Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1676-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
1S-1676-245/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1676-245/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. V. (toliau – A. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 93-471 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. bei 129 str. 2 d. 9 p. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., už šiuos nusikaltimus A. V. paskirtos bausmės buvo subendrintos, paskiriant jam galutinę 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2005 m. rugpjūčio 31 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-471 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo A. V. atžvilgiu jam neatlikus 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė ir lygtinio paleidimo A. V. atžvilgiu netaikė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir patvirtinti 2015 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimą jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Nuteistojo teigimu, praeityje teistas jis nebuvo, šis teistumas jam pirmasis, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, įvykdė visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, o elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundu pabrėžiama, kad A. V., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo 6 kartus skatintas, ir nors drausminėmis nuobaudomis jis buvo baustas 11 kartų, tačiau jam paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja. Pasak nuteistojo, pataisos namuose jis įgijo baldžiaus kvalifikaciją, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ staklininko pareigose. Jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą,

Skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistojo A. V. atžvilgiu netaikydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai vertino jo padarytus nusikaltimus, kadangi visa tai jau buvo įvertinta nuosprendžio priėmimo metu, todėl negali būti pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. (aktuali teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) inter alia numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti paleisti iš pataisos įstaigų. Nors tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui svarstant A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovavosi senąja komentuojamo straipsnio redakcija ir nuteistajam neatitinkant būtent šioje straipsnio redakcijoje įtvirtintų materialiųjų reikalavimų, nutarė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikyti. Nors 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi naujoji BVK 157 str. 1 d. iš esmės išskyrė tris nuteistiesiems keliamus reikalavimus, kuriuos pastarieji privalo atitikti siekiant jų atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, kas iš esmės išplėtė teismo galimybes lygtinio paleidimo taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, vis tik konstatuotina, kad net ir galiojant naujoms BVK 157 str. 1 d. nuostatoms, pagrindo A. V. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, nėra, konstatuojant, kad nuteistojo pažanga mažinanti nusikalstamumo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad šiuo metu A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų, remiantis BK 11 str. nuostatomis priskiriamų apysunkių (BK 180 str. 1 d.) ir labai sunkių (BK 129 str. 2 d. 9 p.) nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Nusikaltimai pasižymėjo ypatingu lengvabūdiškumu, buvo įvykdyti iš savanaudiškų paskatų – siekiant įgyti nukentėjusiojo turtą, bei apsvaigus nuo alkoholio, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek jo nusikalstamų veiksmų pavojingumą visuomenei. Ir nors, A. V. teigimu, šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžio priėmimo metu paskiriant jam galutinę 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau, sutinkamai su Lietuvos Respublikos teismų praktika, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei įvykdyto nusikaltimo, nei paties nuteistojo pavojingumo laipsnis bei padarytų nusikaltimų sunkumas, neturėtų būti sumenkinamas. Juo labiau įvertinus ir tai, kad A. V., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą buvo baustas drausmine nuobauda (nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio), kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti apie nepakankamą nuteistojo korekciją, nepakankamą jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimą bei siekį ateityje išvengti situacijų, galinčių paskatinti jį pakartotinai nusikalsti. Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad nepaisant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto įtvirtinimo, teismų praktikoje preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų. Juk būtent apkaltinamajam nuosprendžiui kyla reikalavimas sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją, tokiu būdu pripažįstant, kad lygtinio paleidimo taikymas visgi yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Šiuo aspektu atsižvelgiant į tai, kad A. V. 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta už dviejų smurtinių nusikaltimų padarymą, įvertinus jam likusios neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2018 m. rugpjūčio 31 d.), priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, vis tik manytina, kad lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad, sutinkamai su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos 2015 m. birželio 3 d. psichologinėje išvadoje užfiksuotais duomenimis, A. V. nuosprendžio priėmimo metu savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies ir nors šiuo metu savo kaltės jis neneigia, tačiau nusikaltimo situaciją analizuoja iš subjektyvių pozicijų, gynybiškai, visiškos atsakomybės už savo veiksmus neprisiima, nėra linkęs analizuoti savo elgesio, vis dar nesugeba paaiškinti nusikaltimų motyvų, teigdamas, kad nežino, kas jam tuo metu atsitiko, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto, kas vėlgi leidžia abejoti pakankama jo elgesio korekcija.

Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. V. elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu kartu pažymint, kad laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad A. V. šią pareigą vykdė tinkamai, sutikti negalima – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus jis buvo pažeidęs net 13 kartų, kurių didžioji dalis priskirtina šiurkštiems vidaus tvarkos taisyklių pažeidimams – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis. Ir nors nuteistasis 6 kartus buvo skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau jo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. V. savo drausminius nusižengimus bei netinkamą elgesį analizuoja tik paviršutiniškai, yra linkęs save pateisinti bei minimizuoti savo vaidmenį, jam svarbios ir neformaliosios nuteistųjų bendrijos tradicijos.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, be aukščiau aptartų aplinkybių svarbu įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistasis savo ateities perspektyvą sieja su darbine veikla, planuoja dirbti statybų sektoriuje, sau kelia konkrečius, trumpalaikius tikslus, tačiau tolimesnė jo ateities perspektyva, kaip pažymėta Psichologinės tarnybos išvadoje, yra miglota ir neaiški. Be to, A. V., siekdamas kitų asmenų paklusimo, naudojo smurtą ar grasino jį panaudoti, supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo gebėjimai tvarkyti savo finansus, remiantis 2015 m. birželio 1 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, taip pat riboti – jis turi pakankamai lėšų kasdienėms savo išlaidoms apmokėti, tačiau turi skolų, kurių šiuo metu išmokėti negali, o įvertinus dar ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie galimą A. V. įdarbinimą lygtinio paleidimo taikymo atveju, bei nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį (smurtiniai, siekiant pagrobti nukentėjusiojo turtą) vis tik manytina, kad finansiniai nuteistojo sunkumai gali tapti vienu jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad paties V. teigimu, paleistas lygtinai jis ketina užsiregistruoti į Darbo biržą bei dalyvauti šios įstaigos organizuojamuose mokymuose, tačiau jokių nuteistojo pastangų įsidarbinti savarankiškai nematyti.

Sprendžiant A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą bei pritariant nuteistojo skundo argumentams, įvertintini ir tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio korekciją rodantys veiksniai – nuteistasis atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje mokėsi, šiuo metu dirba, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatinamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kas neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio A. V. nusikalstamumo, tačiau vis tik pažymėtina, kad šios aplinkybės, vertinant jas kompleksiškai aukščiau aptartų duomenų kontekste, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinanti nusikalstamumo elgesio riziką šioje bausmės vykdymo stadijoje yra pakankama ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti 2015 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimą taikyti A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiu būdu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti kurią nuteistojo skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis