Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-516-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
2S-516-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-516-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08904-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.14; 3.5.16 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Vidos Daugirdienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. G. prašė nutraukti antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. P-16-941/2018 pagrindu užvestą vykdomąją bylą Nr. 0004/18/00809 ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, jog antstolė privalėjo atsisakyti priimti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, kadangi įsiteisėjusio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-16-941/2017, dėl kurio išduotas vykdomasis dokumentas, įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Pažymėjo, jog teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2018 m. birželio 27 d., Panevėžio apygardos teismui priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Nurodė, jog tikrindama, ar nėra kliūčių priimti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė turėjo ir galėjo nustatyti, kad nesuėjus teismo nustatytam 5 mėnesių terminui sumokėti priteistas sumas priverstinis išieškojimas nėra galimas, todėl turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

2. Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, jog vykdymas byloje atliktas vykdant įstatymo normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Pažymėjo, jog nuosprendyje paminėtas 5 mėnesių žalos atlyginimo terminas yra pareiškėjo bausmės dalis, t. y. šis prievolės įvykdymo terminas yra sankcija, kurią skolininkas privalo įvykdyti, priešingu atveju teismas galėtų keisti bausmės pobūdį. Pažymėjo, kad teismas prievolės vykdymo neišdėstė ir neatidėjo, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis. Atkreipė dėmesį, jog vykdant vykdomąją bylą iš skolininko buvo išieškota visa teismo priteista kompensacijos suma, kuri laikoma antstolės depozite. Nurodė, jog skolininkas reikalauja šią sumą grąžinti jam, kad pinigai būtų išdalinti kitiems skolininko kreditoriams, kadangi skolininkui iškelta fizinio asmens bankroto byla, taip teismo nuosprendžio įvykdymas būtų apsunkintas.

3. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00809 antstolės Vidos Daugirdienės 2018 m. liepos 31 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-27584 ir įpareigojo antstolę, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš naujo išspręsti jai pateikto 2018 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo dokumento Nr. PK-16-941/2018 priėmimo vykdyti klausimą CPK 651 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. PK-16-941/2017. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-16-941/2017 nustatė, jog pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jai iš pareiškėjo priteista 286,52 Eur turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 678 Eur išlaidos teisinei pagalbai. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties pagrindu.

6. Nurodė, jog aplinkybės, kaip asmuo vykdo jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisakė ir antstolės argumentų, susijusių su bausmės vykdymu, neanalizavo.

7. Įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, antstolei pateikto vykdomojo rašto turinį, padarė išvadą, jog vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti momentu akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo. Nurodė, kad nors 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nėra nurodoma nuosprendžio, kuriuo išspręstas civilinis ieškinys, vykdymo tvarka, tačiau sistemiškai įvertinęs įsiteisėjusio teismo sprendimo (nuosprendžio) rezoliucinėje dalyje teismo priimtus sprendimus nustatė, jog pareiškėjui buvo nurodytas 5 mėnesių terminas turtinei prievolei (dėl nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) įvykdyti gera valia. Bylos duomenimis, terminas prievolei įvykdyti nėra pasibaigęs – pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 27 d. apeliacinės instancijos nutarties pagrindu. Todėl padarė išvadą, kad vykdomasis raštas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo priimtas vykdyti nepagrįstai

8. Pripažinęs, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino 2018 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-18-4-27584 ir įpareigojo antstolę iš naujo spręsti 2018 m. liepos 2 d. vykdomojo rašto Nr. PK-16-941/2018 priėmimo vykdyti klausimą.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas nutraukti antstolės kontoroje vykdomą vykdomąją bylą, įvertinus vykdomosios bylos nutraukimo teisines pasekmes bei nutraukimo pagrindus, negali būti tenkinamas, kadangi byloje įstatymo nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai nėra nustatyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, kuris skirtas vykdyti antstoliui, nematė pagrindo nurodyti (vykdomajame rašte nėra nurodyta jokių terminų dėl vykdymo), jog skolos išieškojimas galimas tik po 5 mėnesiu, jei skola nebus sumokėta. Tai yra, D. G. per 5 mėnesius neatlyginus A. P. turtinės, neturtinės žalos ir kitų išlaidų, teismas spręstų klausimą dėl bausmės pakeitimo. Nuosprendyje neaptartas ir prievolės įvykdymo pobūdis, t. y. ar nuteistasis turi ją įvykdyti gera valia ar priverstinai, tiesiog tai turi būti padaryta per nustatytą laiko tarpą, todėl šio termino negalima sieti su CPK numatytomis teisės aktų normomis. Todėl vykdomasis raštas priimtas vykdyti ir įvykdytas pagrįstai bei teisėtai.

11. Atsiliepimai į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar apkaltinamuoju nuosprendžiu pareiškėjui nustatytas 5 mėnesių terminas nurodytiems įpareigojimams įvykdyti tapatintinas su CPK numatytomis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis prievolės įvykdymo terminus.

15. Bylos duomenimis, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. PK-16-941/2017, D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje; paskirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – nuspręsta priteisti iš kaltinamojo D. G. nukentėjusiajai A. P. 286,52 Eur turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 678 Eur teisinės pagalbos išlaidų; <...>.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nėra nurodoma nuosprendžio, kuriuo išspręstas civilinis ieškinys, vykdymo tvarka, tačiau sistemiškai įvertinęs įsiteisėjusio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismo priimtus sprendimus konstatavo, jog pareiškėjui buvo nurodytas 5 mėnesių terminas turtinei prievolei (dėl nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) įvykdyti gera valia. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog laisvės apribojimo (BK 48 straipsnis) bausmės esmė ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-696/2015).

18. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažino D. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies nustatyta, jog spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės teismas, siekdamas paveikti šį asmenį, kad jis nebenusikalstų, skyrė laisvės apribojimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui, nustatydamas įpareigojimus, galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog teismas paskyrė laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

19. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nurodytas 5 mėnesių terminas sietinas ne su terminu, per kurį D. G. turi sumokėti nukentėjusiajai A. P. priteistą turtinę ir neturtinę žalą, o su terminu, per kurį neįvykdžius D. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis), teismas turėtų pagrindą spręsti klausimą dėl bausmės pakeitimo.

20. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio matyti, kad teismas netyrė ir nevertino nukentėjusiajai A. P. priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų išdėstymo klausimo. Iš minėto nuosprendžio turinio matyti, kad toks prašymas ir nebuvo teiktas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog antstolei pateiktame 2018 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomajame rašte Nr. PK-16-941/2018 nėra nurodytas A. P. priteistos žalos išieškojimo atidėjimo, išdėstymo ar sustabdymo terminas, leidžia konstatuoti, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu D. G. nustatytas 5 mėnesių terminas nurodytiems įpareigojimams įvykdyti negali būti tapatintinas su CPK numatytomis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis prievolės įvykdymo terminus.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – pareiškėjo D. G. skundą atmesti.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas