Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui T. K.,

T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2015 m. birželio 2 d. Klaipėdos teritorinės muitinės priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5LU9003367/RŽ51-1189 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas T. K. atžvilgiu surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbantis (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi vadybininku ir būdamas atsakingas už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2015 m. gegužės 27 d., pateikė muitinei tranzito deklaraciją, kuriai buvo suteiktas Nr. 15LTLU900014878C10, deklaruotos prekės – guminės žarnos, tačiau atlikus muitinį tikrinimą, patikrinimo akto Nr. 15LTLU9000TR1243612, nustatyti neatitikimai. Deklaracijoje deklaruota prekė – guminės žarnos, KN kodu 4009, tačiau turėjo būti deklaruota – laistymo žarna, aptraukta tekstiline medžiaga, su plastiko antgaliais, plastiko purškikliu, KN kodu 5909. Deklaruotos prekės KN kodu 4009, muitinis tarifas – 3 proc., o prekės KN kodu 5909 – 6,5 proc., todėl mokėtini mokesčiai padidėjo 2.620,00 Eur. T. K. pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje (b. l. 14).

2015 m. birželio 2 d. Klaipėdos teritorinė muitinės nutarimu Nr. 5LU9003367/RŽ51-1189 T. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1.448,00 Eur bauda be prekių (daiktų) konfiskavimo (b. l. 34).

2015 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas T. K. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. birželio 2 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą Nr. 5LU9003367/RŽ51-1189 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba minėtą nutarimą pakeisti ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodo, jog 2015 m. birželio 2 d. Klaipėdos teritorinė muitinės nutarimas Nr. 5LU9003367/RŽ51-1189 neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties kaip visumos. Taipogi nurodo, jog paskirta administracinė nuobauda yra per didelė, pažeidžianti bausmės proporcingumo principą (b. l. 3-7).

2015 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimas į T. K. skundą ir nurodė, kad su T. K. skundu nesutinka, kadangi muitinės priimtas nutarimas Nr. 5LU9003367/RŽ51-1189 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti. Pažymi, jog T. K. nebuvo įsitikinęs ar tikrai deklaruoja teisingu KN kodu prekę, tačiau turėdamas teisę ir galimybę fiziškai pasitikrinti (apžiūrėti) deklaruojamas prekes, prieš deklaruojant jas muitinei, to nepadarė. Nurodo ir tai, jog T. K. skunde nurodyti argumentai, kad jam paskirta neproporcingai didelė bauda, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi skiriant nuobaudą T. K., buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei įvertintos visos nustatytos aplinkybės. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu T. K. parodė, jog užsakovas nurodė, kad deklaruojamos prekės kodas teisingas, todėl jis tuo kodu rėmėsi. Muitinės pareigūnai turėjo prekes ištirti ir nustatyti deklaruojamos prekės kodą, tačiau to nepadarė. Valstybė žalos nepatyrė, kadangi krovinys buvo tranzitinis. Tranzitiniams kroviniams turi bendrą garantiją, sumokėtas metinis draudimas. T. K. nurodė, jog skirta bauda per didelė, sutuoktinė nedirba, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, per mėnesį uždirba apie 620-650 Eur, įsipareigojimų bankams nėra.

Motyvuojamoji dalis

T. K. skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas keistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad T. K. deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, t. y. deklaracijoje deklaruota prekė – guminės žarnos, KN kodu 4009, tačiau turėjo būti deklaruota – laistymo žarna, aptraukta tekstiline medžiaga, su plastiko antgaliais, plastiko purškikliu, KN kodu 5909. T. K. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog vadovavosi užsakovo pateiktu prekės kodu. Tačiau tokie pažeidėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog T. K. prieš deklaruojant muitinei prekes, turėjo teisę jas patikrinti ir apžiūrėti. Atkreiptina, jog pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą (1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnis).

Teismas, vertindamas administracinėje byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nutarimas, kuriuo T. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 27 d., pateikė muitinei tranzito deklaraciją Nr. 15LTLU900014878C10, kurioje buvo neteisingi duomenys - deklaracijoje deklaruota prekė – guminės žarnos, KN kodu 4009, tačiau turėjo būti deklaruota – laistymo žarna, aptraukta tekstiline medžiaga, su plastiko antgaliais, plastiko purškikliu, KN kodu 5909, yra teisėtas ir pagrįstas. Veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatyme nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalį paskirta 1448,00 Eur dydžio bauda be prekių (daiktų) konfiskavimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Byloje esanti 2015 m. birželio 1 d. pažyma „Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų“ patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas (b. l. 33). Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad žala Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta, T. K. vienas išlaiko šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė niekur nedirba. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog T. K. pažeidimo metu veikė darbovietės (duomenys neskelbtini) interesais. Teisinių pagrindų visiškai atleisti nuo administracinės atsakomybės taikymo teismas nenustatė, kadangi įvardintos aplinkybės yra pakankamos sprendžiant dėl švelnesnės atsakomybės taikymo, tačiau nėra teisiškai pagrįstos visiškam atleidimui nuo administracinės atsakomybės taikymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. K. paskyrus ir mažesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas sušvelninti T. K. už padarytą pažeidimą skirtiną administracinę nuobaudą – paskiriant 300,00 Eur baudą

Dėl išvardytų motyvų T. K. skundas tenkintinas iš dalies – T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirtina administracinė nuobauda – 300,00 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

T. K. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. birželio 2 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5LU9003367/RŽ51-1189 ir už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, T. K. paskirti – 300,00 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.