- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- AN2-354-843/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01768-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Bielskė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bieskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Apeliantė/Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo (toliau – Nutarimas), kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui B. Ž. administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. B. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) bendrasavininkiu, iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas 1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas 2) pateiktų įpareigojimų, tai yra: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus. Taigi iki Akte 2 nurodytos datos ir iki 2020 m. birželio 30 d. specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti bei priimti naują – pripažinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas B. Ž. padarė nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti minėto straipsnio dispozicijoje numatytą baudą. Skundas grindžiamas šiais motyvais.
2.1. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu materialinės teisės normos taikymu skundžiamame sprendime. Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą aiškinant lingvistiškai akivaizdu, jog, priešingai nei teigiama skundžiamajame nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas (šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo), ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, tad ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis. Minėto Statybos įstatymo straipsnis išskiria asmenų grupę, kurie turi pareigą, pastato pripažinimo avariniu atvejais, kuo skubiau vykdyti pastato techninę priežiūrą tiek, kiek minėti asmenys objektyviai gali tai atlikti. Įstatymų leidėjas, priimdamas Statybų įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, akivaizdžiai skiria didesnį saugumą avariniams pastatams, tad įpareigoja tiek pastato naudotoją, tiek techninį prižiūrėtoją nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti, kadangi bet kuriuo atveju pastatas gali padaryti žalą aplinkiniams asmenims ar aplinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamą priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Be kita ko, Statybų įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kai asmenys netinkamai vykdo techninę priežiūrą. Pažymėtina, kad tik šiame straipsnyje (neįskaitant 48 straipsnio 6 dalies) administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato naudotojas, tiek savininkas.
2.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad B. Ž. aktyviai vykdė organizacines ir technines priemones konkrečių namų techninei būklei palaikyti. Surašius du patikrinimo aktus, nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, nors, kaip matyti iš Statybos įstatymo 48 straipsnio normų, naudotojai bent jau turėtų inicijuoti tinkamą techninę priežiūrą, vien savininkų balsavimo sušaukimas nėra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo galima imtis ir kitų priemonių avarinei būklei pašalinti. Apeliantė nebuvo informuota apie patikrinimo aktų vykdymą, nebuvo bendradarbiaujama, nepateikti dokumentai, nebuvo sudaroma Pastato priežiūros grupė. Iš skundžiamo nutarimo esmės matyti, kad teismas konstatavo, jog keliami reikalavimai neįvykdomi dar prieš imantis veiksmų, būtinų siekiant įgyvendinti reikalavimus. Tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas teigia, jog buvo nustatytas reikalavimų įvykdymo neįmanomumas.
2.3. Apeliantė negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, tai yra nėra paskirtas viso Pastato techninis prižiūrėtojas, Pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti Pastato techninės priežiūros dokumentai, nebuvo bendradarbiauta ir su savivaldybės specialistais, o tai akivaizdžiai parodo B. Ž. neveikimą, neveikimo pakanka kvalifikuoti ANK 505 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą administracinio nusižengimo sudėtį. Akivaizdu, kad šiuo nagrinėjamu atveju Pastato būklė kėlė (ir galimai vis dar kelia) pavojų aplinkinių sveikatai, tad B. Ž. kaip Pastato naudotojas turėjo imtis priemonių siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis. Vien tai, kad organizavo naudotojų ir savininkų susirinkimą, kurio metu nebuvo išrinktas vienas techninis prižiūrėtojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų kaip Pastato naudotojui pakako avarinei būklei pašalinti nesulaukiant administracinės nuobaudos. Be to, statinių priežiūrą vykdančių institucijų teisėti reikalavimai atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip pastato savininkui yra privalomi.
2.4. Apeliantė pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolo forma (galimai ir perteklinės informacijos jame pateikimas) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog protokolas surašytas neteisingai ar tai, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn be pagrindo. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia pačiam teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje netgi numato, jog jeigu administracinio nusižengimo protokoluose išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
2.5. Apeliantė nurodo, jog buvo surašyti du Pastato patikrinimo aktai, abu buvo galiojantys ir privalomi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o vien tai, kad teismuose nagrinėjamos bylos, galimai susijusios su ginčo Pastatu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra B. Ž. kaltės ar neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ir/ar administracine tvarka per se nesustabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną namas buvo avarinės būklės.
2.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jeigu asmuo nesutinka su aktu ar kitais nagrinėjamais dokumentais, juos gali apskųsti teisme, tačiau apskundimas nesuteikia teisės nevykdyti aktuose nustatytų reikalavimų. B. Ž. buvo įpareigotas veikti kuo greičiau, organizuoti avarinės situacijos šalinimą nedelsiant, užkirsti kelią tolesniam žalos didėjimui, tačiau šių įpareigojimų per nustatytus terminus neįvykdė. Asmeniui dėl jo neveikimo, kuomet pastatas yra avarinės būklės, turėtų būti paskiriama administracinė nuobauda. Priešingu atveju būtų formuojama ydinga, viešąjį interesą pažeidžianti teismų praktika, kai Vilniaus mieste pažeidžiamas gyventojų saugumas – gausu avarinės būklės pastatų, tačiau pastatų savininkai ir naudotojai nesiima jokių priemonių saugumui užtikrinti, dėl ko kiltų pavojus asmenų gyvybei, sveikatai ir nuosavybei.
Šalies argumentai
2.7. S. A. teigia, jog B. Ž. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iš bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas), ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nėra būtinasis požymis. ANK 505 straipsnio nuostata suponuoja, kad šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad pats įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią avarinių namų priežiūros ir likvidavimo sistemą.
2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ne visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, objektyviai. Taip pat teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 dalimi, nurodo, jog viena iš savivaldybės funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, todėl vietos savivaldos institucijos turi pareigą atlikti statinių naudojimo priežiūrą. Patikrinimų metu nustačius labai blogą pastato būklę, konstatuota, kad B. Ž. per nustatytus terminus neįvykdė jam keliamų reikalavimų, tad Institucijos paskirta nuobauda už administracinio nusižengimo padarymą paskirta teisėtai, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo B. Ž. atstovas advokatas K. K. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių. Advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog Institucijos atstovė sąmoningai nutyli itin svarbias faktines aplinkybes, turinčias esminės reikšmės šios bylos kontekste, ir tokiu būdu klaidina teismą. Priešingai, nei teigia Institucijos atstovė, B. Ž., kuris yra Pastato bendrasavininko UAB „Birželio projekto administratorius“ vadovas, stengėsi, kad būtų įgyvendinti Apeliantės reikalavimai, nurodyti Akte 1 ir Akte 2, ir dalį šių reikalavimų tinkamai įvykdė. Dėl teisinių ginčų, Institucijos administracijos netinkamai atliekamų pareigų ir surašytuose aktuose nurodytų reikalavimų prieštaringumo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti visų Apeliantės nurodytų reikalavimų.
3.2. Advokatas taip pat nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini)“, gavęs duomenų (eksperto prof. hab. dr. L. U. pastato ekspertizės aktą) dėl pastato avarinės būklės, nedelsiant, dar tą pačią dieną kreipėsi į pastato bendrasavininkius su pranešimu (duomenys neskelbtini), avarinės būklės“. Taigi, pats UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir pastato bendrasavininkius bei informavo apie Pastato avarinę būklę, realią Pastato griūties grėsmę, grėsmę Pastate ar netoli Pastato esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei. Šiuo atveju siekiama nubausti asmenį, kuris pats prašė, kad Vilniaus miesto savivaldybė imtųsi reikiamų priemonių, jog būtų pašalinta Pastato avarinė būklė ir būtų apsaugoti Pastate ir/ar greta jo esantys asmenys.
3.3. Taip pat advokatas teigia, jog reaguodamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą sprendimą dėl pastato naudojimo sustabdymo, UAB (duomenys neskelbtini), kaip daugumos pastato patalpų savininkų įgaliotinis, inicijuoja pastato patalpų savininkų susirinkimą. Tačiau pastato pirmojo aukšto patalpų savininkai piktybiškai, nepateikę jokių paaiškinimų, atsisakė dalyvauti minėtame bendrasavininkių susirinkime ir atsisakė skubiai spręsti klausimus dėl pastato avarinės būklės šalinimo darbų. 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) vėl kreipėsi su elektroniniu laišku į visus pastato bendrasavininkius, kuriame nurodė, kad organizuojamas dar vienas skubus viso pastato bendrasavininkių susirinkimas. 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) detaliai nurodė susirinkimo metu spręstinus klausimus, tačiau pirmojo aukšto patalpų savininkai, siekdami trukdyti šalinti pastato avarinę būklę, ir vėl „boikotavo“ susirinkimą.
3.4. Toliau advokatas argumentuoja, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. daugumos pastato bendrasavininkių sprendimu viso pastato techniniu prižiūrėtoju išrenkamas K. K., tai yra įvykdomas vienas iš Apeliantės aktuose nurodytų reikalavimų, ir sutariama, kokiu būdu bus šalinama pastato avarinė būklė. Nepaisant visų UAB (duomenys neskelbtini) pastangų, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. J. bei L. J. neįsileidžia naujai išrinkto viso pastato techninio prižiūrėtojo ir ekspertų, kurie turi atlikti papildomus statybos tyrimus, į savo nuosavybės teise valdomas patalpas ir pastato bendrasavininkių daugumos sprendimą, kaip ir kitus sprendimus, apskundžia teismui (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020).
3.5. Taigi, priešingai, nei nurodo Apeliantė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėjo ir toliau deda visas įmanomas pastangas, kad būtų įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktuose nurodyti reikalavimai: pastato daugumos bendrasavininkių sprendimu išrinktas viso pastato techninis prižiūrėtojas, tačiau pastato pirmojo aukšto bendrasavininkiai šio techninio prižiūrėtojo nepripažįsta ir neįsileidžia į nuosavybės teise valdomas patalpas; Paruoštas Pastato avarinės būklės šalinimo planas (rekomendacijos), tačiau norint jį įgyvendinti, reikia, kad Institucija užtikrintų savo sprendimo dėl pastato naudojimo sustabdymo įgyvendinimą.
3.6. Advokatas pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) objektyviai negali įgyvendinti visų Apeliantės aktuose nurodytų reikalavimų, kadangi pastato pirmojo aukšto savininkai piktybiškai atsisako bendradarbiauti, skundžia visus daugumos savininkų sprendimus ir toliau neteisėtai pastate vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą.
3.7. Dėl nagrinėjamų teisminių bylų. Pasak advokato, šiuo atveju negalima ignoruoti fakto, kad šiuo metu bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismuose yra (buvo) nagrinėjamos net penkios teisminės bylos, kuriose UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. J., L. J., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra šių procesų šalys ir/ar tretieji asmenys ar institucijos, į bylas teikiančios išvadas. Pažymėtina, kad šių ginčų nagrinėjimas teismuose iš esmės apsunkina ar net padaro nebeįmanomą Apelianto reikalavimų įgyvendinimą.
3.8. Dėl pastato naudojimo sustabdymo. Advokatas nurodo, jog apeliaciniame skunde sąmoningai nutylima, kad Apeliantė nesiima jokių veiksmų, kad 2019 m. liepos 16 d. sprendimas dėl Pastato naudojimo sustabdymo būtų vykdomas.
