Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-494-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
1S-494-813/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
P. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-494-813/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. (P. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. V. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus. Paskirtas bausmes subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 20 (dvidešimčiai) metų bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 8 d.

3. Komisija 2019 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. 93-117 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas, šiuo metu bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių ir labai sunkūs, sukėlę negrįžtamas pasekmes nusikaltimai, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Likusi neatliktos bausmės dalis dar pakankamai didelė. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad P. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas, jis net 23 kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam 20 kartų taikytos drausminės nuobaudos. Įvertinęs tokį nuteistojo elgesį, nežiūrint to, kad nuteistasis paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgęs į pagal „OASys“ metodiką nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas padarė išvadą, kad P. V. pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis P. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra dirbantis, įgijo staliaus ir baldžiaus kvalifikacijas, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, lygtinio paleidimo metu ketina tęsti priklausomybės ligų gydymą. Už drausminius nusižengimus paskirtos nuobaudos yra negaliojančios, todėl jos negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis 18 kartų yra skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Anot nuteistojo, teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Be to, teismas, nepatvirtindamas Komisijos, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, anot skundo autoriaus, paverčia jos darbą niekiniu. Nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai.

5.3. Pasak skundo autoriaus, teismas, atsisakydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų sunkumą, jį antrą kartą baudžia, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Lygtinio paleidimo netaikymas atsižvelgiant į neatliktos bausmės dalį taip pat nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato, kokia neatliktos bausmės dalis turi būti, jog asmenį būtų galima lygtinai paleisti. Teismo išvada, kad P. V. laisvėje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra niekuo nepagrįsta, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl P. V. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (64 balai pagal „OASys“). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas P. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų P. V. pataisos aspektų. Nuteistasis nuo 2016 m. lapkričio 21 d. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos įstaigoje dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir baldžiaus specialybes. Skatintas 18 kartų, turimos nuobaudos negaliojančios. Nuteistasis nuo 2009 m. birželio 3 d. iki 2011 m. spalio 13 d. dalyvavo tikslinėje programoje, skirtoje baustiems už apsvaigimą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų prisiima. Iš gaunamo darbo užmokesčio atlygino civilinį ieškinį. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad P. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. P. V. net 23 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko 20 kartų baustas drausmine tvarka. Nuobaudos buvo skiriamos ir už itin šiurkščius pažeidimus: psichotropinių, narkotinių medžiagų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Nors šie pažeidimai buvo padaryti per pirmuosius aštuonerius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus (šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei keturiolika metų jam skirtos laisvės atėmimo bausmės), vis dėlto, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Daugkartinis nustatytos tvarkos pažeidinėjimas rodo, jog asmuo net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Todėl, nors nuteistasis paskutinius beveik septynerius metus nėra padaręs jokio režimo ir tvarkos pažeidimo, įvertinus veikų, už kurias atlieka bausmę, sunkumą ir pavojingumą (du iš jų labai sunkūs nusikaltimai – kvalifikuoti nužudymai), o taip pat ir atliktos bausmės dydį, šiuo metu nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai yra tokie tvirti ir stabilūs, kad jau būtų galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, juo labiau turint omenyje, jog anksčiau skundo autorius taip pat yra teistas, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Be to, ir Socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriami 4 kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; teisės pažeidimai; gyvenimo sąlygos; mąstymas ir elgesys. Iki įkalinimo jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyveno asocialų gyvenimą. Asocialios grupės įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių jo nusikalstamumu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tik neseniai fiksuota įvykusių pokyčių pavyzdžių, tad skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, dar per anksti daryti išvadą, jog šie pokyčiai yra stabilūs, ypač atsižvelgus į tai, kad be gyvenimo stiliaus ir draugų kriminogeniniu veiksniu, kaip ir minėta, išskiriamas ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad P. V. nusikalsta „pagautas momento“ bei linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Asmuo, siekdamas kitų paklusimo, naudojo smurtą bei būdamas piktas yra užpuolęs kitus. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bei į padarytų nusikaltimų pobūdį (smurtiniai nusikaltimai), padarymo aplinkybes, taip pat ir į tai, kad net ir bausmės atlikimo metu P. V. naudojo smurtą prieš kitus asmenimis, akivaizdu, jog nuteistasis privalo ugdyti gebėjimą kontroliuoti neigiamas emocijas, t. y. stiprinti savitvardą, ieškoti alternatyvių būdų kylantiems konfliktams spręsti. Duomenų, kad jis dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, būtų kreipęsis pagalbos į psichologus, lankęs saviugdos kursus, mokymus, nepateikta. Vadinasi, smurtinio elgesio kontrolei, prevencijai neskiriamas pakankamas dėmesys, nors tai yra ypač svarbi aplinkybė norint konstatuoti, kad nuteistasis keičia savo mąstymą ir elgesį, o tuo pačiu ir eliminuoja jam nustatytą kriminogeninį veiksnį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nesiima visų įmanomų būdų racionaliai išnaudoti laisvės atėmimo bausmės laiką, užpildyti turimas spragas, kad adaptacija visuomenėje būtų kuo paprastesnė.

11. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (64 balai), iš kurių net 44 dinaminiai balai. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis P. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo P. V. (P. V.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika