Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1093-495-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-22
Bylos Nr.
1A-1093-495-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Teresele Kazlauskiene, Zenonas Birštonas
Nuteistasis
D. P.

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1093/2010

Teisejas Jeugenijušas Jaglinskis Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.4.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

teiseju Zenono Birštono, Tereseles Kazlauskienes,sekretoriaujant Arvydui Ivanovui,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynejui adv. Boleslovui Ališauskui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 1 metu 3 menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant ji be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. buti namuose, jeigu tai nesusije su darbu, bei iki 2010-10-29 pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant bausmes atlikimo laikotarpiu lankytis restoranuose, baruose, kavinese ir naktiniuose klubuose.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

D. P. nuteistas už tai, kad jis pagrobe svetima turta, o butent:

jis, laikotarpyje nuo 2010-07-24 23.00 val. iki 2010-07-25 05.00 val. nuo automobilio VW Corrado, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausancio J. T. , kuris stovejo 15-ojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), kieme, pagrobe keturias padangas „Barum Bravuris 2” su lietais ratlankiais, kuriu vieno kaina yra 500 Lt, tuo padarydamas nukentejusiajai 2000 litu turtine žala.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendi ir paskirti jam švelnesne bausme – viešuosius darbus arba bauda. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam bausme, neivertino sunkios ekonomines padeties Lietuvoje. Susirasti darba šiuo metu yra labai sunku, juolab, kad jis neturi jokio išsilavinimo ir nieko nemoka daryti. Kadangi reikia valgyti ir išlaikyti nepilnameti broli, jis neturi kitos išeities, kaip lankytis baruose, kavinese, naktiniuose klubuose, prašyti draugu paskolinti nedidele pinigu suma, maisto, ieškoti atsitiktiniu vienkartiniu darbu. Be to, naktiniuose klubuose jis ieško merginos, kuri galetu laikinai paremti ji šioje sunkioje situacijoje. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausme, visiškai neatsižvelge nei i padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nei i jo asmenybe. Teismo jam paskirta bausme taip pat atima galimybe ir išvykti iš Lietuvos bei pameginti rasti darba kitose Europos Sajungos šalyse. Ipareigojimas buti namuose tam tikromis valandomis, apelianto isitikinimu, prieštarauja logikai ir teisingumo principui. Apeliantas skunde nurodo, jog jis niekada nevoge, kad praturtetu. Tai jis dare tada, kai nebelikdavo kitos išeities. Todel, teismas, apelianto nuomone, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turejo pripažinti ir tai, kad jis nusikalstama veika padare del labai sunkios turtines arba beviltiškos padeties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.).

Teismo posedžio metu nuteistojo gynejas praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Parinkdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos dydi už apelianto padaryta nusikalstama veika, apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide.

Atkreiptinas demesys i tai, kad vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d., skiriant bausme, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes, pastarojo asmenybe.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i visas aukšciau nurodytas aplinkybes, teismas ivertino tai, kad D. P. padare nusikalstama veika, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriama prie nesunkiu nusikaltimu, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tycia ir buvo baigta, nusikaltimas sunkiu pasekmiu nesukele, pagrobti automobilio ratai gražinti nukentejusiajai, nukentejusioji pretenziju neturi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taip pat teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsižvelge i apelianto padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (apeliantas teigimu jis nusikalstama veika padare del to, kad neturejo pinigu), pastarojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe (kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, atsižvelge i tai, kad, atvykus policijos pareigunams, jis pats parode, kur yra padeti ratai, tuo palengvindamas nustatyti byloje tiesa.

Apelianto nuomone, teismas nepagristai šiuo atveju jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nepripažino ir to, kad jis nusikalstama veika padare del labai sunkios turtines arba beviltiškos padeties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.).

Nusikalstama veika, padaryta del labai sunkios turtines arba beviltiškos kaltininko padeties, yra aplinkybe, kuri apibudina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjekta. Kaltininkui susikloste tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybes, kurios padare tiesiogini poveiki jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinemis orientacijomis jis taip ivertina konkreciai jam susidariusia gyvenimo situacija, kad išeiti randa tik darydamas nusikalstama veika. Pažymetina ir tai, kad beviltiška kaltininko padetis visuomet yra fakto klausimas, kuri teismas kiekviena karta nustato atsižvelgdamas i visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posedžio metu nustatomos objektyviai susiklosciusios kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologine busena del šiu aplinkybiu, asmens suvokimas, ar galejo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Apelianto nurodomos aplinkybes - nepilnamecio brolio prižiurejimas, laikinas darbo neturejimas, negali buti pripažintinos kaip sunki apelianto turtine ar beviltiška padetis. Tuo paciu atkreiptinas demesys ir i tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme apeliantas apie savo sunkia turtine arba beviltiška padeti nieko neminejo. Jis tiesiog nurode, kad voge, nes reikejo pinigu. Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta aplinkybe apelianto atsakomybe lengvinancia nera pagrindo.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas skirdamas apeliantui bausme, be aukšciau nurodytu aplinkybiu, kaip ir privalu, ivertino apelianto asmenybe. Atsižvelge i tai, kad D. P. praeityje penkis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykes ir istatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Atkreiptinas demesys i tai, kad už anksciau padarytas nusikalstamas veikas teismai ne karta apeliantui buvo paskyre baudas, taciau kadangi pastarasis baudu nesumokejo, net ir po baudos išdestymo per tam tikra laikotarpi, jos buvo pakeistos i arešta, be to, apelianto atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos istaigos (b.l.32-33). Taigi, aukšciau nurodytos aplinkybes, teiseju kolegijos vertinimu, rodo, jog apeliantas iš anksciau padarytu klaidu nepasimoke, neivertino jam teismo parodyto pasitikejimo, ir toliau daro nusikalstamas veikas, jis yra linkes nusikalsti. Apeliantas taip pat yra baustas ir administracine tvarka, jam paskirtu baudu nemoka (b.l. 41-42), byloje nera duomenu apie tai, kad jis kur nors dirbtu, butu užsiregistraves Darbo biržoje, mokytusi. Pažymetina tai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausme ivertino ir tai, kad jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, kur gyvena kartu su nepilnameciu broliu.

Taigi, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, daro išvada, kad apeliantui už padaryta nusikalstama veika paskirta bausme nei savo rušimi, nei dydžiu nera aiškiai per griežta, todel ja švelninti ir keisti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendi nera pagrindo. Tuo paciu pažymetina ir tai, kad pagristai apylinkes teismas, paskyres apeliantui laisves apribojimo bausme, nustate du ipareigojimus ir viena draudima. LR BK 48 str. 4 d. numato, jog asmeniui, kuriam paskirta laisves apribojimo bausme, teismas gali nustatyti viena ar kelis draudimus bei ipareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacini skunda atmesti.

Teisejai Daiva Pranyte – ZalieckieneZenonas BirštonasTeresele Kazlauskiene: