Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-180-284/2008m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.2; 1.2.30;1.2.30.5; 2; 2.10;

2008 m. rugsėjo 30 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, išnagrinėjusi Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą ir baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 8 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)lauko darbininke, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. K. nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), savo sodybos kieme, netinkamai šėrė du savo šunis, tokiais savo veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl ko jie buvo kankinami, išseko ir 2008m. rugsėjo 21-22 dienomis žuvo.

Šioje L. K. padarytoje veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 310str., kadangi ji žiauriai elgėsi su gyvūnais , dėl to gyvūnai žuvo.

Kaltinimas L. K., įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310str., yra grindžiamas šiais duomenimis:

L. K., apklausta įtariamąja, su įtarimu sutiko, kalta dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš 6 metus jos kalė atsivedė šuniukų, iš kurių du pasiliko sau. Šuniukai priklausė jai. Iki 2006m. birželio mėn. ji juos šėrė pieno, aliejaus ir miltų mišiniu, nupirkdavo skerdienos likučių iš parduotuvės. 2006m. birželio mėn. ji pardavė karvę, todėl nebebuvo pieno, ji šunis šėrė vandens, aliejaus taukų ir miltų mišiniu. Ji šunis šerdavo 2 kartus per dieną ryte ir vakare tuo mišiniu, kartais numesdavo kaulų. Šunys buvo pririšti prie būdos. Maždaug prieš tris savaites ji pastebėjo, kad šunų kailis pradėjo nutriušti. Į veterinarijos gydytoją nesikreipė. 2008-09-21 ryte rado vieną savo šunį leisgyvį ir gulintį. Grįžusi iš darbo, rado šunį nebegyvą, gulintį prirakintą prie būdos. Buvo sutemę ir šuns nebeužkasė. 2008-09-22 apie pietus nugaišo kitas šuo. Ji šunis liepė vyrui užkasti, tačiau jis neužkasė. Ji supranta, kad numarino savo šunis .Dėl to labai gailisi. (b.l. 19-20).

Liudytojas A. K. parodė, kad jis su žmona ir vaikais laikė 4 šunis. Jie gyvena skurdžiai, šunų išlaikymu jis nesirūpino, jų nešėrė, šunimis rūpinosi žmona. Šunys buvo šeriami kasdien. Vienas šuo nudvėsė 2008-09-21,o kitas šuo-2008-09-22. Jie buvo pririšti grandinėmis prie būdos. Šunų jis neužkasė. Atvykęs veterinaras nustatė, kad šunys krito nuo išsekimo.(b.l.14).

Liudytojas S. Š. parodė, kad 2008-09-23 apie 14val. jis buvo iškviestas į B. k., į K. sodybą. Nuvykęs pamatė 4 grandinėmis pririštus šunis, iš jų du buvo nugaišę. Jų kailis buvo nutriušęs, jie buvo blogo kūno įmitimo. Jo nuomone, šunys galėjo būti nusekinti dėl blogo šėrimo, netinkamo pašaro, blogos priežiūros.(b.l.11-13).

Pakruojo rajono VMVT vyr. veterinarijos gydytojas-inspektorius S.Š. surašė veterinarinės priežiūros objekto, subjekto patikrinimo aktą (b.l.10).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310str., gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, byloje civilinių ieškinių nėra, kaltinamoji L. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė kaltinamajai L. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310str., prašo skirti 5 MGL (650,00 Lt) dydžio baudą. Kaltinamoji L. K. prašė sumažinti prokurorės siūlomą baudos dydį kadangi ji šeimoje dirba viena jos gaunamos pajamos nedidelė, iš savo atlyginimo ji išlaiko tris nepilnamečius vaikus..

Kaltinamosios L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo sumažinti jai prokurorės siūlomą skirti piniginę baudą, todėl atsižvelgiant į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., 55 str., tai yra, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą (b.l. 22), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, administracine tvarka nebausta (b.l. 23),charakterizuojama teigiamai, dirba (b.l.30), L. seniūnija nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 25), augina tris nepilnamečius mokyklinio amžiaus vaikus (b.l. 26), jos šeima yra priskirta prie socialiai remtinų asmenų grupės, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai L. K. atžvilgiu bus pasiekti už nusikaltimą paskiriant mažesnio dydžio, nei siūlė prokurorė, baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

L. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK310str., ir ją nubausti 2 MGL (300 Lt) dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, tai yra į Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismui. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.