- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-361-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16145-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- L. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Limitless LT“, Danske Bank A
- Išvadą teikia
- Vilniaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) L. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-23444-558/2015 pagal pareiškėjų L. S. ir V. S. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tretieji asmenys UAB „Limitless LT“, Danske Bank A/S, N. D., antstolis M. D., institucija teikianti išvadą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2015-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjų L. S. ir V. S. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys UAB „Limitless LT“, Danske Bank A/S, N. D., antstolis M. D., išvadą teikianti institucija Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2015-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjams buvo paskirtas terminas trūkumams šalinti – teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neprieštaraujančią kreditoriaus UAB „Limitless LT“ interesams. Dėl šios nutarties pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2015-09-09 nutartimi atmetė ir paliko galioti 2015-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Grįžus bylai iš Vilniaus apygardos teismo, 2015-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsižvelgiant į kreditoriaus poziciją.
Šalindami trūkumus pareiškėjai pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-02 nutartimi nutarė pakartotinai nustatyti pareiškėjams L. S. ir V. S. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad šalindami trūkumus pareiškėjai pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje visiškai neaptarė, kaip po santuokos nutraukimo turi būti sprendžiamas skolų grąžinimo kreditoriams klausimas, t. y. ar po santuokos nutraukimo sutuoktinių prievolės kreditoriams liks asmeninės, dalinės, solidariosios ar kt. (CK 3.53 str. 3d., 4d., CPK 539 str.2d.). Atkreipė dėmesį, jog tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; taip pat žr. 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Sutuoktinių turtinių prievolių pobūdis taip pat svarbus nustatant išieškojimo iš vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių turto eiliškumą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.113 straipsnis), dalijant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą (CK 3.118 straipsnis), nustatant kompensaciją už įvykdytą asmeninę sutuoktinio prievolę iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis) ir kt.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai (apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nutartį.
Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios yra priimtos bylose, nagrinėtose pagal ginčo teiseną, kur sutuoktiniai yra pareiškę reikalavimus teismui padalinti jų turimą turtą, įskaitant ir turimus įsipareigojimus. Šioje santuokos nutraukimo byloje tarp pareiškėjų nėra ginčo tarp dalintino turto ar dalintinų įsipareigojimų, pareiškėjai yra pateikę prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjų santuokos nagrinėjimui teisme taikytinos CK trečiosios knygos IV skyriaus skirsnio normos. Pareiškėjams, siekiant išsiskirti pareiškėjų bendru sutikimu, teismas neturi pagrindo nustatinėti turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, kadangi tokiose bylose netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Teismas neturėjo jokio pagrindo įpareigoti pareiškėjus tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kadangi sutarties 15 p. numatyta, kad pareiškėjai patvirtina, kad įsipareigojimus kreditoriams vykdys pagal pareiškėjų ir kreditorių sudarytus sandorius ar kitus prievolių atsiradimo pagrindus, atsižvelgdami į prievolių pobūdį. Nepaisant aiškiai apibrėžtų pareiškėjų įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismui susiformavo įsitikinimas, kad patvirtinus patikslintą sutartį su minėta sąlyga, kreditorių interesai neišvengiamai bus pažeisti. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad patikslintos sutarties Nr. 15 p. aiškiai apibrėžia sutuoktinių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą po santuokos nutraukimo ir leidžia išvengti ne tik įtrauktų į bylos nagrinėjimą kreditorių interesų pažeidimo, bet ir kreditorių, galimai nedalyvaujančių bylos nagrinėjime.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-10-02 nutartimi nutarė nustatyti terminą pareiškėjų prašymui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-10-02 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp jų sudarytą santuoką abiejų bendru sutikimu ir pateikė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti ir pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje būtų išvardintos visos pareiškėjų turimos prievolės, jų kreditoriai, aptartas kiekvienos prievolės pobūdis bei atsižvelgta į atitinkamų kreditorių poziciją.
Apeliantai nesutinka su nustatytu trūkumu, kadangi jie sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatė, jog pareiškėjai įsipareigojimus kreditoriams vykdys pagal jų ir kreditorių sudarytus sandorius ar kitus prievolių atsiradimo pagrindus, atsižvelgdami į prievolių pobūdį. Apeliantų įsitikinimu patikslinta sutartis kreditorių interesų nepažeidžia.
Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, į kreditorių interesų apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjus įpareigojo pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyta detali informacija apie pareiškėjų kreditorius. Apeliacinės instancijos įsitikinimu, toks įpareigojimas užtikrina maksimaliai kreditorių teisių apsaugą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kreditorių teisių ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Priešingai, nenurodžius kreditorių ir abstrakčiai aptarus sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, teismas neturės galimybės patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005 ir 2007-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, kadangi šios nutartys yra priimtos bylose, nagrinėtose pagal ginčo teiseną, kur sutuoktiniai yra pareiškę reikalavimus teismui padalinti jų turimą turtą, įskaitant ir turimus įsipareigojimus. Teismas sutinka, jog bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad butų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad butų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių racio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminio panašumo turėtų tik tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurioms neturėjo teisinės reikšmės ir įtakos formuojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009, 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trūkumus ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akcentavo sutuoktinių prievolių kreditoriams pobūdžio svarbumą nutraukiant santuoką.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.