- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- I-3407-289/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00091-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 2) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2018 m. birželio 26 d. teko nuolat maitintis atšalusiu, netinkamu vartojimui, sugedusiu maistu, kurį teikė Šiaulių tardymo izoliatorius. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2016 m. liepos 17 d. atliekant kratą paimti keramikiniai indai bei metalinis šaukštas; išduoti plastikiniai indai ir stalo įrankiai. Pareiškėjas plastikinių indų ir stalo įrankių neėmė, nes jie buvo subraižyti, nehigieniški. 2016 m. liepos 18 d. neterminuota bado akcija, nes paimti indai, tęsėsi iki 2016 m. liepos 21 d., galėjo paimti tik duoną ir šviežių vaisių. Negalėjo valgyti visaverčio karšto maisto. 2016 m. lapkričio 14 d. buvo išduodami metaliniai indai, nors pagal LT teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-238 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” patvirtintų taisyklių 18 priedo 4.6 punktą turi būti išduodami plastikiniai bei mediniai indai ir įrankiai. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 d. rytinio patikrinimo metu įteikė skundą Nr. 73/01-2483, kuriame nurodė, kad nebuvo pamaitintas, nes neturėjo indų iš ko valgyti ir liko alkanas, nepamaitintas. 2016 m. lapkričio 28 d. gavo parengtą atsakymą Nr. 17/01-2533. 2016 m. lapkričio 17 d. išvykdamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus nebuvo pamaitintinas karštu visaverčiu maistu, nors etapu išvyko 13.15 val.; intervalas tarp maitinimų turi būti 6 valandos. 2016 m. lapkričio 17 d. įteikė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui, kad vakarienės metu jam nebuvo duotos virtos bulvės, kai kiti nuteistieji buvo maitinami visaverčiu maistu (skundas Nr. 71/04-7621). 2016 m. gruodžio 12 d. įteikė skundą dėl šviežio agurko (2016 m. gruodžio 11 d. pietūs). 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą dėl to, jog, kai atvyksta etapu, karantino kameroje nėra nei stalo, nei kriauklės indams pasidėti su maistu ir vėliau išsiplauti. 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą dėl to, jog 2016 m. gruodžio 8 d. paimti iš pareiškėjo asmeniniai keramikiniai indai ir buvo duodami metaliniai, kurių atsisakė. 2017 m. sausio 17 d. pateiktas skundas dėl pavalgymo laikino sulaikymo kameroje. 2017 m. sausio 18 d. vakarienės metu negavo virtų bulvių. 2017 m. sausio 17 d. vakarienės metu negavo agurko, šviežių daržovių. 2017 m. sausio 30 d. padavė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui, nes nebuvo pamaitintas 2017 m. sausio 28 d. - pietums negavo virtų bulvių. 2017 m. vasario 6 d. negavo virtų bulvių. 2017 m. vasario 6 d. kreipėsi į Šiaulių ardymo izoliatoriaus daktarą terapeutą, nes pradėjo berti dėl duodamo maisto, kuris pareiškėjui nepriklauso, kai jis gavo dietinį maitinimą pagal B?R? dietinį valgiaraštį, o buvo teikiamas bendras maitinimas, dėl ko buvo išduoti vaistai „Clemastinas”, kurie buvo įrašyti į pareiškėjo asmens sveikatos istoriją. 2017 m. vasario 6 d. išsiuntė laišką su skundu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į UAB „Pontem” maitinimo įstaigą, kuri teikia maistą Šiaulių tardymo izoliatoriui, nes pastoviai yra pažeidinėjama nustatyta tvarka. 2017 m. vasario 8 d. padavė skundą, nes vakarienės metu negavo virtų bulvių, buvo teikiamas bendras maitinimas, kurio neėmė, nes nuo jo bėrė, buvo išduoti vaistai nuo bėrimo. 2017 m. vasario 17 d. negavo virtų bulvių ir liko alkanas. 2017 m. birželio 8 d. paduotas skundas Šiaulių tardymo izoliatoriui, kad nebuvo pamaitintas priklausančiu dietiniu maitinimu, kuris paskirtas gydytojo dėl sveikatos sutrikimų. 2017 m. liepos 24 d. pateiktas skundas dėl plovo, kuriame nebuvo mėsos. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas skundas dėl neskirto karšto maisto, atitinkančio fiziologines mitybos normas. 2017 m. rugpjūčio 29 d. skirti vaistai nuo skrandžio skausmų ir nugaros skausmo. 