Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-538-733/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-09
Bylos Nr.
e1-538-733/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27859-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kaltinamasis
K. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-538-733/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27859-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 9 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Roberto Kasnausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024-07-20, apie 7 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, K. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su K. B. metu, tyčia vieną kartą spyrė K. B. į krūtinę ir vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į kairį žandikaulį, taip K. B. padarė poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. Ž. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-07-20 ryte jis grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), rakino savo buto duris, kai iš savo buto ėjo kaimynas K. B.. Abiejų butų durys atsidaro į išorę, todėl jų butų durys susitrenkė, dėl ko ir prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu kaimynas jam pradėjo prikaišioti dėl jo šuns, taip pat pradėjo reikšti nuoskaudas dėl ankstesnių nesutarimų. Be to, konflikto metu kaimynas jį, rankomis laikydamas už kaklo, prirėmė prie kito buto durų, tuomet jis ir galėjo šiam ranka suduoti į veidą. Kaimynui belipant į apačią, jis iš buto pasiėmė savo šunį ir norėjo eiti į lauką, bet kaimynas vėl sugrįžęs ėjo link jo, tada jis koja vieną kartą įspyrė kaimynui į krūtinę ir tuo viskas baigėsi. Pripažįsta, kad nesusivaldė ir pasielgė netinkamai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaimyno neatsiprašė ir su juo nesusitaikė, nes jų tarpusavio santykiai yra komplikuoti.

Be kaltinamojo K. Ž. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2024-07-20, apie 7 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), rakinant savo buto duris, grįžo kaimynas K. Ž., kuris jam sakė; „Tu, gaidį, vaikų tvirkintojau, ištvirkėli, iškrypėli, nematai, kad aš einu“. Jam leidžiantis laiptais žemyn, K. Ž. vėl pradėjo jį įžeidinėti. Išgirdęs tokius jo žodžius, susinervino ir išsigando. Lipo vėl laiptais aukštyn, o užlipus į antro aukšto aikštelę K. Ž. kaire koja spyrė į krūtinę, po to ranka trenkė jam į kairį žandikaulį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Ankščiau konfliktai su K. Ž. vykdavo dėl pastarojo namuose laikančio šuns lojimo, agresyvaus elgesio, vedžiojimo be pavadėlio. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Nukentėjusysis K. B. papildomai parodė, kad konfliktas prasidėjo, kai ankštoje laiptų aikštelėje atidarydamas savo buto duris užkliudė K. Ž. buto duris, o fizinis kontaktas tarp jo ir K. Ž. prasidėjo tada, kai šis jį išvadino „iškrypėliu, gaidžiu, ožiu“. Jį apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, bet papildomai į medikus nesikreipė, laikinai nedarbingas nebuvo. Kadangi kaimynas visiškai nesigaili dėl savo elgesio, jo neatsiprašė, toliau kelia konfliktines situacijas, kategoriškai nesutinka, kad tyrimas būtų baigiamas jiems susitaikius, nori, kad asmuo būtų baudžiamas įstatymų numatyta tvarka.

Teismo medicinos tarnybos specialisto 2024-08-09 išvadoje Nr. G 273/2024 (10) nurodyta, kad K. B. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja, kokiu tai aplinkos daiktu ar pan. Dėl sužalojimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

K. B. pareiškime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27859-24 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad 2024-07-20, apie 7 val. 30 min., daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kaimyno K. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis jį įžeidinėjo, po to vieną smūgį kaire koja spyrė jam į krūtinę ir ranka trenkė jam į kairį žandikaulį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė.

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“,Nr. ARRF-0032, panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2024-07-20, 8 val. 10 min., K. Ž. nustatytas 2,29 promilių girtumas, kurio jis neginčijo.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis K. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

K. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. tyčia spirdamas vieną kartą K. B. į krūtinę ir vieną kartą jam kumščiu suduodamas į kairį žandikaulį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. Ž. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

K. Ž., būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis (duomenys neskelbtini), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo poziciją, nereiškiant civilinio ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo ir nereikalaujant griežtai nubausti kaltininką, taip pat prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad K. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.

K. Ž. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

K. Ž. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, K. Ž. per visą bausmės laikotarpį: įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat uždrausti bendrauti su K. B., gim. (duomenys neskelbtini), vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. Ž. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Robertas Povilaitis