- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-72-135-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00396-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- S. R.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-135/2012
Teisėja Raimonda Andriulienė Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00396-2010-8
2012 m. vasario 2 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. ir jo gynėjo adv. Arūno Koskaus skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d. ir 6 d. 3, 5 p., 70 str., S. R. įpareigotas pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į atliktą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p,. b) p.p., įskaitytas sulaikymas nuo 2010-07-19 iki 2010-07-20, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje.
Nuosprendžiu visiškai tenkintas UAB „Ž.“ civilinis ieškinys ir iš S. R. priteista 724 Lt (septyni šimtai dvidešimt keturi litai).
Taip pat iš S. R. priteista 574,68 Lt (penki šimtai septyniasdešimt keturi litai 68 ct) valstybei patirtų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010-07-19, apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), iš ekskavatoriaus „Case CX 210 B“, stovinčio gyvenamojo namo Nr. 5 kieme, pagrobė svetimą turtą, t. y. sugadinęs ekskavatoriaus „Case CX 210 B“, priklausančio UAB „Ž.“, kuro talpos dangtelio spyną, pagrobė 200 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 3,62 litai, o bendra vertė 724,00 litų, tuo padarydamas UAB „Ž.“ 724,00 litų turtinę žalą.
Nuteistasis S. R. ir jo gynėjas advokatas skundžia nuosprendį ir prašo jį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį – kaltinamąjį S. R. išteisinti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas, pripažindamas S. R. kaltu, rėmėsi liudytojų parodymais ir byloje esančiais dokumentais – 2010-07-20 pranešimu dėl kuro vagystės, 2010-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2010-07-19 tarnybinio šuns panaudojimo aktu, 2010-07-19 tarnybiniu pranešimu, 2010-07-19 daiktų pateikimo protokolu, 2010-07-19 apžiūros protokolu, 2010-07-21 pakvitavimu, 2010-08-01 apžiūros protokolu, 2010-08-20 papildomos apžiūros protokolu, 2010-09-07 specialisto išvada, 2010-01-07 dokumnetų pateikimo protokolu, 2010-06-23 PVM sąskaita faktūra, 2010-11-30 tarnybiniu pranešimu, UAB ,,T.“ celės išklotine. Nurodo, kad iš byloje apklaustų liudytojų A. K. ir A. L. D. paaiškinimų, taip pat iš 2010-07-20 pranešimo dėl kuro vagystės, 2010-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolo, 2010-17-19 tarnybinio šuns panaudojimo akto nustatyta tik tai, kad iš UAB ,,Ž.“ priklausančio ekskavatoriaus ,,Case CX 210 B“ dingo 200 litrų dyzelinio kuro, o kiti byloje esantys jrodymai tiesiogiai neįrodo, kad 200 litrų dyzelinio kuro iš ekskavatoriaus dingo dėl S. R. nusikalstamų veiksmų.
Teigia, kad apeliantas neneigė fakto, kad jo mikroautobuse rastos kuro talpos su jose esančiu dyzeliniu priklauso jam, ir nurodė, kad dyzelinas buvo nupirktas iš degalinės „S.“ teritorijoje stovėjusių vilkikų vairuotojų, tai atitinka šiuo metu paplitusią praktiką įsigyti kurą iš nelegaliai tokia veikla užsiimančių asmenų. Laiko nepagrįstu Šiaulių rajono apylinkės teismo motyvą, jog „degalinės „S.“ savininkas nerizikuotų dėl savo verslo skaidrumo ir neleistų jam priklausančios degalinės teritorijoje prekiauti degalais pašaliniams asmenims ar vilkikų vairuotojams, taip sudarydamas galimybę savoje teritorijoje veikti konkurentams. Juolabiau, kad tai užfiksuotų visose degalinėse įrengta vaizdo fiksavimo įranga“. Atsižvelgdami į tai, apeliantai nurodo, kad faktas, jog vilkikų vairuotojai dyzelinį kurą neteisėtai pardavinėja degalinės teritorijoje, nereiškia, kad šie veiksmai atliekami su šios degalinės savininko žinia ir leidimu, ir teismas šią išvadą padarė neįvertindamas faktinio degalinės teritorijos išdėstymo, kadangi greta pagrindinės teritorijos, kurioje aptarnaujami degalinės klientai, įrengta stovėjimo aikštelė vilkikams, todėl vaizdo stebėjimo įranga nebūtinai gali užfiksuoti kiekvieną teritorijos vietą, juolabiau, kad visiškai nesudėtinga stebėjimo įrangos išvengti. Nurodo, kad kuras buvo įgytas jį tiesiai išleidžiant iš vilkiko kuro bako, tai paaiškina ir S. R. mikroautobuse rasta plastikinė žarna.
Nurodo, kad faktas, kuris grindžiamas UAB „T.“ 22 celės išklotinės duomenimis, jog iš S. R. mobiliojo telefono 2010-07-17 dieną buvo išsiųsta SMS žinutė per mobiliojo ryšio operatoriaus bazinę stotį Nr., esančią (duomenys neskelbtini), tuo neva paneigiant apelianto buvimo Lukšių kaime galimybę, neturi jokios įtakos sprendžiant nusikalstamos veikos buvimo (nebuvimo) faktą, kadangi tiek kaltinamajame akte, tiek Šiaulių rajono apygardos teismo nuosprendyje nusikalstamos veikos padarymo laikas aiškiai įvardytas – 2010-07-19 d. 6 val. 15 min. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atstumas tarp Lukšių k. ir Ilgviečių k. yra tik apie 2–3 kilometrus ir nesidomėjo mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties veikimo spinduliu (atstumu), bei nesiaiškino, kokiu maksimaliu atstumu mobiliojo ryšio operatoriaus klientas gali būti nutolęs nuo bazinės stoties Nr. 174B, kad jo siunčiama SMS žinutė būtų siunčiama per šią stotį.
Nurodo, kad specialisto išvada, kuria remiamasi nuosprendyje, taip pat neįrodo S. R. kaltės, kadangi Lietuvoje daugeliu atveju dyzelinis kuras perkamas iš to paties tiekėjo, todėl ir pavyzdžių sutapimas yra pateisinamas.
Teigia, kad šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia abejoti S. R. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., sudėties požymių, o esant abejonių dėl kaltinamojo kaltumo visos jos traktuojamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgdami į tai, apeliantai mano, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl S. R. kaltės, todėl LR BPK 329 str. 1 d. pagrindu apkaltinamasis nuosprendis naikintinas priimant naują nuosprendį, kuriuo S. R. būtų išteisintas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.
Apeliaciniame skunde abejojama surinktų įrodymų pakankamumu, byloje pateiktų mobiliojo ryšio operatoriaus duomenų ir specialisto išvados objektyvumu, teigiant, kad surinkti įrodymai nepatvirtina S. R. kaltės 2010-07-19 pagrobus iš UAB ,,Ž.“ priklausančio ekskavatoriaus 200 litrų dyzelinio kuro. Tačiau, kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo nustatytų veikos padarymo aplinkybių ir S. R. kaltės.
Pats S. R. neneigė, kad įsigytą kurą laikė mikroautobuse ,,F. T.“, tačiau neigdamas savo kaltę laikėsi pozicijos, jog dyzelinį kurą įsigijo 2010-07-13 ,,S.“ degalinės K. teritorijoje iš nepažįstamo vilkiko vairuotojo (90, 176 b.l.). Tačiau šią S. R. gynybinę versiją paneigia byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai.
Iš 2010-07-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal operatyvinius duomenis nuvykus į (duomenys neskelbtini) kieme buvo rastas baltos spalvos automobilis ,,F. T.“, kurio bagažinėje aptiktos plastikinės talpos su dyzeliniu kuru. (22 b. l.). Apžiūros protokole objektyviai užfiksuota, jog 2010-08-04 baltos spalvos mikroautobuse ,,F. T.“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio raktus pateikė S. R., ant galinės sėdynės rastas padėtas maišas su įvairiais metaliniais įrankiais, o už automobilio galinių sėdynių sudėtos 6 talpos su skysčiu, panašiu į dyzelinį kurą, taip pat rasta 2,5 metro ilgio plastikinė žarna (33–45 b. l.). 2010-07-19 tarnybinio šuns panaudojimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), nuo ties gyvenamuoju namu Nr. 5 stovinčio ekskavatoriaus ,,Case“, buvo panaudotas šuo, kuris pėdsakais vedė iki kelio (duomenys neskelbtini), o įėjus į kelią, šuo pėdsakus pametė (8 b. l.). Liudytojas A. L. D. parodė, kad dieną prieš tai, kai buvo pastebėta kuro vagystė, nuo 13 val. iki 15 val. ant kelio (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, jis matė stovintį baltos spalvos mikroautobusą, kuris stovėjo apie 2 valandas ir jam kėlė įtarimą. Autobusiuką liudytojas apibūdino kaip komercinį, nes keleiviniai autobusiukai, jo teigimu, būna su langais (20–21, 166 b. l.).
Darant išvadą, kad S. R. pagrobė degalus iš UAB „Ž.“ ekskavatoriaus, vadovautasi ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad yra didelė tikimybė, jog dyzelinio kuro pavyzdžiai Nr.1-6, paimti 2010-07-19 iš įtariamojo S. R. automobilio yra iš ekskavatoriaus „Case CX 210 LRB“ kuro bako (56–58 b. l.). Ir nors nuteistasis, neigdamas specialisto išvados patikimumą, apeliacinime skunde nurodo, kad Lietuvoje daugeliu atveju dyzelinis kuras perkamas iš to paties tiekėjo, todėl pavyzdžių sutapimas yra pateisinamas, šį apeliantų teiginį kolegija laiko nepagrįtu ir prieštaraujančiu elementariai logikai, kadangi pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, tai tvirtina ir apeliciniame skunde, jog jis kurą įsigijo iš privataus asmens jau prieš savaitę iki tiriamo įvykio, todėl šiuo atveju nėra net mažiausios tikimybės, kad UAB ,,Ž.“ priklausiančio ekskavatoriaus bake galėjo būti kuras, įsigytas, kaip tą nurodo apeliantai, iš to paties tiekėjo, juolab, kad apklausiama liudytoju A. K. teisme parodė, kad 2010-07-17 kurą ekskavatoriui užsipylė P. UAB ,,Ž.“ specialia mašina (165 b.l.). Ir nors apeliantai skunde nurodė, jog mikroautobuse rasta plastikinė žarna patvirtina būtent tai, kad kuras buvo įgytas iš vilkiko vairuotojo, kadangi ji buvo naudojama įgytą kurą išleidžiant iš vilkiko kuro bako, tačiau kolegija, atsižvelgdama į surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad minėta plastikinė žarna galėjo būti naudojama ir išleidžiant kurą vagystės metu iš ekskavatoriaus bako, todėl negali būti įrodymu, patvirtinančiu nuteistojo versiją apie kuro įsigijimo aplinkybes. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilyje „F. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-07-19 rastų talpų kiekis ir tūris – 6 vnt. su dyzeliniu kuru po 20 litrų ir 4 talpos tuščios – beveik atitinka iš ekskavatoriaus pagrobto degalų kiekiui būtinas susipilti talpas.
Ir nors apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad dėl sveikatos būklės, t. y. dėl to, kad jam ,,būna blogai“, jis pagrobti kuro negalėjo, ir iš teismui pateiktos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad S. R. nustatytas tik 40 proc. darbingumas, šiuos argumentus kolegija taip pat laiko nuteistojo gynybine pozicija, o ne paneigiančiais nuteistojo kaltę, kadangi pats nuteistasis, neigdamas savo kaltę, parodė, kad neva pats, gavęs vairuotojo leidimą, 4 kuro talpas po 25 litrus ir 2 talpas po 20 litrų prisileido iš vilkiko bako, minėtas talpas automobiliu „BMW“ nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą ir jas perdėjo į ten laikomą automobilį ,,F. T.“ (90 b.l.). Iš to matyti, kad neigdamas savo kaltę ir pateikdamas savą įvykių versiją, S. R. neužsiminė apie sveikatos problemas, trukdančias atlikti jo nurodytus veiksmus. Dėl šių priežasčių tikėti jo iškelta versija, kad sveikatos problemos jam trukdytų įvykdyti vagystę, nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, vagiant kurą iš ekskavatoriaus kuro bako taip pat reikėjo atlikti beveik analogiškus veiksmus, kuriuos S. R. nurodė, kad atliko įsigydamas kurą iš vilkiko vairuotojo – išleisti kurą iš bako, prileistas kuro talpas sukelti į automobilį, todėl tikėti nuteistojo teiginiu, jog pavogti kuro jis negalėjo dėl savo sveikatos būklės, taip pat nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. R. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.