3.9. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. J. bei L. J. patalpose darbo dienomis būna nuo 50 iki 100 žmonių, kurie kiekvieną kartą atvykę į patalpas rizikuoja savo sveikata ir net gyvybe. Nesuprantama, kaip UAB (duomenys neskelbtini) turi vykdyti ar pradėti vykdyti avarinės būklės šalinimo darbus (pvz. laikančiųjų konstrukcijų keitimą), kai Pastate toliau neteisėtai vykdoma ūkinė komercinė veikla, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tai toleruoja.
3.10. Šiai dienai yra atliktos net keturios pastato ekspertizės ir vieni pastato užterštumo tyrimai, tačiau jų išvados dėl pastato avarinės būklės ir jos likvidavimo darbų iš esmės skiriasi. Tokiu atveju nėra aišku, kuriomis išvadomis remiantis reikia atlikti avarinės būklės šalinimo darbus.
3.11. Advokatas pažymi, kad 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu ekspertas S. S. pateikė paaiškinimus, dėl kurių lieka neaišku, ar pastatas yra avarinės būklės. Dėl tokių eksperto galimai neteisėtų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas įpareigojo S. S. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.
3.12. Kaip nurodė UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie atliko pastato užterštumo tyrimus, norint pastate vykdyti apskritai kokią nors veiklą, reikia pašalinti ne tik viso pastato avarinę būklę, tačiau būtina imtis priemonių pastato užterštumui pašalinti, tai yra išmontuoti naftos produktais permirkusias pastato laikančiąsias konstrukcijas. Tačiau tą padaryti yra neįmanoma, kol UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. J. ir L. J. pastate vykdo ūkinę komercinę veiklą.
3.13. Atsiliepime kategoriškai nesutinkama su Apeliante, jog UAB (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavo su Apeliante, kadangi buvo bandyta bendradarbiauti tiek su Apeliante, tiek ir su Pastato pirmojo aukšto patalpų savininkais, siekiant, kad būtų pašalinta Pastato avarinė būklė. Apeliantės teiginiai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir jo vadovas nebendradarbiavo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir vengė pateikti prašomus dokumentus, yra visiškai melagingi.
3.14. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini) ėmėsi visų saugumo priemonių, kas nuo jo priklausė, kad būtų apsaugoti Pastate ar greta jo esantys žmonės: savo sąskaita pagamino ir ant pastato sienos iškabino plakatus, įspėjančius, kad pastatas yra avarinės būklės; savo sąskaita aptvėrė griūvančią pastato dalį. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) objektyviai nežino, kaip pastate, kuriame nuolatos būna didelis skaičius žmonių, atlikti ekspertizėse nurodytus prieštaringus avarinės būklės šalinimo darbus. Taip pat šiai dienai UAB (duomenys neskelbtini) jau yra paruošęs pastato avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijas, tačiau jų įgyvendinimui reikalinga, kad Apeliantė tinkamai vykdytų savo pareigas – skubiai imtųsi veiksmų užtikrinant Miesto ūkio ir transporto departamento sprendimo įgyvendinimą.
3.15. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovo B. Ž. kaltės. Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarime dėstoma pozicija, kad šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės vadovas B. Ž. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įsipareigojimų, susijusių su avarinės būklės šalinimu, kadangi tai priklauso nuo visų bendrasavininkių valios, jų pozicijos ginčuose ir pan. Taigi, šiuo atveju nėra nei tyčios, nei neatsargios B. Ž. kaltės nevykdant Akte 1 ir Akte 2 minimų įsipareigojimų, susijusių su pastato avarinės būklės šalinimo darbų organizavimu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas B. Ž. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nutraukė pagrįstai.
4. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.
6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas B. Ž. buvo surašytas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.4400-4548-2248) bendrasavininkiu, neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) išdėstytų įpareigojimų, o būtent: statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės priežiūros ir naudojimo tvarka ir kt., paskiriant viso pastato techninį prižiūrėtoją; pateikti statinių naudojimo priežiūros vykdytojams dokumentus (informaciją apie paskirtą statinio techninį prižiūrėtoją, statinio 2019 m. kasmetinės priežiūros aktą, statinio techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus, projektą); nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių (b. l. 4-5). Taip pat neįvykdė pakartotinio minėtos Institucijos 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) išdėstytų įpareigojimų, o būtent: nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418, statinio būklės vertinimo 2019 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. SE19-08/09 bei 2019 m. gruodžio 10 d. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus; statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės priežiūros ir naudojimo tvarka ir kt., paskiriant viso pastato techninį prižiūrėtoją; nuolat stebėti pastato būklę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienos besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą informuoti iki 2020 m. balandžio 17 d. Būsto administravimo skyrių (b. l. 13).
7. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. Ž. atstovas, išsakydamas B. Ž. poziciją dėl kaltinimų, nors neginčijo fakto, jog ne visi Institucijos reikalavimai iki atliktų patikrinimų buvo įvykdyti, tačiau nurodė, kad galimybės įvykdyti visų pateiktų reikalavimų dėl susiklosčiusių aplinkybių nebuvo. Paaiškino, jog B. Ž. nedelsdamas po pirmojo įpareigojimo, jau 2019 m. rugpjūčio 14 d. sukvietė visus pastato savininkus ir išrinko viso pastato techninį prižiūrėtoją, parengė sąmatą dėl avarinės būklės šalinimo darbų, tam pritarė susirinkime dalyvavusių asmenų dauguma, tačiau pastarąjį sprendimą dalis bendrasavininkų, o konkrečiai pirmojo aukšto naudotojai (jų naudojama pastato dalis nebuvo pripažinta avarine), apskundė teismui, byla šiuo metu nėra išnagrinėta. Nurodė, kad savininkai į savo patalpas neįsileidžia. Pažymėjo, kad tarp aptariamo pastato bendrasavininkių šiai dienai vyksta 7 civilinės bylos įvairiais klausimais. Nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. Institucija priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2019 m. liepos 19 d. šiame pastate uždraudė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, nesusijusią su avarinės būklės šalinimo darbais, tačiau iki šiol pirmame aukšte yra intensyviai vykdoma ūkinė-komercinė veikla, kuri blogina pastato būklę. Atstovas paaiškino, kad reikalaujamus dokumentus Institucijai turi pateikti techninis prižiūrėtojas. Dėl avarinės būklės šalinimo darbų pažymėjo, kad ekspertų išvados yra nevienodos, todėl visi rangovai reikalauja papildomų statybinių tyrimų, to padaryti B. Ž. negali, kadangi nepatenka į kitų savininkų naudojamas patalpas, nežino kokiomis išvadomis turi vadovautis. Pažymi, kad Institucijos sprendimas aptariamą pastatą pripažinti avarinės būklės yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, byla šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (b. l. 23).
Žemesnės instancijos teismas
8. Bylos nagrinėjimo teisme metu Institucijos atstovas M. B. parodė, kad 2019 metais dėl aptariamo pastato buvo atliktos 3 skirtingos ekspertizės, kurių išvados iš esmės yra panašios, tačiau dėl pastato avaringumo jos nėra vienodos. Paskutinėje 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizėje konstatuoti galimai avarinės būklės konstrukcijų požymiai, bet joje ekspertas neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas taip pat nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje. Atstovas pažymėjo, kad visi pastato bendrasavininkių ginčai artimiausiu metu nebus išspręsti, bet pastatas naudojamas ir jis turi atitikti reikalavimus. Nurodė, jog Institucijos Akte 1 nurodyti reikalavimai įgyvendinti iki 2020 m. vasario 5 d. nebuvo, nebuvo gauta informacijos apie įpareigojimų vykdymą, todėl pakartotinai jie teikti 2020 m. vasario 5 d., vėliau priimtas sprendimas dėl pažeidimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (b. l. 23-24).
9. Institucija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, jog įstatymų leidėjas, akivaizdžiai skiria didesnį dėmesį avariniams pastatams, tad įpareigoja tiek pastato naudotoją, tiek techninį prižiūrėtoją nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti, kadangi bet kuriuo atveju pastatas gali padaryti žalą aplinkiniams asmenims ar aplinkai. Atkreipia dėmesį, kad kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamą priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Be to, Statybų įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kai asmenys netinkamai vykdo techninę priežiūrą. Pažymi, kad tik šiame straipsnyje, neįskaitant 48 straipsnio 6 dalies, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato naudotojas, tiek savininkas. Dėl šio skundo argumento pažymėtina, kad Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pastarasis sprendimas taip pat apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 šiuo metu vis dar nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kuri pradėta 2019 m. gegužės 22 d. (iki Institucijos organizuoto pirmojo statinio techninės priežiūros patikrinimo) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui B. Ž. pateikus prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti bet kokią komercinę-ūkinę veiklą gamybiniame pastate dėl pastato galimai avarinės būklės. Posėdis šioje byloje paskirtas 2020 m. spalio 14 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl pastato pripažinimo avarinės būklės nesutaria ir specialistai. Kaip nurodė Institucijos atstovas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, paskutinės 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės išvadoje ekspertas neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas taip pat nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje. Taigi, vien ta aplinkybė, kad dėl Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog aptariamas pastatas besąlygiškai pripažintinas avariniu ir tuo pagrindu grįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl Institucijos pareigūnų įpareigojimų nevykdymo atliekant pastato priežiūros darbus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą (kas beje nurodyta Institucijos Akte 1 ir Akte 2). Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, kaip tik statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Sistemiškai aiškinant teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą.
10. Papildomai patikrinus duomenis dėl Institucijos įpareigojimo nevykdymo paskirti pastato techninį prižiūrėtoją pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog B. Ž. 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo aptariamo statinio savininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo 55,55 procentai patalpų savininkų. Šio susirinkimo metu išrinktas viso pastato techninis prižiūrėtojas K. K. (11 priedas USB laikmenoje). Tačiau aptariamo pastato pirmo aukšto savininkai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tarp jų ir dėl K. K. paskyrimo techniniu prižiūrėtoju (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020), byla šiuo metu nėra išnagrinėta. Negana to, minėto pastato pirmojo aukšto savininkai paskyrė kitą techninį prižiūrėtoją A. N. Todėl nustatyta, jog vienu metu, vienam pastatui paskirti du techniniai prižiūrėtojai. Kadangi patalpų savininkai nėra sutarę tarpusavyje ir kilusius ginčus sprendžia teismuose, minėti asmenys savo veiksmų nekoordinuoja tarpusavyje, o Institucijos patikrinimo metu nustatyta, kad iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Pažymėtina, kad tokia techninių prižiūrėtojų veikla iš tiesų neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017, 32 ir 33 punkto reikalavimų. Tačiau įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas B. Ž. su didžiąja dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją K. K., kitas techninis prižiūrėtojas paskirtas nesant jo tiesiogiai išreikštos valios ir jam nežinant, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad B. Ž. nesiėmė vykdyti Institucijos jam išreikšto įpareigojimo ar įvykdė įpareigojimą netinkamai. Be to, šis sprendimas ginčijamas apylinkės teisme, kas taip pat niekaip nepriklausė nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens valios. Šiuo atveju teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios B. Ž. kaltės neįvykdžius šio įpareigojimo.
11. Dėl Institucijos Akte 1 ir Akte 2 išdėstytų įpareigojimų pateikti dokumentus susipažinimui, pastato priežiūros grupės sudarymo pažymėtina, kad iš dalies dokumentai buvo pateikti (pvz. statinio techninis-energetinis pasas; techninės apžiūros žurnalas; tyrimų ir auditų išvados ir kt.). Beje, kaip numato ankščiau minėti teisės aktai, juos pateikė paskirtas techninis prižiūrėtojas, tai yra K. K. (b. l. 12-13). Tai, kad šiuo atveju nebuvo pateiktas statinio 2019 m. kasmetinės priežiūros aktas, nebuvo sudaryta pastato priežiūros grupė, turi būti vertinama atsižvelgus į tai, kad, kaip jau buvo minėta, faktiškai techniniu prižiūrėtoju jau buvo paskirtas K. K. Tai, kad apie paskirtą techninį prižiūrėtoją nebuvo pranešta iki Institucijos nustatyto termino, iš esmės lėmė objektyvios priežastys, nes gauta informacija, jog tam pačiam pastatui yra paskirti du techniniai prižiūrėtojai. Be to, po antrojo Institucijos 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo, šis faktas buvo nustatytas, todėl esama situacija negali būti traktuojama kaip tyčinis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas. Teiginį, kad B. Ž. nebendradarbiauja su Institucijos atstovais, iš dalies paneigia atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti paaiškinimai. Pastarajame nurodyta, kad B. Ž. 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą ir/ar administraciją su prašymais uždrausti pastate vykdančių fizinių ir juridinių asmenų veiklą, siekiant pašalinti pastato avarinės būklės padarinius ir pan. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šią pateiktą informaciją, todėl spręstina, kad Institucijos skunde išdėstyti teiginiai dėl per mažo bendradarbiavimo yra nepagrįsti.
12. Patikrinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad kilus teisiniams ginčams tarp statinio savininkų, kurie šiuo metu nagrinėjami ir administraciniuose, ir bendrosios kompetencijos teismuose, kas iš esmės apsunkina UAB (duomenys neskelbtini) vadovas B. Ž. galimybes objektyviai įvykdyto Institucijos Akte 1 ir Akte 2 nustatytus įpareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykdyti Institucijos nurodytą įpareigojimą organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, pavyzdžiui, organizuoti statinio laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose Nr. 190418-1 ir Nr. SE19-08/09, ir pan., iš tiesų apsunkina tai, kad iki šiol nėra galutinio sprendimo dėl pastato avarinės būklės fakto nustatymo. Nors šiai dienai yra atliktos net keturios, skirtingų specialistų ekspertizės bei pastato užterštumo tyrimai, tačiau iš teismui pateiktų aktų (priedai 1, 4, 6, 7 USB laikmenoje) matyti, kad ekspertų išvados dėl pastato avarinės būklės sąvokos, jos likvidavimo darbų bei apimčių skiriasi. Šį faktą patvirtino ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklaustas Institucijos įgaliotas atstovas M. B. (b. l. 23-24). Spręstina, kad nesant galutinio ir neskundžiamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo šiuo klausimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybės pašalinti apytikslius pastato nusidėvėjimo trūkumus ir kreiptis į statybos specialistus juos šalinti yra apsunkintos. Atlikus šiuos darbus pagal turimus preliminarius duomenis ateityje tikėtina juos reikėtų taisyti, kas galėtų būti vertinama kaip ekonomiškai nenaudinga veikla, tuo labiau, kad šiems darbams atlikti turi būti stabdoma visų pastate veikiančių įmonių veikla. Tokie veiksmai turi būti atliekami atsižvelgus į visų pastato bendrasavininkių valią, jų poziciją esamuose ginčuose bei Institucijos priimto sprendimo uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, užtikrinimu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti nei tyčios, nei neatsargios kaltės neįvykdžius Akte 1 ir Akte 2 Institucijos nurodytų įpareigojimų, susijusių su tikėtina avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu.
13. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai dėl byloje esančių duomenų galima konstatuoti jam inkriminuojamų administracinio nusižengimo sudėtį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, tenkinti apeliacinį skundą ir jame išdėstytais motyvais pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą jokio teisinio pagrindo nėra, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.