Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, nerengdamas teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. C. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. C. prašymas dėl nuosprendžių peržiūrėjimo ir bausmių sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad S. C. teistas:

2. Nuteistasis S. C. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą peržiūrėti visus jo atžvilgiu galiojančius nuosprendžius ir pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimus įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d.

4. Nuteistasis S. C. nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, prašo peržiūrėti bylą pagal naujai įsigaliojusius BK pakeitimus.

5. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. C. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistasis S. C. į paskutinį jo atžvilgiu nuosprendį priėmusį apylinkės teismą kreipėsi prašydamas dėl naujai nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, peržiūrėti visus jo atžvilgiu galiojančius nuosprendžius.

8. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir panašiai. BPK 362¹ straipsnyje nustatyta bendra įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. Pagal BPK 362¹ straipsnio nuostatas tokio pobūdžio įstatymą pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

9. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas nuteistojo S. C. prašymą išnagrinėjo tik dėl paskutinio jo atžvilgiu priimto nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 178 straipsnio redakcija jo teisinės padėties nelengvina. Tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 5 dalyje, numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šių straipsnių sankcijose nustatytos analogiškos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Atsižvelgus į tai, kad S. C. pagrobto svetimo turto vertė (191,65 eurų) viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (BK 190 straipsnis), naujame įstatyme nepakito sankcijoje numatytos bausmių rūšys, kas reiškia, jog baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės vagystę nebuvo nei griežtinama, nei švelninama (tik perkelta į BK 178 straipsnio 5 dalį), todėl įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai reikšmės neturi ir šioje dalyje skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

11. Nors apylinkės teismas padarė išvadą, jog šiuo metu yra vykdomas tik paskutinysis, tai yra 2023 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis S. C. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne tik pagal 2023 m. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, tačiau ir pagal 2022 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos 2022 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi. Šia nutartimi skirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta 2023 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuris, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra vykdomas, tačiau apima ir visus aukščiau nurodytus teismų sprendimus dėl kurių teisinis (bausmės) santykis nepasibaigęs, todėl gali turėti reikšmės nuteistojo padėčiai ir turėjo būti peržiūrimi. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas priėmęs S. C. atžvilgiu paskutinį ir vykdomą nuosprendį turėjo spręsti ir dėl visų kitų nuteistojo S. C. atžvilgiu priimtų Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų nuosprendžių bei teismo baudžiamojo įsakymo, kuriais paskirtos bausmės buvo atitinkamai bendrinamos ir apima Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu subendrintą galutinę bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teisėjų tarybos rekomendacijas „Dėl 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1925 įgyvendinimo“ tais atvejais, kai asmuo nuteistas keliais skirtingų teismų nuosprendžiais, byloje pagal BPK 362¹ straipsnį, atsižvelgiant ir į BPK 229, 347 straipsniuose įtvirtintus principus, teismams siūloma spręsti klausimą dėl bylos ar visų su nagrinėjamu asmeniu susijusių bylų perdavimo BPK 229 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėti tam pirmosios instancijos teismui, kurio apkaltinamasis nuosprendis pagal Įstatymo nuostatas gali būti peržiūrėtas ir yra įsiteisėjęs bei pradėtas vykdyti vėliausiai. Taigi, įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal Įstatymą peržiūrėdamas tik paskutinį 2023 m. kovo 24 d. nuosprendį ir neperžiūrėdamas kitų ankstesnių to paties lygmens (apylinkės teismų) nuosprendžių, pagal kuriuos bendrinant bausmes ir skiriant subendrintą bausmę jis atlieka bausmę, nesilaikė minėtų Teisėjų tarybos rekomendacijų, BPK 347, 362¹ straipsnių nuostatų bei operatyvumo, aiškumo, ekonomiškumo principų, kas lėmė ir netinkamą įstatymo taikymą bei nukrypo nuo šiuo klausimu nuosekliai formuojamos teismų praktikos.

12. Aukštesnės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo negali ištaisyti, nes peržiūrėjus S. C. atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir teismo baudžiamąjį įsakymą, kurie apima ir paskutinę paskirtą bei vykdomą subendrintą bausmę ir kuriems įtakos gali turėti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas, nuteistasis S. C. prarastų galimybę sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartis, kuria nuteistojo S. C. prašymas atmestas, yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikinama, o nuteistojo S. C. prašymas perduodamas iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. C. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir nuteistojo S. C. prašymą dėl bausmės sušvelninimo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.