- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- ATP-1218-319/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04899-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. G. surašytas už tai, kad jis 2013 m. liepos 8 d., apie 15.35 val., Biruliškių kaime, Kauno rajone, vairavo transporto priemonę „Toyota Avalon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 3,07 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu G. G. pripažintas padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
Skundu G. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo teiginys, kad filmuotoje medžiagoje nėra matoma, kad jis gėrė alkoholį jau pastatęs transporto priemonę, yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš bylos medžiagoje esančioje laikmenoje (b. 1. 17) esančio vaizdo įrašo, aiškiai matyti, jog nuo to momento, kai jis savo automobiliu išvažiavęs iš įmonės teritorijos užstatė įvažiavimo vartus, pastatydamas automobilį skersai vartų , kur ir buvo surastas jo automobilis atvykus policijos pareigūnams, jis automobilio daugiau nebevairavo, be to, iš šio įrašo aiškiai matyti, kaip jis, apsaugos darbuotojui pasišalinus, pro automobilio priekines dešiniąsias dureles iš automobilio pasiima butelį ir vaikščiodamas apie automobilį geria, vėliau pastato butelį ant automobilio bagažinės dangčio. Įrašas nutrūksta dar neatvažiavus policijai, ties laiku 09:08, arba pagal ekrane matomą laikrodį - 15:36:10, todėl jame nėra matyti, kaip jis dar gėrė ir padėjo į automobilio saloną.
Apelianto teigimu, teismas be pagrindo tikėjo liudytojo E. V. parodymais, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad minėtas liudytojas nėra nešališkas apelianto atžvilgiu, kadangi įvykio dieną jie konfliktavo, apelianto veiksmai jam sukėlė darbinių rūpesčių bei būtent pagal jo iškvietimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, todėl šio liudytojo parodymus teismas turėjo vertinti lygindamas juos su kitais, iš nešališkų įrodymų šaltinių gautais įrodymais.
Nurodo, kad byloje yra prieštaraujančių E. V. parodymams įrodymų. Liudytojas E. J., betarpiškai, kaip ir E. V., bendravęs su apeliantu įmonės teritorijoje, nurodė, jog negali patvirtinti, kad G. G. būtų „kažko pavartojęs". Be to, peržiūrėjus iš įrašo akivaizdžiai matyti, jog jo eisena ir kiti judesiai nė kiek nepanašūs į girto žmogaus, taip pat nepanašu, jog automobilį vairuotų žmogus su 3,07 promilių alkoholio kraujyje, tačiau E. V. duodamas parodymus teisme teigė, kad apelianto „eisena irgi svyruojanti". Skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime liko niekaip neįvertinti liudytojo R. G. parodymai, kuriais jis nurodė teismui matęs degtinės butelį automobilyje.
Skunde nurodo, kad liudytojai policijos pareigūnai J. B. ir D. G. taip pat teismui patvirtino, jog jo girto vairuojančio nematė, o duomenis į protokolą įrašė, kadangi taip jiems pasakė apsaugos darbuotojas E. V.. Visos kitos, aukščiau šiame skunde jau aptartos aplinkybės taip pat akivaizdžiai rodo, jog iki pat užstatymo automobiliu įvažiavimo į įmonės teritoriją vartų, jis nebuvo girtas, o pradėjęs vartoti alkoholį, automobilio daugiau nebevairavo.
Apeliantas nurodo, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, o šioje byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis padarė nurodytą teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo jam inkriminuoti ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą bei administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Dėl teiseną reglamentuojančių norminių aktų pažeidimo apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą, jos aplinkybės nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos, kadangi teismo posėdyje nebuvo ištirtas (nebuvo neaprašytas ir neįvertintas) pagrindinis šioje byloje esantis objektyvus įrodymas - vaizdo įrašas, todėl darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra priimtas nesilaikant LAT ir LVAT suformuotos praktikos bei pažeidžiant ATPK 248, 257 ir 283 straipsniuose įtvirtintus visų bylos aplinkybių visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus išnagrinėjimo principus, taigi negali būti pripažintas nei pagrįstu, nei teisėtu, todėl turi būti panaikintas, o byla jo atžvilgiu nutraukta nesant ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 302¹² str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į G. G. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) prašo skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
G. G. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir kad jo veika kvalifikuota tinkamai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 126 straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, už neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad jo kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad jis neblaivus nevairavo transporto priemonės, nes alkoholio išgėrė jau pastatęs transporto priemonę, teisingai įvertinta kaip gynybinė.
