- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 1-3-314/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-1-00137-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Kaltinamasis
- T. K., A. G.
- Kategorijos
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, gynėjams Mečislovui Norvaišai, Jonui Gintautui Valivoniui, nukentėjusiajam A. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo apdirbimo staklių operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., BK 180 str. 1 d., BK 140 str. 1 d., BK 145 str. 1 d.,
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-03-16 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių; 2) 2008-04-30 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbai 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 3) 2009-02-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. areštu 30 parų; 4) 2013-05-17 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, 5) 2014-01-14 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., BK 180 str. 1 d., BK 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. ir A. G., veikdami kartu, padarė neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, o būtent: 2013 m. birželio 11 d. apie 12 val. 30 min. netesėtai atvirai kitokiu būdu – pro neužrakintas duris, prieš buto savininko A. N. valią, įsibrovė į kito žmogaus butą – A. N. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką buvo.
Be to, T. K. ir A. G., veikdami kartu, pasikėsino apiplėšti žmogų, o būtent: 2013 m. birželio 11 d. apie 12 val. 35 min. neteisėtai būdami patalpoje – A. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), reikalaudami atiduoti pinigus (100,00 Lt) arba mokėjimo kortelę, asmens dokumentą, panaudojo fizinį smurtą, o būtent, A. G. lovoje gulinčiam nukentėjusiajam A. N. ranka ir koja sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį, o T. K., grasindamas žodžiais – „greitai mirsi“, t.y. grasindamas nužudyti, nukentėjusiajam A. N., gulėjusiam lovoje, per prievartą įkišo į burną dvi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo ir cheminės sudėties tabletes ir į dešinės rankos dilbio sritį, jėga įdūręs švirkštą, suleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto skysčio, tuo sukeldami žmogui – A. N. fizinį skausmą, padarydami sužalojimus – daugybinius kūno ir galvos sumušimus, muštas dešinio apatinio voko žaizdas, apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties pilną trauminį išnirimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų (kaltininkų) valios, nes norimo turto nerado bei nukentėjusiajam A. N. pradėjus šauktis pagalbos, A. G. ir T. K. iš įvykio vietos pasišalino.
T. K. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2013 m. birželio 11 d. nuo ryto pas A. G. gėrė alų. Abu išgėrė apie 4-5 litrus alaus, jautėsi apsvaigęs. Baigus gerti alų, A. G. pasiūlė nueiti pas A. N., kur tikėjosi gauti dar išgerti arba pinigų alkoholiui nupirkti. Apie 12-13 val. su A. G. nuėjo prie nukentėjusiojo buto durų. A. G. pasibeldė, pašaukė „A.“, ar nukentėjusysis atsakė negirdėjo. Buto durys buvo praviros. Kartu su A. G. užėjo į vidų. Nukentėjusysis gulėjo lovoje, buvo išgėręs. Abu su A. G. klausė nukentėjusiojo, ar jis turi išgerti, pinigų. Nukentėjęs sakė, kad neturi. A. G. atsisėdo šalia nukentėjusiojo ir kažką kalbėjo apie pinigus. Po pokalbio, A. G. delnu sudavė ne daugiau penkių smūgių nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis klausinėjo kodėl tai padarė, jam iš nosies bėgo kraujas. Jis išsitraukė su savimi turėtą švirkštą. Į švirkštą, iš ant stalo stovėjusio puodelio, prileido vandens ir vandenį suleido lovoje gulinčiam nukentėjusiajam į dešinės rankos dilbio sritį. Prieš