Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-74-1143/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-11
Bylos Nr.
eII-74-1143/2025
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00017-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
Bylos Nr. eII-74-1143/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00017-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2025 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2025 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-14219-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamentas prie Vidaus Reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus Vyresnioji specialistė Ieva Jokūbauskaitė 2025 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-14219-2025 (ROIK: 24261488738) R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 540 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda R. V. paskirta dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. gegužės 24 d., 16.45 val., nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo įmonėje aiškios tvarkos dėl duomenų perdavimo institucijoms, supranta, kad jis, kaip įmonės direktorius už tai yra atsakingas, imsis priemonių įvesti aiškesnę tvarką, kad tokia situacija daugiau nepasikartotų, ir iš esmės sutiko su nutarimu, nenorėjo, kad teismas imtųsi tolimesnių tyrimo veiksmų ir atsisakė pareikšto skundo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad net po protokolo surašymo R. V. nesiėmė jokių veiksmų pateikti reikiamus dokumentus apie įmonės automobilį vairavusį asmenį Institucijai, reikalinga informacija pateikta tik sekančią dieną po nutarimo gavimo, jokių pateisinamų priežasčių dėl tokio ilgo delsimo – nėra.

Motyvuojamoji dalis

Procesas nutrauktinas, skundas paliktinas nenagrinėtu

ANK skundo atsisakymo (atsiėmimo) proceso administracinio nusižengimo byloje nereglamentuoja. Pagal teismų praktiką, esant teisės spragoms, jas įmanoma užpildyti naudojant teisės analogiją, Konstituciją, bendruosius teisės principus, kitus teisės aktus. Be to ir ANK numatyta, kad administracinėje teisenoje mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyti principai ir ir tvarka. Administracinių nusižengimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami tie patys reikalavimai ir tikslai. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės nusižengimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, ir asmeniui, padavusiam apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis apeliantas gali naudotis baudžiamajame procese.

BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. BPK 316 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

Nagrinėjamu atveju atsisakymas nuo skundo paduotas iki nustatytos procesinio sprendimo priėmimo datos. Taigi, jokių procesinių kliūčių netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas R. V. sutiko su skundžiamu nutarimu ir iš esmės atsisakė savo skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, prašė teismo nutraukti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, teismas vadovaudamasis teisės analogija, t. y. BPK 316 straipsnio 3 ir 5 dalimis, skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo procesą nutraukia, ir paduotą R. V. skundą palieka nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 3 dalimi, 316 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

R. V. skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-14219-2025 (ROIK: 24261488738) panaikinimo palikti nenagrinėtą ir procesą nutraukti..

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Augustė Juozapavičienė