- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-23
- Bylos Nr.
- TS-66-957/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- O. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. R. (O. R.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 59-124 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-576/2015 pripažintas kartu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją skiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. liepos 28 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 28 d.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-58-497/2016, be kita ko, O. R. nusikalstama veika dėl 2013 m. rugsėjo 18 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalį į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. kovo 18 d., 1/2 bausmės dalį atliko 2016 m. gruodžio 18 d., nutarime nurodoma, jog neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 18 d. – vieneri metai 9 mėnesiai keturios dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus pataisos namuose, 2018 m. birželio 14 d. protokolu Nr. 58-25 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 59-124 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam O. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgus į dar pakankamai aukštą nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 58 balus, ganėtinai ženklią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis – vieneri metai devyni mėnesiai keturios dienos), didelį teistumų skaičių (anksčiau teistas 12 kartų), daromų nusikalstamų veikų sistemiškumą, ilgą laiką (amžius pirmojo teistumo metu 17 metų), panašų nusikaltimų pobūdį, du kartus taikytą lygtinį paleidimą – sąlygų nepažeidė, tačiau nuteistasis nepasimokė iš ankstesnės patirties, nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir toliau darė nusikaltimus, gyvenimo stilių, nuteistojo veiklą, sietiną su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, jų platinimu, emocinės gerovės problemas – polinkį slopinti savo jausmus (ypač nerimą, įtampą), sunkumus išvengti neapgalvotu, greitai malonumus ir naudą gaunančiu, padedančiu atsipalaiduoti neteisėtu elgesiu, mąstymą ir elgesį – nuteistojo buvę problemų sprendimo būdai, kylančių problemų identifikavimo, neigiamų pasekmių numatymo sunkumai daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, elgesį bausmės atlikimo metu – tris kartus pažeistus režimo reikalavimus, už ką tris kartus buvo baustas, nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, nedengiamą ieškinį bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis O. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-124.
Nuteistojo pateiktas skundas motyvuojamas tuo, jog Komisija minėtame Nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, nepagrindė priimto sprendimo. Nuteistasis nurodo, jog Nutarimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyti objektyvūs sprendimą pagrindžiantys motyvai, leidžiantys suprasti kodėl jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Dėl šios priežasties lieka neaišku, kokius neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti. Taip pat nurodo, jog Komisijos teiginys „Amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų“ negalėjo būti vartojamas esant išnykusiam teistumui. Nuteistojo teigimu, jam atlikus bausmės dalį, nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba kad jis nepakankamai paveiktas, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat nurodo, jog teisingumo vykdymas nėra Komisijos prerogatyva. Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis suprato netinkamo savo elgesio ir mąstymo pasekmes (tai matyti iš jo pasikeitusio elgesio Vilniaus pataisos namuose, t. y. galiojančių nuobaudų nebuvimo), bausmės atlikimo metu tinkamai reagavo į reabilitacijos programas, mano, jog gautus įgūdžius būtų įmanoma realizuoti laisvėje ir taip integruotis į visuomenę. Nuteistojo manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, taip pat mano, kad ilgalaikis laisvės atėmimas atneša žalos. Nurodo, kad atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad jis praeityje yra baustas, reiškia pakartotinį baudimą už anksčiau padarytą prasižengimą, nors paskirta bausmė (drausminė nuobauda) jau atlikta. Mano, kad jo lygtinis paleidimas į laisvę tik pakeistų bausmės atlikimo sąlygas, nes ir būdamas laisvėje jis būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos. Nurodo, jog Nutarimą priėmusi Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis yra dirbantis. Mano, kad Komisija didesnį dėmesį turėjo skirti aplinkybėms, kurios tikrai neleistų jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, Nutarimas priimtas remiantis tik deklaratyviu požiūriu ir nėra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. R. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo O. R. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant O. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis O. R. atliko daugiau nei pusę teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors nuteistasis O. R. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš nuteistojo asmens bylos ir 2018 m. birželio 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-95 matyti, jog nuteistasis vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo: savanoriškai atliko gerbūvio darbus (išplovė langus prausykloje), dalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose (nuo 2018 m. kovo 16 d. dalyvavo pakartotinai grupės darbe, taip pat dalyvauja kassavaitiniuose psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose). Nėra duomenų, jog atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, būtų vartojęs alkoholį ar narkotines medžiagas. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis baigė psichoedukacinę programą „Įžanginę grupę“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, nuteistojo mąstymas dėl narkotikų vartojimo žalos pasikeitęs, prisiima daugiau atsakomybės už neteisėtą veiką. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, jis adaptuojasi prie įvairių socialinių situacijų, jo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankamai išlavėję. Stebimi nuteistojo teigiami motyvacijos keisti nusikalstamą elgseną pokyčiai – kritiškiau vertina savo elgesį, nevengia savo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, geba įžvelgti nusikalstamumą skatinančius veiksnius (perteklinę įtampą, atsipalaidavimą, nusiraminimą tik veikloje, dažniausiai neteisėtoje) ir dėl to kylančias problemas, bando rasti lankstesnius prosocialinius problemų sprendimo būdus, geriau suvokia savo nusikalstamų veiksmų pasekmes tiek sau, tiek savo artimai aplinkai, tiek visuomenei, turi konkrečius, įgyvendinamus ateities tikslus, sietinus su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Yra gavęs paskatinimą už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, šiais mokslo metais pradėjo mokytis suvirintojo specialybės, baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Nuteistasis supranta įstatymų svarbą kaip žmonių kontrolės priemonę, būtinumą jų laikytis ir jais vadovautis, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, deda pastangas jomis vadovautis. Šiuo metu jo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei elektrikos įrengimų remontininko, staliaus specialybes, nuo 2018 m. birželio 5 d. pradėjo dirbti Vilniaus pataisos namuose už pataisos namų ribų be sargybos ir palydos, yra motyvuotas dirbti laisvėje (gautas teigiamas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju). Asmens bylos duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ketina gyventi nuosavame bute. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti O. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra nemažai jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 58 balai: iš jų statiniai veiksniai sudaro 40 balų (nėra galimybės mažinti), dinaminiai veiksniai – 18 balų (yra galimybė mažinti)), nuo paskutinio vertinimo nepakito, nuo dar ankstesnio vertinimo sumažėjo septyniais balais.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistojo O. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo išvadai, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nors nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėjo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, teismo nuomone, jos nėra pakankamos.