2017 m. rugpjūčio 17 d. padavė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. vakarienės metu neskirtų virtų bulvių; Ūkio būrio nuteistasis kišo rankas į bulvių košę. 2017 m. spalio 18 d. paduotas skundas LRS Žmogaus teisinių komitetui dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus netinkamų gyvenimo sąlygų, dėl maitinimui skirtų vežimėlių ir koridorių būklės, nes lubų ir sienų dažai lupasi ir tinko danga, patenka į maistą, gėrimus. Veterinarijos tarnyba, patikrinimo metu įvertinusi 1-o korpuso koridoriaus patalpų lubų ir sienų dangos būklę, nustatė, kad nuo sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga. 2017 m. spalio 30 d, pateikė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl neduodamo dietinio maisto, t. y. dėl virtų bulvių, dėl duodamų makaronų su krakmolu ir virta kepinta dešra, žirnių šutrinės, dėl mėsos maltinio ir žuvies maltinio, dėl perpjautų vaisių. 2018 m. gegužės 29 d. nebuvo pamaitintas, prašė, kad ateitų valgyklos vedėja ir Ūkio būrio nuteistasis, kad paaiškintų, kodėl nebuvo pamaitintas, negavo karšto visaverčio maisto, turėjo kentėti alkį iki vakarienės, t. y. 17 h 30. 2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo dalinamas maistas, buvo įrašytas dietinio valgiaraščio meniu „pienas“. Iš pieno pakelio krito surūgusio pieno gabalai. Iš kito pakelio taip pat. Galiojimo data buvo iki 2018 m. birželio 2 dienos. ŠTI pareiškė pretenziją tiekėjui. Prieš dalinant maistą patikrina medicininės dalies daktaras ar sesuo bei direktoriaus budintis padėjėjas. Niekas netikrina maisto tinkamumo. 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus ŠTI Psichologinę tarnybą dėl daromų pažeidimų, kankinant nuteistuosius, skiriamos nepagrįstos nuobaudos. Užregistravo psichologė M. C. į registracijos žurnalą, skirtą Psichologinei tarnybai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (b. l. I t., b. l. 193-198) nurodoma, kad, suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras - TLK (seniau vadintas LSP), esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam svarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apibendrinus, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 - 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipia dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN 134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa - patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa - specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos. Be to, kaip nurodyta HN 134:2015 2 punkte, higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Minėtose patalpose yra atsisėdimui skirti suolai, taip pat įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai. Pažymėtina, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Taip pat atsakovas pabrėžia, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos LSP kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios režiminiame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1/01-356 „Dėl sauso davinio išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę” asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas atitinkamas sausas davinys, kurio valgymui indai nėra reikalingi. Taip pat pažymi, jei buvo atvežta daugiau karšto maisto porcijų, asmenys galėjo gauti ir karštą maistą. Tokiu atveju asmenims, esantiems maitinimo metu laikino sulaikymo patalpose, galimybė nusiplauti rankas ar išsiplauti indus sudaryta, kadangi minėtose patalpose yra šalto vandens čiaupai. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. su skundu, reg. Nr. 8207, kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl sąlygų laikino sulaikymo patalpose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjui atsakyta, jog skundžiamos patalpos nėra gyvenamosios patalpos, todėl higienos normos reikalavimai šioms patalpos netaikomi. Analogišku klausimu dėl sąlygų laikino sulaikymo patalpose pareiškėjas kreipėsi ir 2017 m. sausio 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-421. Pareiškėjui pateikti išsamūs, teisinį reglamentavimą atitinkantys atsakymai. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo” (galiojanti suvestinė 2015 m. sausio 1 d. redakcija). Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius (toliau -Valgiaraščiai), o vėliau, nuo 2017 m. birželio 15 d., pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Kaip matyti iš pridedamos medžiagos, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. skundu, reg. Nr. 71/04-8208, kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl pagal valgiaraštį pietums neišduoto agurko. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. atsakyme Nr. 17/01-2714 pareiškėjui nurodoma, jog vadovaujantis 2015 m. kovo 3 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-101 patvirtintu valgiaraščiu, skundžiamą dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 11 d., be kitų ingredientų, turėjo būti tiekiamos ir daržovės (švieži agurkai), tačiau pagal dietinio maitinimo valgiaraštyje įtvirtintą pastabų 7 punktą, daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus. Atsižvelgiant į tai, švieži agurkai pakeisti šviežių kopūstų salotomis ir tai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. skundu, reg. Nr. 71/04-735 kreipėsi dėl negautų bulvių. Nurodo, kad Valgiaraščių pastabų 3 punkte įtvirtinta, jog virtas bulves galima keisti virtomis trintomis bulvėmis. Taip pat nurodo, kad bulvių košė bei virtos trintos bulvės nėra tapatūs, kadangi į bulvių košę pilamas pienas bei dedamas margarinas, o į virtas trintas bulves šie produktai nededami. Bulvės trinamos siekiant tolygiau išdalinti maistą kalintiems asmenims, taigi, tai daroma siekiant kuo tiksliau įgyvendinti teisės normas, reguliuojančias kalinamų asmenų maitinimą. Taigi, pareiškėjui pagrįstai pateiktas 2017 m. vasario 2 d. atsakymas Nr. 17/01-207, kuriame nurodyta, kad pagal tuo metu aktualius valgiaraščius virtas bulves buvo galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Analogiškais klausimais pareiškėjas kreipėsi ir 2017 m. vasario 6 d. skundu, reg. Nr. 71/04-925 (2017 m. vasario 20 d. atsakymo Nr. 17/01-304, 2017 m. vasario 7 d. skundu, reg. Nr. 71/04-973 (2017 m. vasario 23 d. atsakymas Nr. 17/01-342), 2017 m. vasario 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-1182 (2017 m. kovo 20 d. atsakymas Nr. 17/01-512), 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-5255 (2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakymo Nr. 17/01-1434). Taigi, pareiškėjas, neatsižvelgdamas į nuolat jam pateikiamus teisėtus atsakymus, nuolat piktavališkai kreipiasi dėl tų pačių dalykų. Dar kartą pažymi, kad virtos bulvės ar trintos virtos bulvės maistingumo atžvilgiu yra visiškai tapačios. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo nurodymas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Kalėjimų departamento pateikiami atsakymai prieštarauja vienas kitam. Skunde teigiama, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą Nr. 17/01-1435, pareiškėjui buvo duotas sausas davinys, o pagal Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 10 d. atsakymą Nr. 2S-6150 - pareiškėjui sausas davinys neduotas. Nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymo Nr. 17/01-1435 informacija apie atvykusiems asmenims skiriamą sausą davinį neprieštarauja 2017 m. spalio 10 d. Kalėjimų departamento atsakymo Nr. 2S-6150 informacijai, kur cituojamas pareiškėjo teiginys dėl neimto sauso davinio. Taigi, Kalėjimų departamento atsakyme, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra atsakoma pareiškėjui apie jam neskirtą (nesiūlytą) pagal teisės aktus priklausantį maitinimą. Taip pat nepagrįstas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo skundas Nr. 73/04/-4022 dėl karšto maisto negavimo atvykus etapu. Kaip jau minėta, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1/01-356 „Dėl sauso davinio išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarke” asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas atitinkamas sausas davinys. Tai nurodyta ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakyme Nr. 17/01-1557. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad negavo atsakymo į 2017 m. lapkričio 23 d. skundą (iš Kalėjimų departamento persiųstas 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2SS-7139), kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui parengtas 2017 m. gruodžio 29 d. atsakymas Nr. 17/01-1974. Taip pat nepagrįsta skundo dalis, jog negautas atsakymas į 2018 m. birželio 25 d. skundą, kadangi pareiškėjui įteiktas 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakymas Nr. 17/01-1189. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą skundą, kurio reg. Nr. 71/04-5338, yra netikslios, į ši skundą jam buvo atsakyta ne Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 17/01-1435, o kitu raštu. Be to, neaišku, kas būtent netenkina pareiškėjo atsakant į jo skundą, tiesiog nurodoma, kad pareiškėjas Kalėjimų departamentui apskundė minėtą Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštą. Papildomai nurodo, kad atsakovo nuomone, pareiškėjas skųsdamasis dėl negauto dietinio maitinimo skundžia ne tai, jog dietinis maitinimas jam nebuvo paskirtas, o tai, kad pats maistas, pareiškėjo nuomone, neatitiko dietinio maitinimo valgiaraštyje nurodytų produktų. Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra akcentavęs, jei duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai nulemti būtent netinkamų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taigi, vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus) (LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, kt.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šią BVK nustatytą pareigą laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Fiziologinėmis mitybos normomis, Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (aktuali nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (aktuali nuo 2015 m. lapkričio 8 d. galiojanti redakcija). Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156, 2017 m. birželio 14 d. Nr. V-257, keičiančiais 2014 m. kovo 28 d. įsakymą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. V-447 „Dėl dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo.“
Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 14 punktą maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinė maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr.10-A/2012/8986 2 lape nurodyta, kad pareiškėjui skirtas B?R? dietinis maitinimas.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių, 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-2158/2013 jau yra išaiškinęs, kad teisės aktai, skirti tiek nuteistųjų, tiek ir suimtųjų tinkamam maitinimui užtikrinti, taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo įstaigoje, ar pervežamas į kitą. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į areštinę arba laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį.
Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 18 d. skunde Šiaulių tardymo izoliatoriui nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. išvykdamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus nebuvo pamaitintinas karštu visaverčiu maistu, nors etapu išvyko 13.15 val., o maitinimas vyksta nuo 11:30 iki 12:30 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. atsakyme Nr. 17/01-2646 (I t., b. l. 26) patvirtinama, kad 2016 m. lapkričio 17 d. išvykstantiems etapu asmenims buvo išduoti sausi maisto daviniai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (aktuali nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Konvojavimo taisyklių 70 punkte numatyta, kad konvojuojamųjų pristatymą į atskiras patalpas kratai atlikti užtikrina Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas, o Valstybės saugumo departamente – šio departamento struktūrinio padalinio, vykdysiančio (vykdančio) konvojavimą, vadovas; 71 punkte nurodoma, kad konvojuojamieji turi būti apsirengę. Atsižvelgiant tai, kad pareiškėjas 13.15 val. išvyko etapu, darytina išvada, kad maitinimo pagal dienotvarkę užtikrinti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad esant galimybei, prieš išvykstant etapu, pareiškėjas 2017 m. gegužės 14 d. buvo pamaitintas kameroje karštu maistu (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos korpuso vyresniojo tarnybinis pranešimas (III t., b. l. 7).
Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. įteikė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui, nes 2016 m. gruodžio 11 d. pietums negavo šviežio agurko. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. atsakyme (I t., b. l. 34) nurodoma, kad daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus, todėl 2016 m. gruodžio 11 d. suimtiesiems / nuteistiesiems pagal dietinio maitinimo valgiaraštį daržovės (švieži agurkai) buvo pakeistos į šviežių kopūstų salotas (2016 m. gruodžio 11 d. UAB „Pontem” krovinio važtaraštis Nr.. 12-11). Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio pastabų 6 punkte nurodyta, kad daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus, taigi negalima konstatuoti, kad buvo padarytas pažeidimas.
Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. pateikė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui, jog 2017 m. sausio 28 d. pietums negavo virtų bulvių. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 2 d. atsakyme Nr. 17/01-207 (I t., b. l. 41-42) nurodama, kad valgiaraščiuose yra nurodyta, kad virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 17 d. rašte Nr. 2S-1665 (I tomas, b. l. 43-44) nurodoma, kad bulvės sutrinamos/susmulkinamos dėl to, kad būtų patogiau ir tiksliau išdalintos porcijos, kad iš esmės nepakeičia bendros maisto kokybės.
Pažymėtina, kad Dietinio maitinimo valgiaraščio Pastabų 3 punkte numatyta, kad virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Analogiškais klausimais pareiškėjas kreipėsi ir 2017 m. vasario 6 d. skundu, reg. Nr. 71/04-925 (2017 m. vasario 20 d. atsakymo Nr. 17/01-304, 2017 m. vasario 7 d. skundu, reg. Nr. 71/04-973 (2017 m. vasario 23 d. atsakymas Nr. 17/01-342), 2017 m. vasario 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-1182 (2017 m. kovo 20 d. atsakymas Nr. 17/01-512), 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-5255 (2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakymo Nr. 17/01-1434).
Pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. skundą dėl valgymo karantino kameroje (kuomet atvyksta etapu), šiose patalpose nėra nei stalo, nei kriauklės indams pasidėti su maistu ir vėliau išsiplauti. Pažymėtina, kad HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. HN 134:2015 2 punkte nurodoma, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. pateikė skundą, nes plove nebuvo mėsos. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 2S-67747 (I t., b. l. 67-68) nurodoma, kad plovas gaminamas 250 litrų katile ir gali pasitaikyti, kad netolygiai išsimaišo ir į 200 gramų porciją gali ir nepatekti mėsos. Kalėjimų departamentas perspėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, kad maisto dalintojai žiūrėtų, kad kiekvienoje porcijoje būtų visi vienodi ingredientai, numatyti patiekalo sudėtyje ir kad perspėtų UAB „Pontem“, kad vienodai išmaišytų ingredientus patiekale.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 m. liepos 17 d. atliekant kratą paimti keramikiniai indai bei metalinis šaukštas; išduoti plastikiniai indai, plastikiniai stalo įrankiai. Pareiškėjas jų neėmė, nes buvo subraižyti, nehigieniški. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali nuo 2016 m. liepos 5 d. galiojanti redakcija) 57 punkte numatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga, iki 3 metų vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše ir (ar) kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo maisto produktus, reikmenis ir daiktus paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų maisto produktus, reikmenis ir daiktus registruoja specialiame žurnale (6 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ 4.6 punkte numatyti plastikiniai arba mediniai stalo indai (lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas” 4.6. punkte numatyta, kad leidžiama turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). Sutiktina su Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. atsakymu Nr. 17/01-2635 (I t., b. l. 19-20), kuriame nurodoma, kad kratos metu iš pareiškėjo paimdami molinę lėkštę, du molinius dubenėlius ir molinį puodelį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai vadovavosi galiojančiais akais.
Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. įteikė prašymą dėl pamaitinimo karštu visaverčiu maistu; nurodė, kad buvo skirtas sauso maisto davinys, kurio atsisakė. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. spalio 4 d. atsakyme Nr. 17/01-1590 (I t., b. l. 65-66) nurodoma, kad pagal sauso davinio asmenims, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, išdavimo žiniaraštį (2017 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 60/09-31700), pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas sausas davinys, tačiau pareiškėjas jo atsisakė. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Sauso dietinio davinio išdavimo, suimtiesiems ir nuteistiems, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, žiniaraštyje Nr. 60/09-31700 (III t., b. l. 10) nurodoma, kad pareiškėjas atsisakė sauso dietinio davinio. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme pietų sąraše Nr. 20/01-5073 (III t., b. l. 12) įrašytas pareiškėjas.