suleisdamas vandenį nukentėjusiajam nesakė, kad jis greitai mirs. Po dūrio nukentėjusiajam davė išgerti dvi tabletes „Tic-Tac“. Nukentėjusysis paėmė tabletes ir įsidėjo į burną. Pats tablečių nukentėjusiajam į burną nedėjo, tačiau liepė jas išgerti. Nukentėjusysis galvojo, kad narkotikai. Davė nukentėjusiajam tabletes bei dūrė švirkštu, nes buvo apsvaigęs ir norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį, kad duotų pinigų ar išgerti. Kokios galėjo būti pasekmės suleidus skysčio, nežino. Nukentėjusiajam pradėjus šauktis pagalbos su A. G. išėjo. Nepripažįsta, kad norėjo apiplėšti nukentėjusįjį. Su A. G. planavo gražiai paprašyti, tikėjosi, kad nukentėjusysis duos pinigų, ar turės alkoholio, kurį kartu išgers. Iš nukentėjusiojo 100 Lt, mokėjimo kortelės, asmens dokumento, nereikalavo. Buto neapieškojo. Pripažįsta, kad į butą užėjo be nukentėjusiojo leidimo, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tačiau neigia grasinęs nukentėjusįjį nužudyti. Dėl savo veiksmų gailisi, kitą dieną atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, surašė raštą, kad nukentėjusysis pretenzijų neturi. Davė nukentėjusiajam 15 Lt vaistams, nes nukentėjusiojo veidas buvo patinęs, ranka sutinusi. Atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat atlygino žalą teritorinei ligonių kasai.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu T. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su A. G. ėjo pas nukentėjusįjį, tikėdamiesi, kad nukentėjusysis duos išgerti. Duris atidarė pats A. N.. Į butą įėjo ne prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusysis nei pinigų, nei alkoholio neturėjo, todėl A. G. sudavė nukentėjusiajam apie 5 smūgius delnu į veidą. Norėdamas pagąsdinti A. N., kad pastarasis duotų pinigų ar alkoholio, į švirkštą pritraukė vandens ir jį suleido A. N. į kairės rankos dilbį ir piktu tonu A. N. liepė išgerti du žirnelius „Tic-Tac“. Po šių veiksmų išėjo (t. 1, b. l. 63-65;).
A. G. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2013 m. birželio 11 d. apie 8-9 val. susitikę su T. K., pas jį gėrė alų. Matė, kad T. K. turi švirkštą. Ar švirkšte buvo skysčio, nežino. Abu išgėrė apie 4-5 litrus alaus. Pasibaigus alkoholiui, pagalvojo, kad alkoholio gali turėti A. N.. Pasiūlė T. K. nueiti pas nukentėjusįjį pažiūrėti, ar šis turi alkoholio, ar pinigų, kad už jo pinigus galėtų nupirkti alkoholio ir kartu išgerti. Apie 12 val. 30 min. nuėjo prie nukentėjusiojo durų, pabeldė ir pašaukė „Algi“. Durys buvo praviros. Išgirdo nerišlų atsakymą. Suprato, kad leidžiama užeiti, todėl įėjo į vidų. Per prievartą durų nelaužė, jų neišspyrė. Į nukentėjusiojo butą pateko su nukentėjusiojo sutikimu. Nukentėjusysis gulėjo lovoje, nieko nesakė. Užėjęs pasisveikino ir paklausė, ar turi išgerti, pinigų. Nukentėjęs sakė, kad neturi. Prisėdo šalia nukentėjusiojo ir priminė jam, kad nakvojant pas nukentėjusįjį dingo jo kortelė, piniginė, apie 100 Lt, dokumentai. Nukentėjusysis galėjo suprasti, kad reikalauja jo pinigų, kortelės. Buvo išgėręs, prisiminė seną nuoskaudą, todėl sudavė nukentėjusiajam 4-5 smūgius į veido sritį, į žandą. Nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis klausinėjo už ką, atsakė, kad už seną nuoskaudą, prašė pažiūrėti, gal turi vyno, degtinės. Po smūgių, atsisėdo ant kitos lovos, kur po stalu tikrino sudėtą tarą, ieškojo alkoholio. Ką tuo metu darė T. K. nematė. Nukentėjęs pradėjo šauktis pagalbos. Buteliai buvo tušti, todėl su T. K. išėjo. Nukentėjusiojo pagalbos šaukimas išėjimui įtakos neturėjo, nes kasdien jie vieni ant kitų rėkauja, kad užmuš, todėl niekas nekreipia dėmesio. Matė nukentėjusįjį išeinantį iš namų. Nuėjo paskui nukentėjusįjį prie greitosios pagalbos automobilio, kur pasakė, kad nukentėjusįjį reikia apžiūrėti. Ant nukentėjusiojo buvo kraujas, žandas paburkęs. Kitą dieną nukentėjusiojo atsiprašė, surašė raštą, kad šis pretenzijų neturi. Prisipažįsta, kad ranka sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau neigia įsibrovęs į nukentėjusiojo butą ir smūgiavęs nukentėjusiajam koja. Dėl savo veiksmų gailisi.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su T. K. ėjo pas A. N. tikėdamiesi gauti alkoholio. Nuėję prie A. N. durų pasibeldė. Durys buvo praviros, išgirdo A. N. nerišlų balsą, ką sakė nesuprato. Pamanė, kad kviečia užeiti, todėl įėjo į vidų. Prašė A. N. alkoholio, pinigų. A. N. pasakius, kad neturi, įtūžo ir sudavė A. N. apie 5 smūgius ranka į veidą. Ką darė T. K. nematė, nes galimai tuo metu tikrino tarą, ar tikrai A. N. neturi alkoholio (t. 1, b. l. 103-105;).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltais prisipažino iš dalies, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2013 m. birželio 11 d. apie 10 val. su pažįstamu gėrė vyną. Apie 12-12.30 val. grįžo į butą ir atsigulė į lovą. Durų gerai neužsidarė. Kaltinamieji, nieko nesakę, nesibeldę, atėjo į butą. Jis kaltinamųjų nelaukė, į butą kaltinamieji įėjo nekviesti, be leidimo. Įėję į butą prašė pinigų, kokios sumos neatsimena, banko kortelės, išgerti. Pasakė, kad neturi, galvojo, kad paims banko kortelę ir nuims pinigus. A. G. apie jokius dingusius daiktus neužsiminė. A. G. atsisėdo šalia. T. K. išsitraukė iš kišenės dvi baltas tabletes ir sakydamas, kad „mirsi“, jas sugrūdo į burną. Išsigando, pagalvojo, kad narkotikai, todėl tabletes išspjovė. Pasakė, kad narkotikų nenaudoja ir jų jam nereikia. T. K. pasakęs, kad „tu ilgai negyvensi, mirsi“, išsitraukė iš kišenės švirkštą su kažkokiu skysčiu ir jėga skystį suleido jam į ranką. T. K. dūrė giliai ir stipriai, todėl skaudėjo. Pagalvojo, kad leidžia narkotikus, kad apsvaigtų. Išsigando, kad gali mirti. Suleidus skystį, pradėjo tinti ranka, dūrio vietoje pasidarė guzas. Šaukėsi pagalbos. Tuomet A. G. kumščiu ir delnu sudavė 4-5 smūgius į veidą, keliu spyrė į lūpų sritį, išmušė dešinės pusės priekinį dantį, praskėlė dešinės pusės antakį, iš nosies pasipylė kraujas. Po smūgių pradėjo šaukti kaimynų pagalbos. Niekas iš kaimynų padėti neišėjo. Pradėjus šauktis pagalbos kaltinamieji išėjo. Kaltinamieji T. K. ir A. G. į jo butą atėjo pirmą kartą, anksčiau pas jį nėra buvę, jį mušė, nes nedavė pinigų, dokumentų, bute jokio turto neieškojo. Ar A. G. bute apžiūrinėjo tuščius butelius, neprisimena. Kaimynė buvo išsikvietusi greitąją pagalbą, todėl sulaukęs atvažiavusios greitosios pagalbos automobilio kreipėsi medicininės pagalbos. Seselė pasakė, kad reikia vykti į ligoninę. Ligoninėje apžiūrėjo budintis gydytojas, suteikė pirmąją pagalbą, iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai nusivežė į komisariatą. Iš policijos grįžo į namus. Kitą dieną atėję kaltinamieji atsiprašė. T. K. davė 15 Lt už kelionės išlaidas. A. G. parašė raštą, kad jį sumušė. Kaltinamieji padarytą žalą atlygino, todėl jiems pretenzijų nereiškia ir civilinio ieškinio atsisako.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 13-16;), nukentėjusysis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi ir nurodė, kad pirmiau A. G. sudavė smūgius, o po to T. K. sudavė tabletes bei suleido skystį.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis nustatyta, kad nukentėjusysis A. N. ikiteisminio tyrimo metu savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė lovą, kurioje gulint, kaltinamasis A. G. sudavė smūgius į veido sritį, o kaltinamasis T. K. įdėjo į burną dvi tabletes ir į ranką suleido skystį (t. 1, b. 1. 20-23;).
Iš kaltinamųjų T. K. ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir nuotraukų matyti, kad kaltinamieji parodo nukentėjusiojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 76-79, 113-116;).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. N. 2013 m. birželio 11 d. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam sukelto fizinio skausmo, nurodydamas, kad apie 12 val. 30 min. į jo butą atėję du vyriškiai reikalavo 100 Lt arba mokėjimo kortelės, grasino sumušti, o pasakius, kad pinigų neturi, vienas iš vyriškių rankos kumščiu trenkė ne mažiau 5 kartų į veido sritį, rankomis bei kojomis spyrė į krūtinės sritį, o kitas vyriškis į burną įdėjo tabletes ir į ranką įdūrė adatą su švirkštu (t. 1, b. l. 4-5;).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad nukentėjusiajam A. N. 2013 m. birželio 11 d. 18 val. 59 min. nustatytas 1,55 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 24;).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. N. 2013 m. rugpjūčio 12 d. pateikė kaltinamųjų ir nukentėjusiojo pasirašytą raštelį (t. 1, b. l. 25-26;), kuris apžiūrėtas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 27-28;).
Iš VTMT prie LR TM Alytaus poskyrio 2013 m. liepos 2 d. specialisto išvados Nr. G 650/13 (06) matyti, kad A. N. kliniškai nustatyta daugybiniai kūno ir galvos sumušimai, muštos dešinio apatinio voko žaizdos, apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties pilnas trauminis išnirimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Medicininių duomenų, nurodančių individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Ranka ar koja gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant rankomis ar kojomis (t. 1, b. l. 41-43;).
Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus visumoje, sprendžia, kad kaltinamųjų kaltė padarius neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą yra įrodyta. Žmogaus būsto apsauga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., kuriame skelbiama, kad žmogaus būstas neliečiamas; be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. K. ir A. G., pro neužrakintas buto duris, atėjo pas nukentėjusįjį A. N. į butą, norėdami gauti alkoholio ar pinigų alkoholiui nupirkti ir jį kartu išgerti. Kaltinamasis A. G. neigia neteisėtai įsibrovęs į nukentėjusiojo butą ir teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad pasiūlė T. K. nueiti pas nukentėjusįjį pažiūrėti, ar nukentėjusysis turi alkoholio, ar pinigų alkoholiui nusipirkti. Nuėjus prie nukentėjusiojo buto, pabeldė į duris, pašaukė „A.“, išgirdo nerišlų atsakymą. Supratęs, kad nukentėjusysis leido užeiti, įėjo į butą. Nukentėjusiojo buto durys buvo praviros, jų nelaužė ir neišspyrė. Tačiau kaltinamojo paaiškinimai, kad nukentėjusysis leido užeiti į butą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas juos vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta. Teismas remiasi nukentėjusiojo A. N. parodymais, kad kaltinamieji į butą įėjo nekviesti, be leidimo. Šie nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, sutampa su kitais bylos duomenimis, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Be to, kaltinamųjų kaltę neteisėtai pažeidus asmens būsto neliečiamumą patvirtina ir kaltinamojo T. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet T. K. prisipažino į butą įėjęs be nukentėjusiojo leidimo ir nurodė, kad negirdėjo, jog nukentėjusysis būtų davęs sutikimą užeiti į butą, tačiau kartu su A. G. įėjo į butą. Taigi, kaltinamieji į nukentėjusiojo butą tyčia pateko prieš savininko valią, t.y. suvokdami, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš buto savininko valią, pro neužrakintas buto duris, patenka į nukentėjusiojo butą ir norėjo taip veikti, siekdami realizuoti savo tikslus – gauti iš nukentėjusiojo alkoholio ar pinigų alkoholiui nusipirkti. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nukentėjusiojo buto durys buvo praviros, nesuteikė teisės kaltinamiesiems patekti į svetimą būstą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad kaltinamieji T. K. ir A. G., veikdami kartu, neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiojo valią, įsibrovė į svetimą butą, tokie jų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., požymius.
Baigiamosiose kalbose kaltinamojo T. K. gynėjas prašė nutraukti bylą kaltinamojo T. K. atžvilgiu pagal BK 165 str. 1 d., motyvuodamas tuo, kad ši veika yra priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, o byloje nesant nukentėjusiojo skundo ikiteisminis tyrimas pagal BK 165 str. neturėjo būti atliekamas. Teismas pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 165 str., pagal BPK 407 str. yra priskiriama veikoms dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, t.y. pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tačiau tuo atveju, jei veika, numatyta BK 165 str. turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį persekiojimą (BPK 409 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. N. 2013 m. birželio 11 d. protokolu-pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam sukelto fizinio skausmo (t. 1, b. l. 4-5;). Šio protokolo-pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. (t. 1, b. l. 1-2;). Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad taip pat buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 165 str. 1 d., Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A.Baranauskas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu (reikalavimu) pradėti (tęsti) ikiteisminį tyrimą, nustatęs, kad padarytos nusikalstamos veikos (BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d.) turi visuomeninę reikšmę, pradėjo (tęsė) ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., t.y. dėl A. N. priklausančio asmens būsto, esančio (duomenys neskelbtini), neliečiamumo pažeidimo ir A. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 66-67;). Taigi ikiteisminis tyrimas byloje pagal BK 140 str. 1 d. buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo A. N. pareiškimą, kuris apklaustas teisme taip pat nurodė, jog kaltinamieji pažeidė jo būsto neliečiamumą, dėl šios veikos, numatytos BK 165 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas (tęstas) prokuroro nutarimu (reikalavimu), todėl nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamojo T. K. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 165 str. 1 d., nėra teisinio pagrindo.
Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamieji pasikėsino įvykdyti plėšimą. Plėšimo sudėtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Nusikalstama veika pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Taigi plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tuo atveju kai kaltininkas tyčiniais veiksmais tiesiogiai pradeda daryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia vykdyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą (BK 22 str. 1 d.). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji T. K. ir A. G., veikdami kartu, būdami nukentėjusiajam priklausančiame bute, reikalavo nukentėjusiojo duoti pinigų, mokėjimo kortelės, asmens dokumento, o nukentėjusiajam jų nedavus, A. G. ranka ir koja sudavė ne mažiau penkis smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, T. K. grasindamas žodžiais „greitai mirsi“ per prievartą nukentėjusiajam įkišo į burną dvi ikiteisminio tyrimo nenustatytas tabletes ir į dešinės rankos dilbio sritį jėga įdūręs švirkštą suleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto skysčio, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pasikėsino pagrobti alkoholio, pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi norimo turto nerado, o nukentėjusiajam pradėjus šauktis pagalbos, iš įvykio vietos pasišalino. Nors abu kaltinamieji savo kaltės dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atėję pas nukentėjusįjį norėjo tik gražiai paprašyti alkoholio ar pinigų alkoholiui nusipirkti, 100 Lt, mokėjimo kortelės bei dokumentų nereikalavo, buto neapieškojo, o kaltinamasis A. G. smūgius nukentėjusiajam sudavė prisiminęs senas nuoskaudas dėl anksčiau dingusios piniginės, smūgius sudavė tik ranka, bet koja nesmūgiavo, T. K. tablečių nukentėjusiajam per prievartą į burną nekišo, nužudyti žodžiais „greitai mirsi“ negrasino, tačiau jų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo parodymais, todėl teismas juos atmeta ir vertina, kaip gynybinę versiją. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad kartu su T. K. atėjęs pas nukentėjusįjį paklausė, ar turi išgerti, pinigų. Nukentėjusiajam atsakius, kad neturi, supyko ir sudavė nukentėjusiajam ranka apie penkis smūgius į veidą. Ką darė T. K. nematė, nes tuo metu bute tikrino tarą, kad įsitikintų, kad tikrai alkoholio nėra (t. 1, b. l. 103-105;). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė parodymus ir nurodė, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė prisiminęs senas nuoskaudas dėl anksčiau pas nukentėjusįjį dingusios piniginės. Kaltinamasis T. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad A. G. sudavė smūgius nukentėjusiajam, nes nukentėjusysis nedavė išgerti, jis nukentėjusiajam švirkštu suleido vandenį bei liepė išgerti dvi tabletes tam, kad nukentėjusysis duotų pinigų arba alkoholio (t. 1, b. l. 63-65;). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. pirmiau aiškino, kad tabletes sudavė norėdamas pajuokauti, o vandenį iš švirkšto suleido be jokios priežasties, vėliau nurodė, kad tabletes davė ir švirkštą dūrė norėdamas nukentėjusįjį pagąsdinti, kad pastarasis duotų pinigų ar išgerti. Kaltinamųjų parodymus, kad fizinio smurto panaudojimas nebuvo susijęs su siekiu pagrobti iš nukentėjusiojo turto, kaltinamojo A. G. parodymus, kad jis nukentėjusiajam nesudavė smūgio koja bei kaltinamojo T. K. parodymus, kad jis negrasino nukentėjusiojo nužudyti bei per prievartą į burną nukentėjusiajam nekišo tablečių paneigia nukentėjusiojo A. N. parodymai, kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamieji atėję į butą reikalavo pinigų. Atsakius, kad pinigų neturi, prašė banko kortelės, klausė, ar turi ko išgerti. Kadangi nedavė nei pinigų, nei banko kortelės T. K. sakydamas, kad mirs, į burną sugrūdo dvi tabletes ir jėga durdamas į ranką sušvirkštė kažkokio skysčio. Galvojo, kad jam duoda narkotikus, išsigando, todėl tabletes išspjovė. Manė, kad suleido narkotikų, jog apsvaigintų, galvojo, kad gali mirti. A. G. sudavė 4-5 smūgius ranka į veidą, pataikė į nosį, poakį, keliu spyrė į lūpų sritį ir išmušė dantį. Pradėjus šauktis pagalbos kaltinamieji išėjo. Šie nukentėjusiojo parodymai iš esmės nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų, todėl teismas jais remiasi. Vien tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumaišė įvykių sekas, nėra pagrindas netikėti jo parodymais, juolab, kad nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. nuo pareiškimo surašymo, nuosekliai tvirtino, kad atėję kaltinamieji reikalavo pinigų arba mokėjimo kortelės, o už tai, kad jų neturėjo ir kaltinamiesiems nedavė, prieš jį panaudojo fizinį smurtą, be to, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusysis juos patvirtino ir nurodė, kad pirmiau A. G. sudavė smūgius, o tuomet T. K. sugrūdo tabletes ir sušvirkštė skystį. Taip pat, nukentėjusiojo parodymus, kad A. G. sudavė smūgius ne tik ranka, bet ir koja, patvirtina specialisto išvada Nr. G 650/13 (06), kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusiajam A. N. sužalojimai padaryti smūgiuojant rankomis ar kojomis (t. 1, b. l. 41-43). Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji tvirtino, kad nukentėjusiojo apiplėšti neketino, buto neapieškojo, tačiau kaltinamųjų duotų parodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo siekdami gauti alkoholio ar pinigų. Būtent tuo metu kai T. K. per prievartą nukentėjusiajam kišo į burną tabletes bei į dešinės rankos dilbio sritį jėga suleido skystį, A. G. nukentėjusiojo bute po stalu bei šalia stalo ieškojo alkoholio, tikrino butelius juos pakilnodamas, tačiau alkoholio neradus ir nukentėjusiajam pradėjus šauktis pagalbos kaltinamieji išėjo iš buto. Tokiu būdu, aptarti duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamieji reikalaudami nukentėjusiojo A. N. pinigų (100 Lt) arba mokėjimo kortelės, asmens dokumento, panaudodami fizinį smurtą-A. G. ranka ir koja suduodant ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, o T. K. grasinant nužudyti žodžiais „greitai mirsi“, nukentėjusiajam per prievartą įkišant į burną dvi nenustatytas tabletes ir jėga į ranką suleidžiant nenustatyto skysčio, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą-alkoholį, pinigų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi norimo turto neradus bei nukentėjusiajam pradėjus šauktis pagalbos, pasišalino. Kaltinamųjų T. K. ir A. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.
Be to, kaltinamieji buvo kaltinami tuo, kad mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Taip pat kaltinamasis T. K. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Teismas, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį bei grasinimas nukentėjusįjį nužudyti buvo panaudoti siekiant neteisėtai užvaldyti nukentėjusiojo turto, t.y. pasikėsinant apiplėšti nukentėjusįjį. Kadangi fizinio smurto panaudojimas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuos kaltinamųjų veiksmus apima nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., todėl papildoma kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir BK 145 str. 1 d., yra perteklinė ir iš kaltinimo šalintina.
Kaltinamojo T. K. gynėjas prašo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Pagal BK 38 str. kaltininkas, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tačiau tam, kad kaltininką butų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, byloje turi būti nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., nurodytos sąlygos, kadangi nesant nors vienai iš jų, atleidimas pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. negalimas. Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymo viena iš būtinų sąlygų yra kaltininko visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas suprantamas kaip teisingų ir išsamių paaiškinimų, atskleidžiančių veikos padarymo aplinkybes davimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t. y. ne savo noru, nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2008). Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo pasėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamasis T. K. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 74-75), tiek teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą nepripažino, todėl nesant visų būtinų BK 38 str. numatytų sąlygų, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, turinį, kaltinamųjų asmenybes ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis T. K. padarė vieną baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną nebaigtą, tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui padarytas žalas, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikaltimus padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kaltinamasis T. K. teisiamas pirmą kartą (b. l. 85;), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 83-84), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 89;), seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų negavusi (b. l. 93;), nukentėjusiojo atsiprašė. Nors T. K. formaliai atitinka BK 55 str. (bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą) reikalavimus, tačiau įvertinus tai, kad T. K. savo veiksmais pažeidė vienas iš svarbiausių konstitucinių vertybių – žmogaus būsto neliečiamybę, žmogaus sveikatą, pasikėsino į nuosavybę, jo veiksmai – prievartos panaudojimas suduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas tabletes, nenustatyto skysčio sušvirkštimas, itin brutalūs ir pavojingi, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, jam skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas remiantis BK 75 str. nuostatomis atidėtinas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Kaltinamasis A. G. padarė vieną baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną nebaigtą, tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui padarytas žalas, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikaltimus padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). A. G. anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs (b. l. 126-129;), baustas administracine tvarka (b. l. 120-125), nedirba (b. l. 151;), nukentėjusiojo atsiprašė. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamasis linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, remiantis BK 75 str. nuostatomis, atidėtinas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Nukentėjusysis A. N. ir civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa teisme atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio, kadangi kaltinamieji žalą atlygino. Teismas priima nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinio atsisakymą nuo ieškinių, tuo pagrindu bylos procesas dėl nukentėjusiojo A. N. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštų ieškinių nutrauktinas (BPK 112 str. 3 d., 113 str., CPK 140 str. 1 d.).
Daiktinis įrodymas – nukentėjusiojo A. N. ir kaltinamųjų T. K. ir A. G. pasirašytas raštelis saugomas byloje (b. l. 26;) – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir nubausti 40 parų arešto;
pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., BK 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir nubausti 40 parų arešto;
pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., BK 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2014 m. sausio 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą (3) trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.
Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo A. N. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atsisakius civilinio ieškinio.
Daiktinį įrodymą - nukentėjusiojo A. N. ir kaltinamųjų T. K. ir A. G. pasirašytą raštelį – saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.