Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-715-211-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
1A-715-211-2011
Teisminio proceso Nr.
1-92-1-00134-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Regina Pocienė, Pavelas Frolovas
Nuteistasis
D. K.
Nukentėjusysis
N. A.
Advokatai
Rimutė Giruckienė
Nuorašas

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-715/2011 m.

Teisėja Nijolė Lisauskienė Teisminio proceso Nr.1-92-1-00134-2010-4

Bylos kategorija :27.1;4.6.10;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Reginos Pocienės, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal:

-Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu trims mėnesiams;

-Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. bausmės subendrintos ir D. K. paskirta galutinė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojant nuteistąjį tris mėnesius dirbti 60 valandų nemokamų darbų (20 val. kiekvieną mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš D. K. priteisti civiliniai ieškiniai 92,42 Lt dydžio žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai, 5000 Lt dydžio žalos atlyginimas nukentėjusiajam N. A..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui: 2010-05-22 apie 21.30 val. N. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 promilės), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio vyr. patruliui N. A., suduodamas jam vieną smūgį metaline kėde į dešinę ranką, padarydamas kirstinę žaizdą dešinio dilbio srityje, lydimą žaizdos supūliavimu ir dešinio alkūninio nervo pažeidimu, tuo nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdydamas sveikatą.

Be to, jis nesunkiai sutrikdė tarnybos pareigą vykdančio asmens sveikatą: nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia vieną kartą sudavė metaline kėde smūgį į dešinę ranką tarnybos pareigas vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio vyr. patruliui N. A., padarydamas kirstinę žaizdą dešinio dilbio srityje, lydimą žaizdos supūliavimu ir dešinio alkūninio nervo pažeidimu, tuo nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl LR BK 138 str. 2 d. 10 p. numatyto nusikaltimo padarymo, perkvalifikuojant veiką į LR BK 139 str. 1 d., paskiriant naują bausmę, o dėl kaltinimo pagal LR BK 286 str. išteisinti, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

Nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, tai lėmė neteisingų išvadų padarymą. Teismas netinkamai įvertino įvykio dalyvių išsidėstymą vienas kito atžvilgiu, padarė netinkamą išvadą nurodydamas, kad jo brolis R. K. sėdėjo prie stalo iš kairės pusės, o nukentėjęs policijos pareigūnas stovėjo jo dešinėje pusėje, todėl jis, norėdamas pagąsdinti brolį, smūgį kėde būtų turėjęs nukreipti į kairę pusę, o jis, neva, nukreipė kėdę į dešinę pusę, kur stovėjo policijos pareigūnas. Iš įvykio vietos protokolo, pateiktų schemų bei jo, ir brolio R. K., policijos pareigūnų parodymų seka kad jo brolis sėdėjo ne jam iš kairės pusės, kaip nurodo teismas, o tiesiai prieš jį, nes kairėje pusėje buvo siena ir langas. Norėdamas pagąsdinti brolį, jis kėdę nukreipė tiesiai į prieš jį sėdėjusį brolį ir nepasisukęs nei į kairę, nei į dešinę pusę. Jei būtų turėjęs tyčią suduoti kėde policijos pareigūnui, stovėjusiam jam iš dešinės, būtų turėjęs pasisukti 90 laipsnių kampu į dešinę, tačiau to nebuvo. Niekas iš šio įvykio dalyvių nepatvirtino to fakto, kad paėmęs kėdę, pasisuko į dešinę ir tyčia užsimojo ja prieš policijos pareigūną. Jam užsimojus kėde prieš brolį, policijos pareigūnas, norėdamas užkirsti tam kelią, matomai sugriebė kėdę ir tuo momentu susižalojo į ją ranką, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti policijos pareigūno sveikatą. Jis nenumatė, kad policijos pareigūnas pasisuks ir bandys sugriebti kėdę. Viskas įvyko labai greitai, policijos pareigūną sužalojo dėl neatsargumo, visiškai nenorėdamas tokių padarinių. Apklausti liudytojai nepatvirtino, kad jis priešinosi policijos pareigūnams, ir kad jo veiksmai buvo nukreipti prieš juos, priešingai, jie teigė, kad jo veiksmai buvo nukreipti prieš brolį dėl kilusio tarpusavio konflikto. Liudytoja V. K. nurodė mačiusi jo rankose iškeltą kėdę, kuri buvo nukreipta prieš jos vyrą R. K., ji jam šūktelėjo „ką darai", nes išsigando dėl savo sutuoktinio. Tai patvirtina, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti prieš policijos pareigūną, siekiant jį sužaloti, taip pat įvykio aplinkybės bei liudytojų parodymai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo pasipriešinimo valstybės tarnautojui nusikaltimo sudėties.

Teismo posėdyje nuteistojo D. K. gynėja prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia nuteistasis D. K., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, jos yra, priešingai nei teigia apeliantas, teisingos tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl jų teisinio įvertinimo.

Byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, to niekas ir neginčija , kad aptariamu laiku ir vietoje policijos darbuotojai – nukentėjusysis N. A. ir liudytojas V. B., aiškindamiesi dviejų brolių – nuteistojo D. K. ir R. K. konflikto priežastis, kaip policijos darbuotojai vykdė savo tarnybos pareigas: viešojo administravimo funkcijas ir kad tuo metu buvo sužalotas nukentėjusysis N. A. ir kad jį sužalojo apeliantas D. K.. Kaip jau buvo paminėta, to neneigia ir pats nuteistasis, tik jis nurodo, kad nukentėjusįjį jis sužalojo , nukentėjusiajam užkišus ranką, kai jis kėdę metė link priešais už stalo sėdinčiam broliui R. K.., kad jis neturėjo tyčios jo kaip pareigūno sužaloti. Kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, mano, kad apelianto argumentai nėra pagrįsti, jie yra nuneigti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo N. A. parodymais, kad nuteistasis D. K. metalinę kėdę metė tiesiai į jį ir jei jis nebūtų užkišęs rankos, smūgis kėde būtų pataikęs tiesiai jam į galvą , bet spėjus galvą pridengti ranka, smūgis kėde teko jai , ir buvo sužalota ranka, o ne galva. Po smūgio į ranką, kėdė krisdama kliudė stalą, prie kurio pareiškimą rašė nuteistojo brolis R. K.. Tokias įvykio aplinkybes nukentėjusysis nuosekliai paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (b.l. 1,10-11, 13, 14-15, 16-22, 165-166). Tai, kad nukentėjusysis N. A. buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis , patvirtina toje pat patalpoje buvęs policininkas- liudytojas V. B. ( b.l. 2, 32-33, 34, 35-36, 167- 168). Apylinkės teismas, pagrįstai nukentėjusiojo ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinusio liudytojo V. B. parodymus įvertino kaip patikimą įrodymų šaltinį ir jų parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Abejoti šių asmenų parodymais kolegija neturi teisinio pagrindo. Aptariamo įvykio metu ir vietoje- virtuvėje buvo jau anksčiau paminėtas nuteistojo brolis R. K., tačiau jis nurodė pradinio momento , į ką buvo nukreipta metama kėdė nematęs, tik kažkam sušukus , pamatė kėdę atsitrenkiant į stalą. Liudytoja V. K., liudytojo R. K. sutuoktinė, taip pat buvusi įvykio metu virtuvėje, matė nuteistojo D. K. iškeltą kėdę, mačiusi, kaip kėdė atsitrenkė į stalą, nurodo, kad kėdė nekliudė šalia nuteistojo stovėjusiojo policininko, nors bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad policijos darbuotojas N. A. buvo sužalotas būtent tuo metu.

Apeliantas, ginčydamas savo tyčią dėl veikų , numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. padarymo, kaip vieną iš argumentų nurodo, kad neva teismas neteisingai nustatęs , kur kokiose vietose jo aptariamo veiksmo metu- kėdės metimo metu buvę įvykio dalyviai ir kad tai suklaidino teismą, vertinant jo veiksmus. Kolegija mano, kad teismas teisingai nustatė, kuriose virtuvės vietose buvo tiek jis pats, tiek nukentėjusysis N. A. , tiek jo brolis R. K., jos iš esmės atitinka paties nuteistojo nurodytas vietas, be to kolegija nemano, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmų įvertinimui yra būtina itin preciziškai nustatyti, kurioje vietoje buvo minėti asmenys. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis N. A. nebuvo tarp nuteistojo ir jo brolio R. K., jis buvo nuteistojo dešinėje pusėje , todėl akivaizdu, kad jis kėdę, kuria sužalojo nukentėjusįjį, turėjo specialiai mesti į pastarąjį, kitokiu atveju, jei jis ją būtų metęs tiesiai į brolį, pagal jį sėdintį priešais jį už stalo , jis nebūtų kliudęs nukentėjusiojo. Apelianto skundo argumentas, kad jei jis neva būtų metęs kėdę link policijos darbuotojo , tai būtų turėjęs pasisukti, o to jis nedaręs, yra niekuo nepagrįsti, nes kliūčių jam pasisukti į nukentėjusįj nebuvo.

Šie aukščiau aptarti įrodymai objektyviai ir patikimai patvirtina , kad nuteistasis D. K. nukentėjusįjį N. A. sužalojo tyčia ir tai darė , veikdamas tiesiogine tyčia, tikslingai mesdamas metalinę kėdę būtent į jį.

Apeliantas nepagrįstai prašo išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. , kaip nepadarius jam šios veikos. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, bylos įrodymais nustačius, kad nukentėjusysis N. A. įvykio vietoje buvo , vykdydamas savo kaip policijos darbuotojo tarnybines pareigas, kur aiškinosi konflikto tarp nuteistojo D. K. ir jo brolio R. K. priežastis, to aiškinimosi metu nuteistasis buvo agresyvus, neklausė policijos darbuotojų nurodymų, priešindamasis teisėtiems nurodymams , smogė kėde nukentėjusiajam , sužalodamas dešinę ranką. Apylinkės teismas pagrįstai tokius nuteistojo veiksmus įvertino kaip pasipriešinimą valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas. Dėl šių motyvų nuteistasis D. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., nutarė :

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienosKolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Regina PocienėPavelas FrolovasNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė.