- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2-282-285/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11232-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- H. J.
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant ieškovei J. A., jos atstovei advokatei Ingai Blaževičienei nedalyvaujant atsakovui H. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui H. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. A. ieškiniu (121-124 b.l.) prašo pripažinti jos motinos J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010-11-03, asmenine nuosavybe butą, bendras plotas 38,03kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad jos motina J. J. mirė 2010m. lapkričio 3d. Ieškovė po motinos J. J. mirties kreipėsi dėl turto paveldėjimo ir tik tada paaiškėjo, kad ieškovei nebus išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo į visą butą, nes butas buvo įgytas santuokoje, sprendimo dėl buto padalinimo nėra, butas nėra įregistruotas J. J. asmenine nuosavybe. Ieškovės motina J. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), išsipirko 1992-06-29 sutartimi Nr. 19-4064 iš valstybinio buto fondo savo vardu ir esant santuokoje su H. J., atsakovo H. J. tėvu. Ieškovės motina J. J. šį turtą laikė savo asmenine nuosavybe, nes jį nupirko už savo asmenines lėšas, jos sutuoktinis negalėjo prisidėti piniginėmis lėšomis prie perkamo nekilnojamojo turto, o šeima jokių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų neturėjo. 1993-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 5260), J. J. ir H. J. santuoka nutraukta, tačiau santuokoje privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) nebuvo padalintas. Minėtas butas buvo įgytas J. J. vardu, jos sutuoktinis nepretendavo į minėtą butą, nelaikė savęs ir buto bendrasavininku, jokiais būdais negynė savininko teisių, nesiekė naudotis, valdyti ar disponuoti butu. 1994-04-15 Kauno miesto teismo sprendimu, civiline byloje Nr. 2-5875/94 pagal J. J. ieškinį, H. J. pripažintas netekusiu teisės į gyvenamą plotą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtame bute jis negyveno, be to H. J. neprieštaravo, kad teismine tvarka būtų pripažintas netekusiu teisės į gyvenimą bute, nes turėjo kitą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina J. J. iki mirties gyveno minėtame bute, atliko buto pagerinimus, darė remontus, keitė buto langus, mokėjo mokesčius. Turtas įgytas santuokos metu, tačiau yra J. J. asmeninė nuosavybė, nes jį butą pirko už savo lėšas ir išreiškė valią šį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, įregistruodama jį savo vardu. Todėl visas butas laikytinas vien tik J. J. nuosavybe. H. J. mirė 2004 m. gruodžio 15d., po jo mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsakovui H. J. procesiniai dokumentai įteikti 2012-12-06 (133b.l), tačiau nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas ( 140 b.l.), todėl laikytina, kad atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta, teismas atsakovo neatvykimo priežastis pripažįsta nesvarbiomis.
Teismo posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad yra ieškovės draugas. Nuo 1989 ar 1990 metų pažinojo J. J. ir H. J.. Liudytojui žinoma, kad butą ,esantį (duomenys neskelbtini) privatizavo J. J. savo vardu. H. J. pretenzijų į butą nereiškė, po skyrybų minėtame bute negyveno. J. J. mokėjo buto mokesčius, butą remontavo, keitė langus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad J. J. (buv. P.) ir H. J. 1986-01-03 įregistravo santuoką. 1993-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas įregistruotas Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure 1994-01-18, įrašo Nr.69. J. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini) 1992-06-29 išpirko iš valstybinio butų fondo už 13 220, 00 rublius. Buto išpirkimui J. J. panaudojo asmenines lėšas, tai patvirtinama 1992-06-29 sutarties 2 punktas, kuriame nurodoma, jog pirkėja J. J. sutartyje nurodytą sumą 13220,00 rublių įmokėjo į Kauno miesto butų privatizavimo tarnybos sąskaitą Nr. 706901 pagal 1992-06-23 Kauno m taupomojo banko kvitą 1612,00Lt grynaisiais pinigais ir valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 11609,00 rublių, nurašant minėtą sumą nuo J. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (127, 141 b.l.) Nekilnojamojo turto registre minėtas butas įregistruotas J. J. vardu. (11b.l.). H. J. po santuokos nutraukimo realiai butu nesinaudojo ir jokiais būdais negynė savininko teisių, nesiekė naudotis, valdyti ar disponuoti butu, tokie jo veiksmai, rodo, jog nelaikė save bendraturčiu. H. J. mirė 2004 m. gruodžio 15d. ( 16 b.l.), po jo mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (18 b.l.).
Santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu. Nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė – dėl ištuokos įforminimo automatiškai nepasikeičia, nes ginčo metu galiojęs santuokos ir šeimos įstatymas ir civilinis kodeksas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo kaip santuokos nutraukimo pasekmės. Vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl ištuokos ji netampa bendrąja daline nuosavybe, nepasidaro asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu ji įforminta. Kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalijimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos (Civilinio kodekso 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybę pasikeitimą ar pasibaigimą (Civilinio kodekso 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lygiai taip pat pasakytina apie tą sutuoktinį, kurio vardu turtas yra įformintas. Po ištuokos jo vardu įforminta bendroji jungtinė nuosavybė vien dėl santuokos nutraukimo fakto netampa jo asmenine visa apimtimi. Ji, būdama bendroji jungtinė nuosavybė, toliau lieka įforminta vieno buvusio sutuoktinio vardu. Vadinasi, turi būti papildomas juridinis pagrindas, dėl kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigtų, o atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių.
Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojo R. V. parodymai. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė paneigė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė įrodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. J. 1992-06-29 įgijo už asmenines lėšas ir savo (o ne abiejų sutuoktinių) vardu jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, pagal susiformavusią teismų praktiką yra pakankama vertinti kaip aiškiai išreikštą jos valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, įvertinus šalių procesinį elgesį ir išlaidų atsiradimą nulėmusias priežastis: ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, atsakovas neatliko jokių veiksmų, sąlygojusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 27,00 Lt. priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti J. J. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotą butą, bendras plotas 38,03kv.m., (duomenys neskelbtini) , J. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2010m. lapkričio 3d., asmenine nuosavybe.
Priteisti iš J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 27,00 Lt (dvidešimt septynis litus ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.