- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- ATP-809-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-01385-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimo, kuriuo E. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad 2012-03-10, apie 23.23 val., Juozapiškių gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nustatytas 1,76 promilių girtumas (vidutinis girtumo laipsnis), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui.
Šalies argumentai
E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-25 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teigia, kad jos administracinio teisės pažeidimo faktas byloje neįrodytas jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų A. M. ir D. G. parodymus bei rėmėsi liudytojo D. G. parodymais. Pažymi, jog tarp apeliantės ir D. G. vyksta skyrybų procesas, todėl jis ją apkalbėjo, policijos pareigūnus iškvietė, jai keršydamas. Teigia, kad sūnaus D. G. neįtakojo duoti parodymus, jog jie iš svečių grįžo pėsčiomis. Nurodo, kad priešingai, nei nurodyta administracinio pažeidimo protokole, nuo transporto priemonės vairavimo ji nušalinta nebuvo, kadangi, atvykus policijos pareigūnams, ji jau buvo namuose.
Anot apeliantės, jos, vairuojančios automobilį, niekas nematė, šio fakto neužfiksavo ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. Č.. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad, jam atvykus adresu Juozapiškių g. 14, Vilniuje, ten vyko konfliktas tarp jos ir sutuoktinio D. G.. Teigia, kad faktą, jog ji tą vakarą nevairavo automobilio, patvirtino apeliantės sūnaus D. G. bei liudytojo A. M. nuoseklūs parodymai. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 4 d., todėl jos atžvilgiu administracinio pažeidimo byla nutrauktina.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) įgaliotasis atstovas prašo E. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog E. G. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl E. G. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 4 d.
Motyvuojamoji dalis
E. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog E. G. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.
2012-03-11 E. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdama neblaivi (b.l. 2).
Apeliantė tvirtina, kad ji nepagrįstai nubausta už transporto priemonės vairavimą neblaiviai. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
E. G. teisme paaiškino, kad šeimoje vyksta konfliktai, dėl ko ji su vaikais eina pasivaikščioti ar pasėdėti pas kaimynus, o tą kartą ji pas kaimynę šiek tiek išgėrė. Jausdama, kad negali vairuoti, ji nusprendė su vaiku pėsčiomis grįžti namo. Ji paskambino kaimynui ir paklausė, ar šis gali parvaryti automobilį. Namuose praėjus 15 minučių, besiruošiant eiti miegoti, atvyko policijos pareigūnai. Jos vyras teigė, kad ji vairavo automobilį, tačiau to nebuvo (b.l. 17).
Šis jos paaiškinimas paneigtas byloje surinktais objektyviais duomenimis.
Liudytojas D. G. teisme parodė, kad vakare, būdamas namuose, matė prie durų žmoną, atidarytas automobilio durelės. Jis, pajutęs iš žmonos burnos alkoholio kvapą, suprato, jog ji neblaivi, o pamatęs atidarytas automobilio dureles suprato, kad žmona vairavo (b.l . 17).
Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas R. Č. 2012-03-11 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-03-10, apie 23.23 val., patruliai gavo pranešimą vykti adresu Juozapiškių g. 14, Vilniuje, kur pranešėjas nurodė, kad jo žmona (E. G.) vairavo automobilį neblaivi. Nuvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi D. G., kuris nurodė, kad apie 00.05 val. jo žmona E. G. buvo pas draugę, pas kurią nuvažiavo automobiliu VW Golf, ir apie 23.50 val. grįžo namo kartu su vaiku, pasak vyro, vairavo automobilį neblaivi, todėl jis iškvietė policiją. E. G. paaiškino, kad buvo pas draugę ir su ja vartojo alkoholį, iš draugės apie 1 kilometrą parėjo pėsčiomis. Pradžioje E. G. aiškino, jog vairavo automobilį apie 1 kilometrą, tačiau vėliau ėmė sakyti, kad išvis nemoka vairuoti automobilio ir iš draugės su vaiku grįžo pėsčiomis (b.l. 4).
Iš asmens blaivumo testo pažymos matyti, kad 2012-03-11 00.24 val., E. G. buvo užfiksuotas 1.76 promilių girtumas (b. l. 6).
Liudytojas R. Č. teisme parodė, kad atvyko pagal iškvietimą, jog vairuotoja važiuoja neblaivi. Po to buvo gautas pranešimas, kad vairuotoja parvažiavo namo. Atvykus, juos pasitiko vyras, kuris paaiškino, kad žmona buvo pas draugę ir automobiliu grįžo neblaivi. Bendraujant su pranešėjo žmona, ši pati neneigė, kad vairavo neblaivi, sakė, kad važiavo tik apie 1 km. Vaikas taip pat sakė, kad važiavo mama. Registruojant įvykį, E. G. pradėjo vairavimo faktą neigti ir sakė, kad nevažiavo automobiliu (b.l. 26).
Taigi, liudytojo R. Č. parodymais nustatyta, kad E. G., tuoj po įvykio bendraudama su atvykusiais policijos pareigūnais, šiems prisipažino, vairavusi automobilį, būdama neblaivi, ką patvirtino ir jos mažametis sūnus. Tokius liudytojo parodymus patvirtina jo rašytas tarnybinis pranešimas, juos atitinka liudytojo D. G. parodymai apie žmonos neblaivumą ir įtarimus dėl vairavimo, alkotesterio parodymai. Jokių priežasčių liudytojui R. Č. apkalbėti E. G. teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo šio liudytojo parodymais netikėti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas įvertino tai, kad D. G., būdamas E. G. sutuoktiniu ir pykdamas dėl vykstančių skyrybų proceso, tiesiogiai nenurodė matęs E. G. vairuojant automobilį, kas patvirtina, jog jo parodymai atitinka tikrovę, jais apylinkės teismas netikėti neturėjo pagrindo. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Minėti duomenys, kuriuos teismas įvertino kaip surinktų įrodymų visumą, patvirtina faktines įvykio aplinkybes ir yra neginčijamas pagrindas E. G. kaltei pagrįsti.
Apygardos teismo nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai byloje apklaustų A. M. ir D. G. parodymus, kurie neatitinka nustatytos tiesos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. M. ir E. G. skirtingai aiškino faktines aplinkybes apie jų bendravimą įvykio dieną. E. G. teismui teigė, kad, būdama neblaivi, paskambino ir pati pakvietė A. M. parvaryti automobilį (b.l. 17), tuo tarpu pastarasis teisme teigė, kad, eidamas pro šalį, užsuko pas kaimynus pasisveikinti ir tik tuomet jo E. G. paprašė parvaryti automobilį (b.l. 17). Šie prieštaringi parodymai patvirtina, kad abu minėti asmenys siekė klaidinti teismą, dėl ko jų parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas pripažino, jog administracinėje byloje A. M., būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, to nepaisydamas teismo posėdyje 2012-04-06 davė melagingus parodymus, kuriuos išnagrinėjus bylą teismas paneigė. A. M. administracinėje byloje melagingai tvirtino, kad 2012-03-10, apie 23.23 val., Juozapiškių gatvėje, Vilniuje, jis, o ne E. G., vairavo automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai įvertinęs, pirmosios teismas A. M. iškėlė administracinę bylą dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.
Mažametis liudytojas D. G. teisme parodė, kad su mama nuvažiavo pas draugus. Gal apie 22 valandą ėjo su mama namo. Grįžus tėtis iškvietė policiją, jog mama automobilį vairavo neblaivi. Kai jie grįžo, kaimynas parvairavo jų automobilį. Nenorėdamas kaimyno įpainioti, jis policijos pareigūnams sakė, kad vairavo mama (b.l. 25).
Pažymėtina, kad mažametis D. G., būdamas atsakomybėn patrauktos E. G. sūnumi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismui aiškino aplinkybes mamos prašymu procese, būdamas akivaizdžiai paveiktas ir įtakotas E. G., kadangi kaip konstatavo teismas, tai buvo matyti iš vaiko reakcijos ir elgesio, duodant parodymus teisme.
Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, apygardos teismui nekyla abejonių dėl apylinkės teismo padarytos išvados, jog E. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytų teisės pažeidimų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-25 nutarimu E. G. paskirtos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka ATPK 20 str. nustatytus administracinių nuobaudų tikslus.
Apeliantė skunde teigia, jog nebuvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 6 str., 3 d. ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 95 p. reikalavimais, E. G., konstatavus jos neblaivumą (b.l. 6), 2012-03-11 d. 00.24 val. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.