio vairuotojas priėjo prie jos automobilio, tai buvo apie 50 m. vyras. Mano, kad šio asmens, kuris atsitrenkė į jos automobilį, teismo salėje nėra, negali garantuoti. Po įvykio buvo atvykusi pas pareigūną A. M. į apklausą. Jai buvo parodytos nuotraukos, iš kurių ji parodė vairavusį asmenį, tačiau šiuo metu nėra tikra, ar iš pateiktų nuotraukų tikrai atpažino vairuotoją, kadangi įvykio metu buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, verkė, dabar neatpažintų to vyro.

Liudytojas A. M. parodė, kad lapkričio mėn. Veiverių g. įvyko eismo įvykis, nebuvo žinomi tikslūs valstybiniai numeriai, todėl pagal gyvenamąją vietą buvo nustatytas automobilio savininkas. L. P. atvyko į policiją su broliu R. P.. Jis bandė klausinėti R. P., kur jis tuo metu važiavo, tačiau jis negalėjo nurodyti adreso, nurodė tik pas ką važiavo. Taip pat nesutapo nukentėjusiosios nurodyta vairuotojo išvaizda, jis negalėjo paaiškinti, kur yra automobilis, negalėjo nurodyti, į kurį autolaužyną pridavė automobilį. L. ir R. P. buvo nufotografuoti ir nuotraukos parodytos nukentėjusiajai, taip vyko atpažinimas. Nukentėjusioji iš fotonuotraukų nurodė L. P. kaip vairuotoją, todėl jam ir buvo surašytas protokolas. Kokiu teisiniu pagrindu fotografavo asmenis ir pateikė juos atpažinimui, nurodyti negali.

Liudytoja G. G. parodė, kad įvykio dieną atvyko į įvykio vietą, kur laukė moteris. Ji paaiškino, kad į jos automobilį atsitrenkė tamsios spalvos Audi automobilis, vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie jos. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Ji susistabdė kitą vairuotoją ir paprašė, kad jis užrašytų to automobilio, kuris atsitrenkė į jos automobilį, valstybinį numerį. Kaltininko automobilis jau buvo išvažiavęs iš įvykio vietos.

Liudytojas G. K. parodė, kad įvykio dieną gavo iš VPK budėtojo pranešimą, kad Veiverių pl. įvykęs eismo įvykis. Atvykęs į įvykio vietą rado „Audi“ automobilį ir jo vairuotoją. Vairuotoja nurodė, kad atsitrenkė tamsus automobilis, minėjo, kad jai vairuotojas siūlė susitarti, tačiau ji pasakė, kad kviečia pareigūnus, todėl tas kitas vairuotojas sėdo ir nuvažiavo. Nuvažiavusio automobilio numerius užrašė kitas liudytojas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. P. viso proceso metu, t.y. tiek savo rašytiniame paaiškinime (18 b.l.), tiek teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog automobilį įvykio metu vairavo ne jis, o jo brolis R. P.. Mašiną yra atidavęs broliui už skolą. Brolis prisipažino jam, kad vairavo automobilį neblaivus ir kad atsitrenkė į kitą mašiną (120-121 b.l.). Nukentėjusioji I. A. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad iš jai pateiktų fotonuotraukų ji nuotraukoje Nr. 2 atpažino automobilį Audi A6 vairavusį asmenį, tačiau apklausta teismo posėdžio metu suabejojo ir negalėjo patvirtinti, jog iš jai pateiktų fotonuotraukų tikrai atpažino įvykio dieną Audi A6 automobilį vairavusį vairuotoją. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad mano, jog asmens, kuris atsitrenkė į jos automobilį, teismo salėje nėra, negali garantuoti. Po įvykio buvo atvykusi pas pareigūną A. M. į apklausą. Jai buvo parodytos nuotraukos, iš kurių ji parodė vairavusį asmenį, tačiau šiuo metu nėra tikra, ar iš pateiktų nuotraukų tikrai atpažino vairuotoją, kadangi įvykio metu buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, verkė, dabar neatpažintų to vyro (134-135 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai G. G. bei G. K. nei paties eismo įvykio, nei jį sukėlusio asmens tiesiogiai patys nematė, į įvykio vietą atvyko tik po to, kai jį sukėlęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos, nurodė, jog atvykę rado apgadintą automobilį Audi ir moterį, kuri paaiškino, kad į jos automobilį atsitrenkė tamsios spalvos Audi automobilis, vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie jos, siūlė susitarti, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, tačiau ji pasakė, kad kviečia pareigūnus, todėl vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nuvažiavusio automobilio numerius užrašė kitas liudytojas (134 b.l.). Šie teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat negalėjo nurodyti ir kaip atrodė iš eismo įvykio vietos pasišalinęs asmuo. Liudytoja G. G. nurodė, jog pas nukentėjusiąją neklausė, kaip buvo apsirengęs kaltininkas (134 b.l.), liudytojas G. K. parodė, kad neatsimena, ar vairuotoja nurodė, kaip atrodė pažeidėjas (134 b.l.).

