- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-1466-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- UAB „Gelsauga“
- Ieškovas
- S. K. M.
- Kategorijos
- 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui S. C., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gelsauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. M. ieškinį atsakovui UAB „Gelsauga“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu darbo sutarties su atsakovu UAB „Gelsauga“ nutraukimą 2008-12-15 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.P-447, į darbą negrąžinti, priteisti išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-5). Nurodė, jog nuo 2007-05-29 dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelių apsaugos centre apsauginiu šauliu, nuo 2007-07-01 bendrovė pakeitė pavadinimą į UAB „Gelsauga“. 2008-07-25 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda- papeikimas. Mano, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, ieškovas buvo apkaltintas budėjimo metu užėjęs į kitą postą arbatos gerti, nes darbdavys nepaisė nuostatos, kad budinčiajam šauliui yra skiriamos dešimties minučių pertraukos užeiti į patalpą, sušilti, išgerti arbatos. 2008-12-15 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.P-447 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. Ieškovas buvo nubaustas už tai, kad savo poste pamainos metu miegojo, neprižiūrėjo teritorijos. Ieškovo nuomone, jis jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, buvo savo poste, stebėjo teritoriją., o tai, kad tikrinančių asmenų automobilis stovėjo už vartų, nematė ir neprivalėjo matyti, tačiau kai jam buvo paskambinta, priėjo prie vartų ir juos atidarė. Teigė, kad darbdavys sąmoningai persekiojo už tai, jog ieškovas nesutiko gera valia išeiti iš darbo. Nurodė, kad neteisėtu atleidimu iš darbo ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 3000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu atsakovo UAB “Gelsauga“ direktoriaus 2008-06-25 įsakymą Nr.P-243, kuriuo ieškovui S. K. M. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo UAB “Gelsauga” direktoriaus 2008-12-15 įsakymu Nr. P-447, ieškovo į darbą negrąžino, laikė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB “Gelsauga” darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką - po 71 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2008-12-16 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 2946,5 Lt išeitinę išmoką, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2124 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo supažindintas su Geležinkelių apsaugos centro geležinkelių apsaugos būrio apsauginio šaulio pareigybės nuostatais (b.l.24-26), taip pat su Geležinkelių apsaugos centro vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2006-04-27 įsakymu Nr. Į(GAS)-1 (b.l. 102-104), kuriomis teismas, tikrindamas ieškovo darbo pareigų atlikimą, vadovavosi, nes atsakovas tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškovas buvo supažindintas su UAB „Gelsauga“ vidaus tvarkos taisyklėmis (b.l.88-92). 2008-06-25 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-243 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas (b.l.20), nuobauda paskirta už tai, kad 2008-06-06 5 val. 20 min. buvo patikrintas ieškovo darbas ir nustatyta, jog ieškovas savavališkai paliko savo postą, tačiau teismas darė išvadą, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka – darbdavys nepareikalavo raštu ieškovo pasiaiškinimo, pilnai ir visapusiškai neištyrė 2008-06-06 patikrinimo aplinkybių, todėl sprendė, kad drausminė nuobauda ieškovui 2008-06-25 buvo paskirta nepagrįstai, todėl naikintina. Ieškovas nepareiškė ieškinio reikalavimo naikinti 2008-06-25 jam paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau teismas vadovaudamasis LR CPK 417 str. viršijo pareikštus reikalavimus, nes pirmiau paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, teismas atstatytino terminą skųsti drausminę nuobaudą – papeikimą, paskirtą 2008-06-25. Taip pat teismas pripažino neteisėta ir naikintina ieškovui 2008-06-25 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-243 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1p. Nurodė, kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nėra nurodyta, kokį darbo drausmės pažeidimą ieškovas padarė, be to, įvertinęs tarnybinius pranešimus ir liudytojo A. M. parodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovas 2008-12-08 budėjimo metu savo pareigas atliko tinkamai. Ieškovas nepageidavo būti grąžintas į darbą, nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos rodo nepalankų darbdavio požiūrį į ieškovą, todėl teismas sprendė, jog ieškovas į ankstesnį darbą negrąžintinas. Ieškovui iš atsakovo priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo (DK 297 str.) bei išeitinę išmoką- dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio- 2946,5 Lt (priskaityta suma), nes ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 71 Lt per vieną darbo dieną. Taip pat teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu įrodo, jog atsakovas siekė suformuoti apie ieškovą blogą nuomonę, sukurti jam nepakantumo atmosferą, o tokia padėtis galėjo sukelti ieškovui emocinius pergyvenimu, todėl . sprendė, kad ieškovui padaryta neturtinė žala, kurios dydis vertintinas 3000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys priimtas pažeidus teismingumą, nes Kauno rinktinė nėra UAB „Gelsauga“ filialas, tačiau teismas bylą išnagrinėjo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog drausminė nuobauda 2008-06-25 ieškovui buvo paskirta nepagrįstai, nes darbdavys raštu nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti. Pagal teismų praktiką, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį. Mano, kad tikrinant paskirtos nuobaudos teisėtumą - atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo ištaisyti DK 240 straipsnio nuostatų nesutapimai su faktine nuobaudos paskyrimo ir teisėtumo patikrinimo tvarka, kadangi buvo pilnai ir visapusiškai ištirtos 2008-06-06 darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybės. Teigia, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą ir jam nuobauda skirta teisėtai. Nurodo, kad dėl 2008-12-08 padaryto darbo drausmės pažeidimo ieškovo kaltė ir neteisėti veiksmai padarius darbo drausmės pažeidimą patvirtinti rašytiniais įrodymais. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovo nereagavimas į pašalinius asmenis prie teritorijos nėra neteisėtas, nes UAB „Gelsauga“ 2007-10-25 apsaugos tvarkos aprašo 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad Mechanizmų priežiūros ūkis aptvertas tvora ir patekimas į teritoriją kontroliuojamas, todėl nesirūpinimas, kas vyksta šalia tvoros yra nesąžiningas darbo pareigų vykdymas, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų kilo reali grėsmė saugomam objektui. Nurodo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo skirta pagrįstai, nes buvo visos DK 136 str. 3 d. 1 p. esančios sąlygos drausminei atsakomybei taikyti. Nesant jokių įrodymų, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Stasys K. M. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui drausminė nuobauda - papeikimas, buvo skirta už savavališką posto palikimą, antroji nuobauda - atleidimas iš darbo, 2008 m. gruodžio 10 d. Kauno rinktinės vado A. M. tarnybinio pranešimo pagrindu už tai, jog ieškovas, jo budėjimo metu neįleido tikrintojų į saugomą teritoriją, neuždegė šaulio namelyje šviesos bei neįjungė mikrobangės apsaugos sistemos. Sutinkamai su DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. birželio 25 d. įsakyme skirti ieškovui drausminę nuobaudą - papeikimą, nurodė konkrečius faktinius ir teisinius šios drausminės nuobaudos taikymo pagrindus. Vertinant, kokių konkrečiai pareigų nevykdė ieškovas, turi būti aiškinamas pareiginės instrukcijos ar kito teisės akto, kuriame būtų apibrėžtos ieškovo funkcijos, turinys. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovas buvo supažindintas su Geležinkelių apsaugos centro geležinkelių apsaugos būrio apsauginio šaulio pareigybės nuostatais ( b.l.24-26, 1 t.), ieškovui taip pat buvo žinomos Geležinkelių apsaugos centro vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos 2006-04-27 įsakymu Nr. Į(GAS)-1 (b.l. 102-104, 1 t.). Spręsdamas dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, teismas vadovaujasi Geležinkelių apsaugos centro vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės nesiskiria nuo UAB „Gelsauga“ vidaus tvarkos taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo neteisėtumą, sprendė, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, be to nurodė, jog nepaneigti ieškovo argumentai, kad apie pertraukos būtinybę sutinkamai su galiojančia bendrovėje tvarka buvo pranešta pirmame poste dirbančiam asmeniui, kuris privalėjo pakeisti poste ieškovą.
DK 240 straipsnio 1 dalį straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, darbuotojui paskirta drausminė nuobauda būtų savaime laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo. Tačiau, kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas, pažeisdamas bendrovėje nustatytą tvarką paliko postą be apsaugos (pareiginių nuostatų 9.5 punktas). Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas argumentavo, jog ieškovas turėjo teisę į poilsį, apie kurio poreikį privalėjo informuoti pirmame poste budintį šaulį (b.l. 111, 1 t. liudytojo K. A. apklausa). Iš medžiagos, kurią rinko atsakovas prieš skirdamas ieškovui nuobaudą spręstina, kad poilsio šauliui suteikimo tvarka bendrovėje detaliai reglamentuota nebuvo, be to darytina išvada, jog nusistovėjusios bendrovėje poilsio suteikimo tvarkos, ieškovas, informuodamas apie poilsio poreikį pirmojo posto šaulį, nepažeidė. Tai, kad ieškovas, kuris neturėjo pareigos informuoti vyresniojo šaulio apie poilsio poreikį, buvo rastas prie pirmojo posto, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovo kaltę ginčijamu atveju.
Atsakovo 2008-12-10 akte konstatuoti darbo drausmės pažeidimai-vartų neatrakinimas per tam tikrą laiką, šviesos šaulių namelyje neuždegimas, nepastebėjimas patruliuojančių šaulių teritorijoje, neapibrėžus šių veiksmų atlikimo lokaliniais bendrovės teisniais aktais, taip pat nėra pakankami išvadai dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).
Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje kolegijai sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nepagrįstai buvo paskirtos drausminės nuobaudos (nors viena iš jų), nelieka pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą. Dėl to pripažinus, jog drausminės nuobaudos ieškovui buvo paskirta neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas, ir, remdamasi teismų praktika, sprendžia, jog, panaikinus darbuotojui nors vieną drausminę nuobaudą, darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos, todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai net nuo to, ar buvo padarytas nors vienas darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).
Byloje nustačius, jog Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėjus bylą nėra pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės, naikinti ar keisti šio argumento pagrindu skundžiamą sprendimą nėra (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, nustatė, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė emocinius pergyvenimus, darbdavys siekė sukurti jam nepakantumo darbe atmosferą. Kolegija sutinka su tokiu teismo vertinimu ir pripažįsta, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas. Remdamasi tuo, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįsti, priimti nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovo darbo užmokestį taip pat atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas vidutinis darbo užmokestį apskaičiavo remdamasis atsakovo išduota pažyma (b.l. 43, 1 t.), nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.