Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, nedalyvaujant pareiškėjai K. K., dalyvaujant jos įstatyminei atstovei D. K., atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. K. prašymą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM, dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas B. K.. Po mirties liko nekilnojamasis turtas: 5,15 ha bendro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Daugiau informacijos apie kitą turėtą turtą pareiškėja neturi. Su tėvu nebendravo, nes tėvai nutraukė santuoką 2002 m. ir nuo to laiko nepalaikė jokių ryšių. Dėl šios priežasties apie mirtį sužinojo tik 2014 m. vasarą. Sužinojusi apie B. K. mirtį pareiškėjos įstatyminė atstovė kreipėsi į notarą, tačiau jau buvo praleistas 3 mėnesių terminas prašymui paduoti.

(duomenys neskelbtini) mirus B. K. pareiškėja buvo nepilnametė, todėl negalėjo savarankiškai įgyvendinti ir ginti savo teisių ir teisėtų interesų bei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Be to, nei pareiškėjai, nei jos motinai, kaip įstatyminei atstovei, nebuvo žinoma apie B. K. mirtį, nes jis su jomis nebendravo. Kadangi jis turėjo skolų įstatyminė atstovė kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Gavus šį leidimą pareiškėjos įstatyminė atstovė kreipėsi su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusio B. K. dukra. Pareiškėjos mama, jos įstatyminė atstovė D. K. santuoką su B. K. nutraukė 2002-08-20. Po B. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla užvesta nebuvo ( 14 b.l.). Pareiškėjos įstatyminė atstovė D. K. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnametės pareiškėjos vardu. 2015-06-05 nutartimi Kaišiadorių rajono apylinės teismas tokį leidimą išdavė.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5. 1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismine tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 3 d.). Įstatymų leidėjas numatė galimybę šį terminą atnaujinti, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 str. įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti t.y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme numatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, asmens, prašančio terminą pratęsti, teisinį statusą, jo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovautis visuotinai pripažintais protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais.

Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė ( CK 5.5 str.1 d. 1 p.). Palikimo atsiradimo dieną ji buvo nepilnametė - jai buvo tik 12 metų. Pareiškėjos tėvai santuoką buvo nutraukę prieš 10 metų. Pareiškėjos įstatyminė atstovė, jos mama D. K. bei bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja Z. R. patvirtino , jog po santuokos nutraukimo B. K. nebendravo nei su buvusia sutuoktine, nei su nepilnamete dukra, todėl jos ir nežinojo nei apie jo mirtį, nei apie atsiradusį palikimą. Liudytoja Z. R. paliudijo, jog tai ji pranešė pareiškėjos įstatyminei atstovei apie buvusio sutuoktinio mirtį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos įstatyminė atstovė D. K., atstovaudama savo nepilnametės dukters interesus ir įgyvendindama jos teisę į atsiradusį palikimą , kreipėsi į notarą, į teismą dėl leidimo palikimui priimti išdavimo. Įvertinus tai, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėja buvo nepilnametė bei tai, kad nei ji, nei jos įstatyminė atstovė nežinojo apie B. K. mirtį bei atsiradusį palikimą, darytina išvada, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas ( CK 5.57 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 d. nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.