Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. L., R. L., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko rūpybos ir rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Faktinės bylos aplinkybės

9. Nustatyta, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., motina yra atsakovė R. L., tėvas atsakovas E. L. (b. l. 9, 10). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovų santuoka ir vaiko A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina R. L. bei iš E. L. nepilnamečiam vaikui A. L. buvo priteistas išlaikymas po 72,40 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties teisme patvirtinimo dienos iki vaiko pilnametystės (b. l. 11-12). 2016 m. vasario 9 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-150 A. L. nustatyta laikinoji globa tėvų R. L. ir E. L. prašymu. 2016 m. gegužės 26 d. gavus informaciją apie galimai naudotą smurtą vaiko atžvilgiu, A. L. 2016 m. birželio 2 d. laikinoji globa nutraukta, o vaikas grąžintas tėvui E. L. (b. l. 13, 14). 2016 m. gruodžio 19 d. E. L. rašytiniu paaiškinimu nurodė, jog šiuo metu sūnus A. L. gydomas Šiaulių vaikų psichiatrijos skyriuje. Tėvas sutinka, jog vaikas būtų apgyvendintas sanatorinės arba Ringuvos mokyklos bendrabučiuose, o nepavykus apgyvendinti, neprieštarauja, jog vaikas būtų apgyvendintas vaikų namuose ar šeimynoje (b. l. 16). 2017 m. vasario 15 d. prašymu E. L. atsisakė auginti savo sūnų A. L. ir neprieštaravo, kad vaikas būtų apgyvendintas globos įstaigoje (b. l. 17-18). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 19). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2017 m. kovo 2 d. nustatyta laikinoji globa A. L. bei jo laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (b. l. 20).

10. 2017 m. birželio 1 d. R. L. nurodė, jog yra grįžusi iš užsienio ir šiuo metu neturi sąlygų pasirūpinti A. L. (b. l. 23). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 25). R. L. 2017 m. liepos 4 d. rašytiniu prašymu A. L. vaiko motinai savaitgaliais buvo leista pasiimti, tačiau atsakovė vaiką paliko pas savo tėvus kaime, kur vaikui nebuvo saugi aplinka (b. l. 26, 27, 28, 29-30). 2017 m. spalio 19 prašymu R. L. prašė jai grąžinti sūnų A. L., tačiau 2017 m. spalio 12 prašymu savo pirminio prašymo prašė nenagrinėti (b. l. 31-33). 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras nurodė, kad R. L. stokoja atsakomybės jausmo savo abiejų vaikų atžvilgiu, motyvacijos pačiai auginti vaikus ir spręsti šeimos problemas, todėl šiuo metu netikslinga grąžinti A. L. motinai R. L. (b. l. 34). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos 2017 m. gruodžio 29 d. rašte nurodyta, kad nustačius laikinąją globą A. L., jo tėvas E. L. vaiku nesidomėjo, jo globos įstaigoje nelankė. Dėl sūnaus grįžimo į šeimą jokių teigiamų pokyčių neįvyko (b. l. 35). Šiaulių miesto savivaldybės globos namų 2018 m. vasario 1 d. rašte nurodyta, jog R. L. nuolat lanko savo sūnų A. L. (b. l. 38). 2018 m. balandžio 10 rašytiniu paaiškinimu R. L. nurodė, jog ji apsisprendė neauginti savo sūnaus A. L. (b. l. 41). 2018 m. gruodžio 31 d. rašytiniu sutikimu E. L. nurodė, jog sutinka, kad jam būtų apribotos tėvystės teisės neterminuotam laikui A. L. atžvilgiu ir sutinka teikti jam išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį (b. l. 55). Tiek atsakovas E. L., tiek atsakovė R. L. nedirba (b. l. 58, 60, 61, 84, 85). Atsakovo E. L. vardu yra nuo 2009 m. kovo 27 d. registruotas 1 (vieno) kambario butas (b. l. 63-64, 87-89), transporto priemonių jo vardu nėra registruota (b. l. 91). Atsakovė R. L. registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 86, 90). Atsakovė R. L. administracine tvarka nebausta (b. l. 65), atsakovas E. L. administracine tvarka baustas, tame trape už tėvų valdžios nepanaudojimą (b. l. 66-68).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

11. Kaip nustatyta iš aukščiau pateiktos informacijos, tarp atsakovų nėra nuolatinio bendravimo su sūnumi A. L., o atsakovai dėl savo pareigos nevykdymo auklėti ir rūpintis savo vaiku, pažeidžia jo teises ir interesus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78).

12. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, ieškovo atstovo ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovai E. L. ir R. L. savo noru atsisako savo nepilnamečio vaiko, patys nenori jo auginti, pastaruoju metu faktiškai su sūnumi nebendrauja. Atsakovai nesidomi ir visiškai nesirūpina sūnumi, nesidomi jo auklėjimu. Atsakovas E. L. sutinka mokėti vaikui išlaikymą, tačiau nei jis, nei vaiko motina nenori ir negalėtų pasiimti globoti vaiko dėl asmeninių aplinkybių.

13. Teismas sprendžia, kad atsakovai tokiu elgesiu pažeidė savo, kaip tėvų pareigas, kad vaikas iki pilnametystės turėtų būti jų tinkamai prižiūrimas, dorai auklėjamas, taip pat pažeidė pareigą rūpintis vaiko sveikata, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, jog šiuo metu atsakovai teikia išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai), todėl galima daryti išvadą, jog jie taip pat pažeidė pareigą išlaikyti vaiką, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

14. Teismas sprendžia, jog atsakovai vengia atlikti aukščiau minėtas jų, kaip tėvų pareigas, vaiko ir tėvų emocinis ryšys yra silpnas ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomas. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. L. interesus, atsakovams E. L. ir R. L. neterminuotai apribotina tėvų valdžia vaiko A. L. atžvilgiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis). Išaiškintina atsakovams, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja jo interesams; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys). Teismo sprendimas, dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo, vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

16. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams E. L. ir R. L. tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką A. L.. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

17. Ieškovas prašė, kad nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymui iš kiekvieno atsakovo priteisti po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė R. L. neprisideda prie sūnaus išlaikymo ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas E. L. teiktų Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu priteistą išlaikymą.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas E. L. sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 100 Eur išlaikymą (b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, nors ir nedirbantys, tačiau yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie turimas sveikatos problemas, kurios ribotų galimybes susirasti nuolatinį, pastovų darbą, į tai, kad abu atsakovai turi dar po vieną išlaikytinį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės R. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai), pakeistinas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto iš atsakovo E. L. nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis ir priteistinas iš atsakovo E. L. išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai.

Dėl nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog atsižvelgiant į tai, jog vaikas jau kurį laiką gyveną pas globėją ir globėjas puikiai yra žinomas, teismo, esant galimybei, prašė nustatyti A. L. nuolatinę globą bei globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus ir A. L. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose.

20. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o valstybė, vietos savivaldos institucijos ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Kadangi esamomis sąlygomis vaikas negali grįžti į biologinę šeimą, reikalinga jam nustatyti nuolatinę globą ir paskirti nuolatinį globėją (CPK 407 straipsnis). Ieškovas prašo globėju ir turto administratoriumi skirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kuriuose vaikas auga nuo 2017 m. kovo 2 d. (b. l. 20). Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, įvertinus ieškovo pateiktą medžiagą, išklausius teismo posėdyje ieškovo atstovą ir Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovę, konstatuotina, kad nėra kitų asmenų, galinčių užtikrinti nepilnamečiam vaikui A. L. (geresnių) auklėjimo ir augimo sąlygų, nei trečiasis asmuo jam dabar suteikia. Todėl išsaugant šiuo metu susiklosčiusią situaciją ir susiformavusią vaiko aplinką, A. L. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.252 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ir visus globėjui keliamus reikalavimus atitinkantys laikinasis globėjas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai paskirtini vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi. Be to, nustatytina A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta pas globėją.

21. Globėjui išaiškinamos globėjos teisės ir pareigos. Globėjui nurodoma, kad jis privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnį. Patenkinus ieškovo ieškinį ir jo reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 37,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą tėvų valdžios apribojimą. Be to, patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės R. L. priteistinas žyminis mokestis yra 36,00 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), bei išlaikymo dydžio pakeitimo iš atsakovo E. L. priteistinas žyminis mokestis 10,00 Eur (27,60 Eur (padidinto išlaikymo suma) x 12 mėn. x 3 proc.). Taigi, viso iš atsakovės R. L. priteistinas 73,50 Eur žyminis mokestis valstybei, iš atsakovo E. L. priteistinas 47,50 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 10,35 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų priteistinos valstybei lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5,17 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto iš atsakovo E. L. nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, juridinio asmens kodas 191015237, K. Korsako g. 61, Šiauliai.

Nustatyti nepilnamečiam A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, juridinio asmens kodas 191015237.

Nepilnamečio A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ir gyvenamąją vietą nustatyti pas nuolatinį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, juridinio asmens kodas 191015237, adresu – K. Korsako g. 61, Šiauliai.

Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 78,67 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 52,67 Eur (penkiasdešimt du eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Teismo sprendimą, dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.