- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- N1-736-167/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.11.11Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2Specialioji dalis
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. M. 2010-02-02 nuo 11.00 val. iki 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, sužalojo nukentėjusįjį nepilnametį V. V., tai yra vieną kartą spirdamas nukentėjusiajam V. V. į pilvo sritį, vieną kartą spirdamas į dešinės pusės šoną, vieną kartą galva suduodamas nukentėjusiajam V. V. į veido sritį ir du kartus rankos kumščiu į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam V. V. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą su išsivysčiusia reakcija į patirtą stresą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešinės krūtinės ląstos ir kairio užausio sumušimą, odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, bei išsivysčiusios reakcijos į patirtą stresą, jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis K. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-02-02, po trečios pamokos, pertraukos metu, jis kartu su savo klasės draugu M. K. prie dailės pamokos klasės pamatė, jog prie M. K. priėjo V. V., kuris jį buvo suėmęs už atlapų ir klausė, kodėl jį pavadino ubagu. Jis užstoko savo draugą ir juos išskyrė, pastumdamas V. V. nuo M. K.. Su M. K. išsiaiškino, kad jis V. V. einantį į bufetą su kuprine sustabdė, nes taisyklės neleidžia į mokyklos bufetą eiti su kuprinėmis, o kadangi V. V. neklausė, tai M. K. V. V. pasakė: „ubage“. Pasibaigus pamokai, jis išėjo ir pamatė V. V., kuris pakvietė jį pasikalbėti. Jis priėjo prie V. V. ir jis nieko jam nesakęs rankos kumščiu du kartus sudavė į nosį. Jis V. V. koja spyrė vieną kartą. V. V. jam dar kartą rankos kumščiu smūgiavo ir jam lūžo nosis, todėl suduoti smūgiai jį apsvaigino. Per miglą prisimena, kad jis po to jau pats sumušė V. V., tai yra spyrė V. V. kažkur į šonkaulius, trenkė kumščiu V. V. į galvą ir smūgiavo V. V. savo galva į jo galvos sritį. Taip pasielgė pradžioje norėdamas nuo V. V. apginti savo draugą M. K., o po to ir save. Jis nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė ir jie tarpusavyje susitaikė. Sutinka su Ligonių kasų pareikšta žala. Prašo teismą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Įrodymų tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.
Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo K. M. parodymai, nukentėjusiojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010 metų vasario mėnesio pradžioje, (konkrečios datos neprisimena), tačiau gerai prisimena, kad tai buvo antradienis, kad po trijų pamokų, pertraukos metu jis su savo klasės draugu J. V. ėjo į bufetą. Bufeto viduje budėjęs 9 klasės mokinys, vardu M., kuris patempė jį už kuprinės, nes šiaip mokykloje yra tokia taisyklė, kad į bufetą eiti su kuprine negalima ir pasakė jam tokius žodžius: „pasidėk kuprinę, ubage“. Jis pats tų žodžių negirdėjo, jam apie tai pasakė J. V.. Tuo tuokart viskas ir baigėsi, tarp jo ir M. daugiau joks konfliktas nekilo, jis į bufetą taip ir nuėjo su savo kuprine. Neprisimena ar iš bufeto jis išėjo vienas ar su J. V.. Išėjęs iš bufeto jis nuėjo prie technologijų pamokos kabineto ir koridoriuje laukė sekančios pamokos. Būdamas ten pamatė, kaip ateina M.. Tada jis priėjo prie M., nes norėjo jo pasiteirauti, kodėl M. jį pavadino “ubagu”. M. nieko jam nespėjus atsakyti, šalia M. stovėjęs K. M. kelis kartus jį pastūmė. Stumdydamas jį K. M. nusimetė savo kuprinę, prikišo jam prie veido abu savo kumščius ir grasino, kad jį suspardys. Jo manymu K. M. turbūt galvojo, kad jis norėjo ką nors padaryti M., nes kaip ir minėjo M. nieko jam net nespėjus atsakyti, K. M. pradėjo jį stumdyti. M. jis net nesiruošė nieko daryti, pats jo specialiai neieškojo, tiesiog jį pamatęs norėjo paklausti, kodėl M. jį taip pavadino. Suskambėjus skambučiui jie visi išsiskirstė į klases, K. M. be kelių kartų jo pastūmimo ir grasinimo suspardyti daugiau jam nieko nepadarė. Visos pamokos metu jis negalėjo susikaupti, jautėsi įžeistas M., nors pats tiesiogiai ir negirdėjo M. jam sakomų žodžių, tačiau dabar tikrai žino, kad M. pasakyti žodžiai tikrai buvo skirti jam, nes po viso šio incidento jie ėjo pas mokyklos socialinę pedagogę, kur M. prisipažino, kad jį tikrai pavadino ubagu, dar galvojo apie K. M. jam pasakytus grasinimus, be to dar jautėsi pažemintas. Pasibaigus pamokai išėjęs iš kabineto, mokyklos koridoriuje priešais save išvydo K. M., tada nesusivaldė, nes vis dar pyko ant K. M. už ankstesnį K. M. elgesį jo atžvilgiu ir smogė jam rankos kumščiu vieną kartą į veido sritį. Po jo smūgio K. M. jam vieną kartą koja spyrė į pilvo sritį, o jis K. M. rankos kumščiu smūgiavo į petį, tačiau kur tiksliai jam pataikė nematė. Sudavęs antrą smūgį K. M. jis nuėjo į antrą mokyklos aukštą, kur jam turėjo būti sekanti pamoka ir sėdėjo ant suoliuko. Praėjus kelioms minutėms, jis pamatė, kad prie jo atbėga K. M., su juo buvo tas pats M. ir dar vienas ar du vaikinai, kurių jis nepažįsta. K. M. pribėgęs prie jo, dar jam sėdinčiam ant suoliuko, vieną kartą spyrė jam koja į dešinės pusės šoną. Jam atsistojus K. M. paėmęs jį už rūbų pradėjo tąsyti ir savo galva smūgiavo jam: vieną smūgį į burnos sritį, bandė smūgiuoti galva ir antrą kartą jam, tačiau jam nebepataikė. Jis tuo metu K. M. taip pat paėmęs už jo rankų laikė, kad K. M. jam negalėtų suduoti smūgių rankomis. Jis suklupo, todėl paleido K. M. rankas. Tada atsistojo ir kai atsistojo K. M. jam rankos kumščiu sudavė du smūgius į pakaušio sritį. Tuo metu atbėgo mokyklos budinčioji, kuri juos išskyrė. Abu incidento epizodus su K. M. matė jo klasės draugas V. S.. Tada jie visi, tai yra jis, K. M. ir M. buvo nuvesti pas socialinę pedagogę. Kodėl M. jį ubagu pavadino to pokalbio metu jie ir neišsiaiškino, turbūt todėl, kad jo budėjimo metu bufete, jis į ėjo su kuprine. Jei M. nebūtų jo taip pavadinęs, viso šito incidento tarp jo ir K. M. nebūtų ir buvę. Anksčiau mokykloje jis niekada nėra turėjęs jokių konfliktų nei su M., nei su K. M.. Tokiu savo elgesiu jis jokiu būdu nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos, jis norėjo tiek M., tiek ir K. M. parodyti, kad sugeba apginti save, nes viskas susidėjo į vieną krūvą, tai yra ir pavadino jį ubagu ir pradėjo stumdyti ir grasino. Po šio incidento, jis nei su M., nei su K. M. nebendrauja, nors ir anksčiau jis su jais nebendraudavo. Jie mokykloje kartais susitinka, tačiau praeina vieni pro kitus ir viskas, nei jie jį užkabinėja, nei jis juos. Po K. M. sumušimo jis pradžioje beveik visą mėnesį gydėsi ambulatoriškai, tačiau ligos simptomams nepraeinant – stipriam galvos skausmui ir stresui jis buvo paguldytas į Šiaulių Vaikų klinikos psichosomatinį skyrių, nes šio incidento metu jis iš tiesų patyrė didžiulį stresą. Jokios turtinės žalos jis nepatyrė, nes jam skirtus gydytojų vaistus pirko jo mama. Neturtinei žalai atlyginti jis reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį, nes kaip ir minėjo šio incidento metu jis patyrė didžiulį stresą, pažeminimą, nesaugumo jausmą, stiprius galvos skausmus ir nervinę įtampą, taip pat labai stipriai nukentėjo ir jo mokymosi pasiekimai, nes jis ne dėl savo kaltės praleido daug pamokų (dėl gydymosi kelias pirmas dienas gulėjimo ligoninėje), o šiais metais jam yra egzaminai (b. l. 34-36); nukentėjusiosios V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra nepilnamečio V. V. mama ir apie 2010-02-02 incidentą ji pati žino tik iš savo nepilnamečio sūnaus V. V. pasakojimo, nes pati jo nematė. Ji ne vieną kartą mobiliojo ryšio telefonu buvo susisiekusi su kaltininko K. M. mama, prašė jos susitikti, taikiai išspręsti visą šį incidentą, nes jos manymu, abu sūnūs yra vienodai kalti, tačiau iš M. šeimos buvo išsakyta tokia pozicija- arba jie M. moka pinigus, arba M. rašo pareiškimą, ką jie patys pirmieji ir padarė. Ji norėjo taikiu būdu, be jokių kitų neigiamų pasekmių jų nepilnamečiams vaikams, išspręsti šį incidentą, tačiau K. M. mama su tuo nesutiko, nes jos tikslas buvo ir yra iš to gauti pinigų. Incidento metu buvo sumuštas jos nepilnametis sūnus V., ji ir pati patyrė didžiulę moralinę žalą, kadangi labai pergyveno dėl sūnaus negerėjančios sveikatos dėl sūnaus saugumo mokykloje, kaip jis po viso šito incidento grįš į mokyklą, ar jam nebus keršijama ir panašiai, tačiau neturtinei žalai atlyginti ji jokio civilinio ieškinio nereiškia, nes vis tik jos sūnus V. ne tik morališkai bet ir fiziškai nukentėjo labiau už ją, jam incidento metu teko patirti fizinį skausmą, o po to didžiulę nervinę įtampą, stiprius galvos skausmus. Dėl sūnaus gydymosi ji bendrai patyrė 500 Lt turtinę žalą, į kurią įeina įvairių sūnui paskirtų gydytojų vaistų pirkimas – 150 Lt, likusią sumą 350 Lt ji išleido vizitams pas gydytojus, sūnaus lankymui ligoninėje. Vaistų įsigijimo čekių ir kitų civilinį ieškinį pagrindžiančių dokumentų ji pateikti negali, kadangi jų nėra išsaugojusi. Kadangi M. baudžiamojoje byloje, kurioje K. M. yra nukentėjusysis yra taip pat pareiškę civilinį ieškinį, kuris bendrai yra virš 5000 Lt, nei ji, nei jos nepilnametis sūnus V. V. jiems neatleidžia už K. M. elgesį jos sūnaus atžvilgiu ir turės jiems pretenzijų iki tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl civilinio ieškinio. Jos manymu tiek M. tiek ir jie turėtų atsisakyti vieni kitiems bet kokių civilinių ieškinių ir tik tada bus galima šias bylas baigti taikiu būdu, kitaip K. M. nei ji, nei jos nepilnametis sūnus V. neatleis. (b. l. 46-47, 49-50); liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010 metų vasario mėnesio pradžioje (tikslios datos neprisimena), mokykloje, po trijų pamokų, jis kartu su savo klasės draugu V. V. ėjo į mokyklos bufetą. Prieš įeidamas į bufetą jis savo kuprinę pasidėjo į tam specialiai skirtą spintą, nes mokykloje yra tokia taisyklė – į bufetą su kuprinėmis eiti negalima. V. V. kuprinės į spintą nepasidėjo ir ją nešėsi kartu su savimi, todėl įeinant į bufetą mokykloje budėjęs mokinys, vardu M., V. V. pradėjo tempi už kuprinės ir pasakė tokią frazę: „kur eini, ubage ?“. V. V. į M. nekreipė jokio dėmesio, jis vis tiek su savo kuprine įėjo į bufetą, tačiau joks konfliktas neišsivystė. Bufeto viduje, kai jie su V. V. valgė, V. V. jo dar paklausė, kas jį tempė iš už nugaros ir tada jis V. V. pasakė, kad M. jį pavadino ubagu, nes kaip suprato iš V. V., V. V. pats to net nebuvo išgirdęs. Viskas, ką jis gali papasakoti, daugiau jokių incidentų tarp V. V. ir kitų mokinių, jis nematė (b. l. 63-64); liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010 metų vasario mėnesio pradžioje, (tikslios datos negali prisiminti), po trečios, ar ketvirtos pamokos, jis kartu su K. M. budėjo prie mokyklos bufeto įėjimo. Tuo metu į mokyklos bufetą ėjo V. su kuprine, kas pagal mokykloje galiojančias taisykles yra neleistina. Tada jis V. vieną, ar du kartus timptelėjo už kuprinės bei jam pasakė, kad jis pasidėtų kuprinę, tačiau, ar jį dar prie viso to kaip nors pavadino, neprisimena. V. į tai nekreipė jokio dėmesio ir vis tiek į bufetą nuėjo su kuprine. Po to smulkus incidento su V., kai nuskambėjo skambutis, jie kartu su K. M. ėjo į sekančią – dailės pamoką ir prie dailės kabineto jis pamatė, jog jo ten laukia V., kuris priėjo prie jo bei paėmė jį už megztinio krūtinės srityje ir jam pradėjo sakyti, ką jis jam čia aiškina, kaip jis suprato V. buvo labai nepatenkintas juo, kad jis V. nenorėjo įleisti į bufetą su kuprine. Tada jis savo rankomis patraukė V. rankas nuo savęs ir tuo metu prie jų priėjo K. M.. K. M. suėmė V. rankomis už atlapų ir pradėjo jam sakyti, ko V. kabinėjasi prie M.. Jie tarpusavyje dar šiek tiek apsižodžiavo ir tuo viskas ir baigėsi – jie išsiskirstė į pamokas. Pasibaigus dailės pamokai ir išėjus iš kabineto, V. pasikvietė K. M., sakydamas jam, kad nori pasikalbėti. Tada K. M. priėjo prie V., o V. nieko daugiau su juo nesiaiškinęs rankos kumščiu sudavė vieną kartą K. M. į nosies sritį. K. M. tada susiėmė rankomis už savo nosies ir vieną kartą spyrė V., kiek jis matė, pataikydamas kažkur į pilvo sritį. Tuomet į koridorių išėjo dailės mokytoja ir niekas daugiau nebesimušė. Po to K. M. grįžo atgal į dailės kabinetą nusiplauti kraujuojančios nosies, o jis ėjo į antrą mokyklos aukštą ieškoti jų klasės auklėtojos, tačiau jos neradęs nuėjo į mokyklos bufetą. Tada sutiko K. M., kuris jo paklausė ar jis nematė V.. Kadangi eidamas ieškoti auklėtojos jis V. buvo matęs antrame mokyklos aukšte sėdintį ant suoliuko, tai M. M. ir pasakė, kur V. yra. K. M. nuėjo į antrą mokyklos aukštą toliau aiškintis su V. ir jis ėjo kartu su K. M., kad K. M. nebūtų dar blogiau, nes matė, jog V. ten buvo ne vienas. Kai užlipo į antrą mokyklos aukštą ir artėjo prie V., K. M. įsibėgėjęs pribėgo prie V. ir spyrė V. su koja vieną kartą, kiek jis matė, K. pataikė V. kažkur į šonkaulių pusę. Ar tuo metu, kai K. M. spyrė V., V. dar sėdėjo ant suoliuko, ar jau buvo atsistojęs jis to nurodyti tiksliai negali, nes neprisimena. Po to smūgio V. nugriuvo ir kas ten tarp jų buvo toliau, jis jau nematė, nes kartu su K. M. prie V. nėjo, liko stovėti atokiau, be to buvo pertraukos metas, aplinkui vaikščiojo mokiniai ir jam tiesiog buvo užstotas vaizdas. Tik matė, kad atėjo mokyklos budinti ir nutraukė muštynes (b. l. 61-62); liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010 metų vasario mėnesio pradžioje, mokykloje, po trijų pamokų, pertraukos metu jis buvo prie technologijų kabineto. Šalia jo buvo klasės draugas V. V.. Tuo metu pamatė, kaip nuo prie šalia technologijų kabineto, esančio dailės kabineto, ateina devintos klasės mokiniai M. su K., nes jiems turėjo būti dailės pamoka. Tada V. V. priėjo prie M. ir jo paklausė, kodėl jis pavadino jį “ubagu”, nes, V. V., einantį į mokyklos bufetą, M. buvo pavadinęs “ubagu”. Jis pats asmeniškai to negirdėjo, t.y. kaip V. buvo pavadintas “ubagu”. M. nieko nespėjus atsakyti V. V., šalia M. stovėjęs K., nusimetęs savo kuprinę ant žemės, vieną kartą V. V. pastūmė ir atkišęs prieš veidą V. V. abu savo kumščius pasakė, kad V. V. suspardys. Tuo viskas ir baigėsi, nes nuskambėjo skambutis ir jie visi išsiskirstė į klases. Pasibaigus technologijų pamokai jis iš klasės išėjo pirmasis, nes skubėjo į valgyklą valgyti. Tos pertraukos metu jis valgė pietus, išėjęs iš valgyklos ir eidamas prie lietuvių kalbos kabineto susitiko V. V., su kuriuo nuėjo prie lietuvių kalbos kabineto ir atsisėdo ant suoliuko, laukti pamokos. Po kiek laiko pamatė, kad link jų vienas pats atbėga K.. Pribėgęs prie jų K. nieko nesakęs vieną kartą koja spyrė sėdinčiam V. V. į pilvo sritį. V. V. po to smūgio atsistojo ir tada K. pradėjo V. V. tampyti už rūbų. Dėl to, kad K. V. tampė už rūbų, V. V. pagriuvo ant žemės ir kai V. V. atsistojo K. savo galva smūgiavo V. V. į veido sritį. Po to atbėgo mokyklos budinčioji ir muštynes nutraukė. Gal K. V. sudavė ir daugiau smūgių, jis to tiksliai neprisimena. Mušdamas ir tampydamas už rūbų V. V., K. nešūkavo, nesikeikė, jis tuo metu aplamai nieko nekalbėjo (b. l. 56-57); liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba Šiaulių S. Š. gimnazijoje, dailės mokytoja. 2010 metų vasario mėnesio pradžioje, datos konkrečiau nurodyti negali, nes neprisimena, pasibaigus ketvirtai pamokai – ji vedė 1A klasei dailę ir išėjus vaikams iš kabineto, ji dar būdama kabinete išgirdo, jog koridoriuje prie jos kabineto durų yra kažkoks šurmulys, tačiau kas ten vyko ji iš savo kabineto negalėjo įžiūrėti. Išbėgusi iš klasės į koridorių ji pamatė, kad visi vaikai staigiai išsiskirstė ir liko vienas 1A klasės mokinys K. M., kuris buvo visas kruvinas, jam iš nosies stipriai tekėjo kraujas. Tada ji K. M. parsivedė atgal į dailės klasę ir nuvedusi jį prie kriauklės padėjo jam susitvarkyti kraujuojančią nosį. Iš nosies bėgo ganėtinai daug kraujo, nosis buvo patinusi, ji K. M. liepė būtinai nueiti pas med. seselę. Sutvarkiusi kabinetą ir nuėjusi į mokytojų kambarį ji sužinojo, kad K. M. dar kartą spėjo susimušti su 2 D klasės mokiniu. Pati ji nei vienų, nei antrų muštynių tarp K. M. ir kažkurio mokinio iš 2 D klasės, nematė (b. l. 58-59); liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba Šiaulių S. Š. gimnazijoje, socialine pedagoge. 2010-02-02, apie 11.30 val., pas ją į darbo kabinetą buvo atvesti jų gimnazijos mokiniai V. V., K. M. ir M. K. dėl to, kad V. V. su K. M. gimnazijoje, pertraukos metu tarpusavyje susimušė. Ji pati vaikinų muštynių nematė, tačiau aiškinantis muštynių priežastis paaiškėjo, kad M. K. V. V. einantį į gimnazijos bufetą pavadino “ubagu”, o po to, V. V. su K. M., kuris gindamas savo draugą M. K. nuo V. V., norėjo išsiaiškinti su M. K., kodėl M. K. jį pavadino ubagu, tarpusavyje susimušė. Pirmasis smūgį K. M. į nosies sritį sudavė V. V., o po to smūgio K. M. spyręs koja atgal V. V.. Vaikinų tarpusavio muštynes pastebėjo ir nutraukė dailės mokytoja J. Š.. Visi jie, tarpusavyje aiškinantis šio incidento aplinkybes, aiškino, kad pasikarščiavo, kiekvienas iš jų suprato savo netinkamą elgesį ir dėl jo gailėjosi, prašė apie tai nepranešti tėvams, tiesiog norėjo šį įvykį „užglaistyti“, tačiau vis tiek apie šį incidentą buvo informuoti mokinių tėvai. Ji apie šį incidentą žino tik iš pasakojimų, nes pati jo nematė. Nei dėl vieno iš anksčiau išvardintų mokinių niekada nėra buvę jokių nusiskundimų jų elgesiu (b. l. 54-55); liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jai apie incidentą mokykloje, kurioje nukentėjo ir jos nepilnametis sūnus K. M. ir sumušė mokyklos moksleivį žino tik iš sūnaus K. pasakojimo. Jos nuomone, kad V. V. dėl incidento yra kaltesnis, nes jis pirmasis sulaužė jos sūnui K.i nosį, o tik po to jos sūnus K. sumušė V. V.. Jos sūnaus sužalojimas yra daug rimtesnis, nei V. V.. Jos sūnus K. M. mokosi gerai, vidurkis yra geras ir dėl K. elgesio niekada nėra gavusi jokių nusiskundimų per visą jo gyvenimą. K. labai užsiėmę užklasine veikla, nemėgsta jokių pasilinksminimo vakarėlių ir yra ramaus būdo, ji net buvo nustebusi, kad K. galėjo ką nors sumušti, nes norint, kad jis nesusivaldytų, reikia labai stipriai jį išvesti iš kantrybės. Nei namuose su savo 3 vyresniaisiais broliais, nei lauke K. niekada nekonfliktuoja. K. tėtis yra miręs prieš dešimt metų ir ji augina vaikus viena (b.l.76-77); 2010-06-28 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis V. V. parodė kur ir kaip buvo sužalotas įtariamojo nepilnamečio K. M., tuo patvirtindamas savo parodymus, darytos fotonuotraukos ir sudaryta schema, kurios prijungtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 38-39, 40-43); 2010-04-02 - 2010-04-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto kartotinėje išvadoje Nr. KG 162/10 (04), užfiksuota, jog nukentėjusiajam V. V. padaryti šie sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas su išsivysčiusia reakcija į patirtą stresą, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešinės krūtinės ląstos ir kairio užausio sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, bei išsivysčiusios reakcijos į patirtą stresą, jo sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų; 2010-07-01 – 2010-09-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto kartotinėje išvadoje Nr. KG 70-162/10 (04), nurodoma, jog nukentėjusiajam V. V. padaryti šie sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas su išsivysčiusia reakcija į patirtą stresą, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešinės krūtinės ląstos ir kairio užausio sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryta ne mažiau 4 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, galvą, dešinę krūtinės ląstos pusę ir kairę šlaunį ir jie nėra būdingi griuviminei traumai. V. V. galvos smegenų sukrėtimą patyrė K. M. smūgiuojant galva į jo veidą bei kumščiais sudavus į galvą, tai yra kairės speninės ataugos sritį (b.l. 23-24) ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis K. M. sužalojo V. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., nusikaltimas įrodytas.
Sprendžiat K. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis pirmą kartą, būdami nepilnamečiu padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi, praeityje jis nebaustas administracine tvarka (b.l. 95), šeimos narių charakterizuojamas teigiamai (b.l. 76-77), Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 93), Šiaulių S. Š. gimnazijos pedagogų charakterizuojamas teigiamai (b.l. 103), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje duomenų apie K. M. šeimą nėra, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte fiksuota, jog K. M. yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos (b. l. 99-101), mokosi Šiaulių S. Š. gimnazijoje, iki bylos išnagrinėjimo teisme naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų turimais duomenimis nepadarė, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, sudarė sutartį atlyginti žalą ligonių kasoms ir su nukentėjusiaisiais susitaikė. Visos šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad K. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas mato galimybę jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį. Kartu siekiant paveikti K. M. sąmonę ir elgesį taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.
Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti jo motinai D. M. (b. l. 73-74), panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3445,48 Lt gydymo išlaidų (b.l. 27-29,33), dėl kurio su Šiaulių teritorinė ligonių kasa sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta V. V. ir nukentėjęs išreiškė reikalavimą dėl 500 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 46-47,49-50), tačiau iki baigiamųjų kalbų teisme šių reikalavimų atsisakė. Įvertinęs visą tai teismas pradėtus civilinio ieškinio procesus nutraukia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 107 straipsniu.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
K. M. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d., 5 d., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., 93 str. 2 d., K. M. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigoti jį tęsti mokslą bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – K. M., panaikinti.
Pradėtus Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 3445,48 Lt gydymo išlaidų ir V. V. ir nukentėjusiojo reikalavimo dėl 500 Lt turtinės žalos ir 5500 Lt neturtinės žalos procesus nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.