Apelianto kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Liudytojas E. V. paaiškino, kad kalbėjo su pažeidėju, prašė, kad išvažiuotų iš bendrovės teritorijos, pokalbio metu liudytojas suprato, kad pilietis neblaivus, nes jautėsi alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, eisena svyruojanti, tokios būsenos G. G. sėdo už vairo ir išvažiavo su automobiliu iš teritorijos, tačiau užstatė vartus skersai įvažiavimo, automobilio nepatraukė, liudytojas matė, kaip pažeidėjas buvo išlipęs iš mašinos, rūkė, gėrė kavą. Į teritoriją negalėjo įvažiuoti kiti automobiliai, todėl buvo iškviesta policija. Šio liudytojų nuosekliais ir aiškiais parodymais teismui nebuvo pagrindo netikėti, nes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių E. V. suinteresuotumą duoti neteisingus parodymus. Apeliacinio skundo argumentas, jog minimas liudytojas nėra nešališkas apelianto atžvilgiu, kadangi įvykio dieną jie konfliktavo, apelianto veiksmai jam sukėlė darbinių rūpesčių, vertintinas tik kaip subjektyvi, niekuo nepagrįsta apelianto nuomonė. Be to, byloje nėra ir jokių liudytojo E. V. parodymus paneigiančių įrodymų, kaip teigiama skunde. Priešingai, jo parodymus patvirtina vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad jau išvažiavus iš bendrovės teritorijos, G. G. prie automobilio geria iš balto puodelio. Pats apeliantas tvirtino už teritorijos prie automobilio gėręs degtinę iš butelio, tačiau vaizdo įraše tai neužfiksuota.
Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojų J. B. ir D. G. parodymai, kuriais jie patvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad buvo gautas iškvietimas, atvykus į vietą, asmuo, pranešęs apie įvykį nurodė, jog neblaivus G. G. užstatė vartus, pats pažeidėjas dėl įvykio nieko nepaaiškino, tačiau policiją iškvietęs asmuo pasakė, kad yra filmuota medžiaga, tuomet G. G. prisipažino vairavęs neblaivus. Nors byloje nėra G. G. prisipažinimo, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau netikėti policijos pareigūnų parodymais dėl apelianto prisipažinimo vairavus neblaiviam, nėra pagrindo.
Nepagrįstas skundo motyvas, jog nebuvo ištirti visi bylos duomenys, o būtent byloje esantis vaizdo įrašas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas šį įrodymą tyrė, analizavo ir padarė teisingą išvadą, jog vaizdo įrašo duomenys paneigia apelianto parodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad peržiūrėjus vaizdo laikmenoje užfiksuotą įvykio vaizdą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. G. pastatęs automobilį už vartų, gėrė alkoholį. Iš vaizdo įrašo failo „uzstate vartus.avi“ matyti, kad automobilis bei pažeidėjas, esantys už vartų, nufilmuoti iš pakankamai tolimo atstumo, tačiau aiškiai matyti, kad išlipęs iš automobilio apeliantas iš tiesų kažką gėrė, tačiau iš tamsios spalvos puodelio, o ne iš butelio, kaip jis pats tvirtina. Kadangi G. G. kategoriškai tvirtino, kad alkoholį, konkrečiai - degtinę, jis gėrė iš butelio, neįpylęs į jokį indą, todėl nėra pagrindo net kelti versiją, kad įraše matomame inde - puodelyje, galėjo būti alkoholis.
Pirmosios instancijos teismas posėdyje apelianto išsakytą versiją dėl įvykio išsamiai išanalizavo ir įvertino ne tik kitų byloje surinktų įrodymų, bet ir faktinių, neginčytinų aplinkybių kontekste, ir padarė teisingą ir neginčijamą išvadą, jog teisme G. G. iškelta įvykio versija vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais.
Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, Atsižvelgiant į paminėtą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.