Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. A.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. M. 2017-07-28, apie 13.00 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), išreikšdama nepasitenkinimą mažamečio E. A., gim. 2005-05-19, elgesiu, vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-07-27, apie 18.30, ji (kaltinamoji), vyras ir dukra grįžo iš darbo namo. Prieš tai paskambino anūkui Jokūbui pasakyti, kad jau grįžta ir, kad jis nusileistų žemyn. Kai grįžo, netoli laiptinės šalia anūko Jokūbo pamatė stovinčius E. A. ir kitus berniukus ir kažką sakančius. Anūkas atrodė išsigandęs. Jokūbo paklausė, ar viskas gerai, tai tada jis pasakė, kad viskas gerai, bet jau vėlai vakare savo mamai papasakojo, kad E. A. jo, Pijaus ir kitų mažamečių prašė atnešti po 5 eurus per dvi dienas. Sakė, kad jeigu neatneš, sumuš. Kitą dieną į darbą paskambinusi dukra pasakė, kad Jokūbui pakilo temperatūra, todėl ji (kaltinamoji) apie 12 val. grįžo namo. Grįžusi netoli laiptinės pamatė stovinčią vaikinų kompaniją. Ten stovėjo ir E. A.. Suprato, kad jie laukia, kol į lauką išeis mažesnieji vaikai. Priėjusi paklausė E. A., kodėl anūkas jam turi atnešti tuos 5 eurus. E. A. pradėjo sakyti „aš nieko nežinau“, visaip maivytis, todėl ji (kaltinamoji) pasikarščiavusi tiesiog sušėrė E. A. vieną kartą ranka per smakrą. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Suprato, kad sušerdama pasielgė blogai. Savo poelgį vertina neigiamai.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiojo E. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog su draugais buvo ant žolės, žaidimų aikštelėje, netoli mašinų aikštelės. Atvažiavusi V. M. griežtu tonu pasakė „Kuriam reikės iškviesti policiją?“. Priėjusi prie jo delnu trenkė jam į dešinę veido pusę. Jis atsitraukė. V. M. pasakė, kad eis pas jo tėvus. Jis išsigando ir pabėgo. Bėgdamas per šakas, užsigavo ranką. V. M. jį vijosi, po to sustojo, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jam skaudėjo (b. l. 26).

Iš liudytojos A. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2017-07-28, apie 13 val., iš kiemo į namus grįžo jos mažametis sūnus E. A., gim. 2005-05-19, kuris verkė, matėsi paraudęs dešinys skruostas. Sūnus pasakė, kad prieš 20 min. būnant daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė V. M. sudavė delnu jam į dešinį skruostą, taip sukeldama fizinį skausmą. Sūnus E. A. pasakė, kad jis kieme su kitais vaikais važinėjosi dviračiais. Apie 12.40 val. jam su draugais būnant (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme ant pievelės šalia įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą, į kiemą juodos spalvos automobiliu ‚Audi“ įvažiavo V. M., Jokūbo močiutė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Išlipusi iš automobilio V. M. griežtai pasakė „kuriam kviesti policiją?. Sūnui E. A. paklausus dėl ko, ji priėjo ir delnu sudavė vieną kartą į dešinį skruostą, taip sukeldama fizinį skausmą. Sūnui pasitraukus į šalį, V. M. sušuko: „Einam dabar pas tavo tėvus“ ir pradėjo jį vytis, sūnus pabėgo. Bėgdamas pro krūmus susibraižė ranką. V. M. sūnų vijosi labai nedaug, bet sūnus išsigando ir labai verkė. Sūnus sakė, kad visa tai matė kaimynė Gailiušienė, taip pat L. V. močiutė. Dar tą patį vakarą sūnui žymių ant veido nebesimatė (b. l. 16-17).

Iš liudytojos V. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2017-07-28, apie 13 val. buvo namuose, (duomenys neskelbtini) ir per daugiabučio namo langą žiūrėjo į kiemą, kuriame įrengta žaidimų aikštelė. Ant pievelės šalia karstyklių stovėjo keli vaikai, tarp kurių buvo ir Emilis. Į daugiabučio namo kiemą, esantį šalia žaidimų aikštelės, atvažiavo kaimynė V. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name. V. M. kažką sakydama ėjo link kieme buvusių vaikų ir trenkė Emiliui kairės rankos delnu per skruostą. Emilis kažką atsikalbinėjo, tada V. M. dar garsiau sušuko: „Tu nebereketuosi mano anūko, einam pasiaiškinti pas tavo tėvus“. Emilis pabėgo, o V. M. pabėgusi jam iš paskos, apsisuko ir nuėjo į savo butą (b. l. 45).

Iš liudytojos D. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2017-07-28, apie 12.30 val. buvo svečiuose pas V. M. ir abi žiūrėjo per langą, kadangi kieme buvo greitoji pagalba. Kieme stovėjo keli vaikai, tarp jų buvo ir Emilis. Į kiemą įvažiavo V. M. ir išlipusi iš automobilio ėjo link kieme stovėjusių vaikų šaukdama: „Ar baigsi reketuoti mano anūką?“. Priėjusi prie Emilio delnu trenkė jam į skruostą. Jai Emilis kažką atsakė, po to V. M. pasakė: „Einam pas tavo mamą“ ir Emilis pabėgo. V. M. dar jį vijo, bet paskui apsisuko ir grįžo į namus (b. l. 47).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) žaidimų aikštelėje ant žalios vejos, šalia eglės, esančios 10,7 m nuo namo Nr. 12 šiaurės rytinio kampo į šiaurės pusę (b. l. 10).

2017-08-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G829/2017(05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie E. A. patirtus sužalojimus nėra. Remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, E. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 40).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji V. M. 2017-07-28, apie 13.00 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė mažamečiui nukentėjusiajam E. A. vieną kartą delnu į dešinį skruostą, taip nukentėjusiajam sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamosios V. M. kaltę patvirtina jos pačios parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiojo E. A. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, liudytojų A. A., V. M. ir D. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios V. M. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji V. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo elgesio, nukentėjusysis, kaip teismo posėdžio metu patvirtino jo atstovė pagal įstatymą A. A., V. M. atleido, mažamečio nukentėjusiojo atstovė A. A. taip pat sutiko taikytis su kaltinamąja, kaltinamoji teismui pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Kaltinamoji V. M. neteista (b. l. 70), nebausta administracine tvarka (b. l. 69), dirba (b. l. 72), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašyta, priklausomybės ligų kabinete neregistruota (b. l. 68). Nors smurtinė veika įvykdyta mažamečio vaiko atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad, kaip minėta, vaikas kaltinamajai atleido ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė jo atstovė pagal įstatymą A. A., nenori, kad kaltinamajai kiltų kokios nors neigiamos pasekmės. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – E. A., baudžiamąją bylą nutraukiant. Taip pat pažymėtina, kad nors nusikalstama veika ir yra smurtinio pobūdžio, tačiau ji buvo atsitiktinė, nesukėlė didelės žalos, be to, kaltinamoji už šios veikos padarymą buvo laikinai sulaikyta dviem paroms, kurias praleido areštinėje, kas laikytina pakankama bausme jai, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes darytina išvada, jog baudžiamojo poveikio priemonių šiuo atveju kaltinamajai V. M. skirti netikslinga.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl V. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nutraukti kaltininkei V. M. ir nukentėjusiajam E. A. susitaikius.

V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.