Vienu pagrindiniu veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog O. R. iš viso yra teistas 12 kartų, jo padarytiems nusikaltimams būdingas panašus pobūdis, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už penkias nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis po teismo jam parodyto pasitikėjimo (du kartus buvo paleistas lygtinai, sąlygų nepažeidė) tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, į visuomenei priimtiną gyvenimo būdą negrįžo, iš savo ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo jokios teigiamos įtakos, vėl nusikalto. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti teisės aktais nustatytos tvarkos, visuomenėje nusistovėjusios ir visuotinai pripažįstamų elgesio normų. Paskutinių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų itin pavojingas visuomenei pobūdis jo asmenybę taip pat apibūdina kaip labiau pavojingą. O. R. amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo dar jauname amžiuje. Nuteistasis savo skunde nurodė, jog atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad jis praeityje yra baustas, reiškia pakartotinį baudimą už anksčiau padarytą prasižengimą. Visgi pažymėtina, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertino ne tik ankstesnius nuteistojo teistumus, tačiau ir daugybę kitų aplinkybių, kurios išsamiai aptartos skundžiamame Nutarime. Be to, pažymėtina, jog priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, šių aplinkybių įvertinimas nereiškia konstitucinio non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tą patį nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir nutarime nurodytos aplinkybės. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis net tris kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, visgi duomenys apie nuteistajam taikytą drausminę atsakomybę rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles bei pasirinkti teisei priešingą elgesio modelį net ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistojo asmenybė progresuoja teigiama linkme, o kartu ir tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, jis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
Nors nuteistasis savo skunde nurodė, jog priimdama skundžiamą Nutarimą, Komisija nevertino to, kad jis yra dirbantis, visgi iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog toks nuteistojo teiginys yra klaidingas. Pažymėtina, jog iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Komisija, be kita ko, įvertino aplinkybę, kad nuteistasis nuo 2018 m. birželio 5 d. pradėjo dirbti Vilniaus pataisos namuose už pataisos namų ribų be sargybos ir palydos. Aplinkybė, jog nuteistasis įsidarbino vertintina teigiamai, tačiau tas faktas, kad jis iki jo lygtinio paleidimo svarstymo dirbo labai neilgai, pagrįstai neįvertintas kaip akivaizdus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, kadangi per tokį trumpą laikotarpį nuteistasis iš esmės nespėjo įrodyti, kad sugebės laikytis darbo drausmės režimo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra skolingas pagal patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus siekia 2440,87 Eur, nuteistasis šios skolos nemoka. Tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai Socialinio tyrimo išvadoje įvardinami kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių.
Iš Socialinio tyrimo išvados, be kita ko, matyti, jog nuteistasis yra gynybiškas, jo saviveiksmingumas yra prastas, jam kyla sunkumų savo galios jausmą, savivertę palaikyti brandžiai, socialiai priimtinu būdu tenkinant savo poreikius, norus, yra linkęs slopinti savo jausmus (ypač nerimą, įtampą), taip pat linkęs išvengti sunkumų neapgalvotu, greitai malonumus ir naudą gaunančiu, padedančiu atsipalaiduoti neteisėtu elgesiu. Šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios savybės Socialinio tyrimo išvadoje taip pat įvardijamos kaip vienu iš kriminogeninių veiksnių, galinčių lemti jo polinkį pakartotinai nusikalsti. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę. Kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.
Pažymėtina, jog nuo paskutinio vertinimo O. R. nusikalstamo elgesio rizika nepasikeitė, taigi bendra nuteistojo O. R. padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.
Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šioje nutartyje, be kita ko, buvo akcentuojama, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis, priėmimo praėjo nedidelis laiko tarpas, teismo vertinimu, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir toliau išlieka nepakankama.
Nors nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, visgi įvertinama ir ta aplinkybė, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra gana žymi. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus tai, kad nuteistasis O. R. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo nepakito ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, O. R. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad O. R. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 59-124 netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, kurios, priešingai nei nurodo savo skunde nuteistasis, įvertintos išsamiai, todėl jo naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Kartu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog išsamus minėtų aplinkybių įvertinimas ir priimto Nutarimo pagrindimas bei teisinis įvertinimas yra pateiktas Nutarimo motyvuojamoje dalyje, todėl nuteistojo teiginiai apie tai, kad Nutarimas yra nepagrįstas, yra visiškai nepagrįsti. Kartu pažymėtina, jog Komisijos Nutarimo rezoliucinėje dalyje yra pateikiamas tik Komisijos sprendimas, kurio motyvai, kaip jau minėta, pateikiami ne rezoliucinėje, o motyvuojamojoje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo O. R. (O. R.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 59-124 netaikyti nuteistajam O. R. (O. R.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.