Liudytojas A. M. taip pat nei paties eismo įvykio, nei jį sukėlusio asmens tiesiogiai nematė, jis tik atliko tyrimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. P.. Apklaustas teismo posėdžio metu jis parodė, kad klausė R. P., kur jis tuo metu važiavo, tačiau jis negalėjo nurodyti adreso, nurodė tik pas ką važiavo. Taip pat nesutapo nukentėjusiosios nurodyta vairuotojo išvaizda, jis negalėjo paaiškinti, kur yra automobilis, negalėjo nurodyti, į kurį autolaužyną pridavė automobilį. L. ir R. P. buvo nufotografuoti ir nuotraukos parodytos nukentėjusiajai, taip vyko atpažinimas. Nukentėjusioji iš fotonuotraukų nurodė L. P. kaip vairuotoją, todėl jam ir buvo surašytas protokolas. Kokiu teisiniu pagrindu fotografavo asmenis ir pateikė juos atpažinimui, nurodyti negali (132-134 b.l.). Liudytojas A. M., remdamasis nukentėjusiosios I. A. atpažinimu iš fotonuotraukų, taip pat L. P. ir R. P. parodymų neatitikimais, negalėjimu paaiškinti kai kurių įvykio aplinkybių (133 b.l.) ir padarė tokią išvadą, jog eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino ne R. P., o L. P..

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus nuostatos (178-211 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 178 str. 1 d. numatyta, jog laikydamiesi šiame Kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 179 str. 1 d. atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai.

Asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 str. Šio straipsnio 5 d. numatyta, jog jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Siekiant, kad parodymo atpažinti rezultatai būtų laikomi patikimais ir reikšmingais, prieš pradedant atpažinimo procedūrą turi būti įvykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d. numatytas reikalavimas atpažįstantįjį asmenį apklausti apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog asmens parodymo atpažinti veiksmas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo atliktas pažeidžiant proceso taisykles ir neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų reikalavimų, t.y. iš bylos medžiagos nėra aišku, ar nukentėjusioji prieš atliekant asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą buvo apklausta apie aplinkybes, kuriomis ji matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji gali atpažinti tą asmenį, atliekant proceso veiksmą nebuvo fiksuojama tyrimo eiga ir rezultatai - nebuvo rašomas protokolas, nukentėjusiajai buvo duota atpažinti asmenį tik iš dviejų fotonuotraukų, todėl duomenys, gauti atliekant šį procesinį veiksmą, nelaikyti įrodymu.

Kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. P. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad L. P. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog 2014 m. lapkričio 26 d. 16 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), R. P. galimai vairavo transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki priekyje važiavusios ir sustojusios transporto priemonės, dėl to į ją atsitrenkė. Nepažymėjo eismo įvykio vietos taip, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, nesutaręs su kitos transporto priemonės vairuotoja dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (pasišalino), apie eismo įvykį policijai nepranešė. Nesiėmė priemonių, kad apsaugoti eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 219.2, 220, 226 punktų reikalavimus, tikslinga įpareigoti Instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo R. P. atžvilgiu (ATPK 259¹ str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Įpareigoti Instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo R. P. atžvilgiu dėl to, kad 2014 m. lapkričio 26 d. 16 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), R. P. galimai vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki priekyje važiavusios ir sustojusios transporto priemonės, dėl to į ją atsitrenkė. Nepažymėjo eismo įvykio vietos taip, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, nesutaręs su kitos transporto priemonės vairuotoja dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (pasišalino), apie eismo įvykį policijai nepranešė. Nesiėmė priemonių, kad apsaugoti eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 219.2, 220, 226 punktų reikalavimus.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.