Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 17 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2020 m. vasario mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) radęs paėmė V. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė savo rankinėje iki 2020 m. vasario 24 d., apie 14.35 val., kol (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai asmens ir daiktų apžiūros metu asmens tapatybės kortelę rado ir paėmė, tokiu būdu, jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė svetimą fizinio asmens dokumentą.

Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

V. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad 2020 m. vasario mėn. pradžioje (tikslios datos neprisimena), kiek prisimena PC „(duomenys neskelbtini)“ rado asmens tapatybės kortelę išduotą V. B. vardu. V. B. jam yra nepažįstamas. Rastą asmens tapatybės kortelę pasiėmė. Rastos kortelės nenunešė į apsaugą ar policiją, tiesiog, nes nekilo tokia mintis. Tiesiog rado ir pasiėmė. Kadangi kaip ir minėjo V. B. nepažįsta, todėl neturėjo jokių jo kontaktų ir susisiekti nebandė. Rastos asmens tapatybės kortelės niekur nepanaudojo ir neturėjo planų jos panaudoti. Gailisi, kad rastos asmens tapatybės kortelės nenunešė į policiją. Daugiau neturi ko pasakyti (b. l. 62-63).

V. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime minimu laiku ir minimoje vietoje rado asmens tapatybės kortelę, išduotą V. B. vardu. Rastą dokumentą pasiėmė su savimi ir visą laiką turėjo savo rankinėje. Rasto dokumento nenunešė į apsaugos punktą ar policiją dėl tos priežasties, kadangi tuo metu buvo paieškomas ir bijojo, kad jį sulaikys. Rasto dokumento niekur nepanaudojo ir panaudoti neketino. Labai gailisi (b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. Z. parodė, kad 2020 m. vasario 24 d., apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), į Vilniaus apsk. VPK areštinę buvo pristatytas pilietis V. D., kuris pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-873/2020 buvo pristatytas pagal BPK 83 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnio 1 dalį dėl jam skirto 18 parų arešto. V. D. buvo pristatytas Vilniaus m. 6 PK, veiklos skyriaus tyrėjo S. D.. Atliekant piliečio V. D. asmens ir daiktų apžiūrą jo rankinėje rado kito asmens, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Pilietis V. D. paaiškino, kad minėta asmens tapatybės kortelė priklauso jo pažįstamam ir jis ketino ją jam atiduoti (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad maždaug prieš tris metus, jis laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Vilniaus policijoje buvo išsiėmęs savo asmens tapatybės kortelę. Šiuo metu tikslios datos neprisimena, buvo 2019 m. žiema, jis būdamas (duomenys neskelbtini) ėjo į maisto prekių parduotuvę, savo asmens tapatybės kortelę laikė savo mobiliojo ryšio telefono dėkle. Einant į parduotuvę telefonas buvo iškritęs ant žemės, jis telefoną pasiėmė nuo žemės ir nuėjo toliau. Tik po kokios valandos, jis pasigedo telefono dėkle buvusios savo asmens tapatybės kortelės. V. D. jis nepažįsta ir niekada nepažinojo. Savo asmens tapatybės kortelės jis niekada niekam neperdavė ir niekur jos nepaliko, kaip jau minėjo, pametė. Praėjus maždaug pusmečiui po to, kai jis prarado savo asmens tapatybės kortelę, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyriškis ir pasakė, kad pas jį yra jo asmens tapatybės kortelė, jis turi atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) jos atsiimti. Tačiau tuo metu neturėjo pinigų ir į (duomenys neskelbtini) nenuvyko, po to jis pametė savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo išsaugotas to vyriškio numeris, pas kurį buvo asmens tapatybės kortelė, todėl nebeturėjo galimybės su juo susisiekti ir atsiimti savo asmens tapatybės kortelės (b. l. 32-34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tarnybinį pranešimą, kad 2020 m. vasario 24 d., apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose atliekant pristatyto V. D. asmens ir daiktų apžiūrą, jo rankinėje buvo rasta V. B., gim. (duomenys neskelbtini), priklausanti asmens tapatybės kortelė, tai yra V. D. neturėdamas teisėto pagrindo laikė pas save svetimą asmens dokumentą (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir konvojaus skyriaus priėmimo patalpa. Įvykio vietoje objektų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui nepaimta. Priėmimo skyriaus patalpa stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 15-19).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu O. Z. pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą V. B. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta asmens tapatybės kortelė išduota Lietuvos Respublikos, V. B. vardu, a. k. (duomenys neskelbtini) Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelė yra išduota (duomenys neskelbtini), išdavimo vieta (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelė galioja iki (duomenys neskelbtini). Po apžiūros, asmens kortelė grąžina Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. D. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, todėl kaltinamojo V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis V. D. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 110).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. D. teistas (b. l. 94-108), baustas administracine tvarka (b. l. 81-93), nedirbantis (b. l. 79-80), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 39 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 39 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. galutinę bausmę – 26 paras arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. D. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.