Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. S. ir M. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą (b. l. 31), nurodė, jog pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra V. S. tėvas atitinka nepilnametės mergaitės interesus.

4.1. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

5. Byloje buvo apklausta liudytoja Z. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nustatyta, kad pareiškėjas A. V. ir J. S. 2016 m. kovo 26 d. susilaukė dukros V. V. (b. l. 9). J. S. 2017 m. rugpjūčio 22 d. susilaukė dukros V. S., duomenų apie tėvą nėra (b. l. 8). J. S. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Pareiškėjo ir jo dukros V. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). V. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po J. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 20). J. S. motina D. S. mirė 2017 m. kovo 23 d., o tėvas V. S. – 2002 m. kovo 5 d. (b. l. 29–30). Byloje yra pateiktos pareiškėjo ir J. S. fotonuotraukos su vaikais (b. l. 13–17).

7. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.144 straipsnio 1 dalimi, jei vaiko motina yra mirusi ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

8. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Tai taip pat vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje: vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Šis vaiko teisių principas gali būti ginamas remiantis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007.). Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. yra J. S. dukra (b. l. 8). Mirus J. S. (b. l. 7) liko nesutvarkyti su V. gimimu susiję dokumentai, gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą. Pareiškėjo teigimu 2017 m. rugpjūčio 22 d. gimusi V. S. yra jo dukra, tačiau po mergaitės gimimo jis išvyko dirbti į Ispaniją, vėliau vėžiu susirgo J. S., todėl nebuvo laiku sutvarkyti dokumentai dėl tėvystės. Pareiškėjas patvirtino, kad su J. S. gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2014 m., 2016 m. kovo 26 d. jiems gimė dukra V.. Pareiškėjas nurodė, jog dirbdamas užsienyje išlaikė šeimą, rūpinosi sergančia drauge bei mergaitėmis. Tai, kad poros santykiai buvo geri, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir V. S. sūnūs V. S. bei M. M.. Vaikinai nurodė, kad jų motina palaikė artimus santykius su pareiškėju, kitų vyrų neturėjo ir neabejoja, kad V. yra A. V. dukra. V. ir M. teigimu, pareiškėjas yra geras ir rūpestingas tėvas. Tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 13–17), kuriose užfiksuotas pareiškėjo, J. S. ir mergaičių kartu leidžiamas laikas. Liudytoja Z. V. patvirtino, kad jos sūnus A. V. su J. S. gyveno kaip šeima. Gimus V., liudytoja padėjo sūnaus draugei, rūpinosi mergaite, dažnai mergaitę pasiimdavo pas save. Teismas pažymi, kad pareiškėjas niekada neneigė tėvystės, bylos nagrinėjimo metu atsisakė atlikti DNR ekspertizę, nes neabejoja, kad yra V. tėvas. Nepilnametės mergaitės šiuo metu gyvena su pareiškėju, kartu gyvena ir J. sūnūs. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėjo santykiai su vaikais yra geri, padeda vieni kitiems.

10. Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, pasireiškia tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų, tėviškai rūpinasi jo fiziniu ir dvasišku vystymusi ir kt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas augina ir rūpinasi V. S., jo fiziniu bei dvasiniu vystymusi, užtikrina jai tinkamas gyvenimo sąlygas, be to, neneigia, kad mergaitė yra jo dukra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas mergaitės atžvilgiu elgtųsi netinkamai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, jog A. V. yra V. S. tėvas.

11. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, jog mirus J. S., pareiškėjas kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis nepilnametės V. S. tėvas neturi, todėl pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. V. yra J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukros V. S. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies, 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukros V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinis faktas nustatytas vaiko kilmės fakto patvirtinimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.