2017 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl neduodamo dietinio maisto, t. y. dėl virtų bulvių, dėl duodamų makaronų su krakmolu ir virta kepinta dešra, žirnių šutrinės, dėl mėsos maltinio ir žuvies maltinio, dėl perpjautų vaisių. 2017 m. lapkričio 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakyme Nr. 17/01-1785 (I tomas, b. l. 76-77) nurodoma, kad vaisai gali būti perpjauti, jeigu vaisius neatitinka kiekio (gramais) pagal nustatytą dietinio maitinimo valgiaraštį. Taip pat pažymima, kad į makaronų su kepta dešra receptūrą krakmolas, kaip patiekalo sudedamoji dalis, neįeina. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyto patiekalo pavadinimas „žirnių ir pupelių šustinė“ yra netiksli, nes Šiaulių TI suimtiesiems (nuteistiesiems) teikia žirnių šustinę, į kurią pagal patiekalo receptūrą neįeina pupelės. Mėsos maltinis ir garinis žuvies maltinis yra ruošiamas pagal dietinių patiekalų receptūros ir gamybos technologinius aprašymus. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 21 d. atsakyme Nr. 2S-7313 (II tomas, b. l. 36) nurodoma, kad „į makaronų košę tikrai nededami nei miltai, nei krakmolas, tikriausiai juos per ilgai verda. Šiaulių tardymo izoliatorius įspėtas dėl makaronų košės kokybės.“
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. išsiuntė skundą į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, dėl patalpų pirmojo aukšto, nes dalinant maistą į puodus krenta nuo sienų bei lubų tinkas ir dažai, kurie lupasi nuo drėgmės ir po to tą maistą dalina nuteistiesiems. Veterinarijos tarnyba, patikrinimo metu įvertinusi 1-o korpuso koridoriaus patalpų lubų ir sienų dangos būklę, nustatė, kad nuo sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 57S-(57.5)-686 (b. l. 75) nurodoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad patikrinimo metu įvertinusi Šiaulių tardymo izoliatoriaus 1-o korpuso (aukšto) koridoriaus patalpų lubų ir sienų dangos būklę, nustatė, kad nuo sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga. Šiaulių tardymo izoliatoriui nurodyta užtikrinti, kad koridoriaus sienų ir lubų danga netaptų taršos šaltiniu dalijant maistą į kameras.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 18 punkte numatyta, kad patalpų, kuriose ruošiamas, tvarkomas ir perdirbamas maistas, dizainas ir suplanavimas turi atitikti Geros higienos praktikos taisyklių būtinas sąlygas. Maistą būtina saugoti nuo užteršimo jo ruošimo, tvarkymo ir perdirbimo metu. Taigi Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose, atsižvelgiant į Taisyklių 18 punktą, nebuvo laikomasi reikalavimo, užtikrinančio būtiną apsaugą nuo maisto užteršimo jį dalijant.
Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo dalinamas maistas, į dietinio valgiaraščio meniu buvo įrašytas pienas. Iš pieno pakelio krito surūgusio pieno gabalai. Iš kito pakelio taip pat. Galiojimo data, nurodyta ant pieno pakelio, buvo iki 2018 m. birželio 2 d. Šiaulių tardymo izoliatorius pareiškė pretenziją tiekėjui. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. birželio 26 d. rašte Nr. 17/01-920 (I tomas, b. l. 79) nurodoma, kad paaiškėjus, jog UAB „Pontem“ pateikė dalį pieno su pasibaigusia galiojimo data, Šiaulių tardymo izoliatorius nedelsiant pareiškė pretenziją tiekėjui. Kadangi visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys turi būti maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir šis maistas subalansuotas iš pagrindinių maisto medžiagų (riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos), kurių bendra energetinė vertė atitinka žmogaus fiziologines mitybos paros normas, maisto tiekėjas pareiškėjui su kitu maitinimu pateikė papildomo maisto. Raštu atsiprašyta už įvykusius nesusipratimus ir sukeltus nepatogumus. Pareiškėjo skundo kopija pateikta taip pat UAB „Pontem“, kuris atsakingas už maitinimo paslaugų kokybę.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista –2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo pateiktas pienas su pasibaigusia galiojimo data ir pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytas faktines aplinkybes (2017 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. 57S-(57.5)-686), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 1-o korpuso (aukšto) koridoriaus patalpų lubų ir sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga, taigi nebuvo laikomasi Taisyklių 18 punkto reikalavimo, užtikrinančio būtiną apsaugą nuo maisto užteršimo jį dalijant. Tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad dėl nustatytų pažeidimų jam atsirado tokios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 2.250 straipsnį. Pareiškėjui būdavo suteikiamas arba karštas dietinis maistas arba dietinis sausas davinys, todėl minėti maitinimo neatitikimai teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, bet ne tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris pasireikštų giliais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu ar negrįžtamais sveikatos pakitimais.
Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas. Todėl įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas maitinimo sąlygas pagal Geros higienos praktikos taisykles buvo pažeista.
Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus teismą.