Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-06-23 · Civilinė byla Nr. e2S-488-883/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e2S-488-883/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05573-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
L. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-488-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05573-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.2.6.10 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei R. B. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės R. B. priešieškinį ieškovei L. D. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė L. D. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti L. D. ir R. B. naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. B. priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei R. B. priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: atidalino nekilnojamąjį turtą tarp bendrasavininkių, atsakovei R. B. priteisė iš ieškovės L. D. už ieškovei (bendrasavininkei) atitenkantį turtą 9 115 Eur kompensaciją, likusią priešieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 2. Ieškovė L. D. pateikė teismui prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu priteistos likusios nesumokėtos skolos (1 499,52 Eur) išdėstymo dalimis per dvidešimt keturių mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti 1 500 Eur sumą ir taip iki galo įvykdyti teismo sprendimą. 3. Atsakovė R. B. su skolos išdėstymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su atsakove, jas skolindamasi ir kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – išdėstė ieškovei L. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, priteistų ir likusių nesumokėtų 1 499,50 Eur piniginių lėšų mokėjimą atsakovei R. B. per dvylikos mėnesių laikotarpį, pradedant mokėjimą nuo 2020 metų gegužės mėnesio, 11 mėnesių kas mėnesį sumokant po 125 Eur, o dvyliktąjį mėnesį sumokant likusią 124,50 Eur sumą. 5. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės turtinė padėtis šiai dienai pakito, lyginant su sprendimo priėmimo diena. Ieškovė nuo 2020 m. sausio 3 d. nebedirba, taip nebegauna tam tikro pajamų dydžio. Nors ieškovė nurodė, jog gaunama senatvės pensija yra vienintelės jos gaunamos pajamos, tačiau teismas pažymėjo, jog gaunama senatvės pensija nėra itin maža ir ji yra artima minimaliai mėnesinei algai. 6. Teismas nurodė, jog ieškovės pateikta VSDFV pažyma neparodo konkrečios ieškovės turtinės padėties prašymo išdėstyti procesinių sprendimų vykdymą pateikimo teismui momentu. Nors ieškovė ir pateikė banko sąskaitos išrašą apie turimas pinigines santaupas, kuris įrodo, jog pinigų likutis ieškovės sąskaitoje yra nedidelis, tačiau ieškovė nėra pateikusi išsamių duomenų iš banko ar kitų kredito įstaigų, iš kurių būtų galima matyti kaip ieškovės pajamos – išlaidos judėjo būtent laikotarpiu nuo priimto sprendimo iki prašymo nagrinėjimo. 7. Teismas, įvertinęs, jog ieškovė atsakovei jau yra sumokėjusi didžiąją dalį teismo priteistos sumos, t. y. iš priteistos 9653,50 Eur sumos yra sumokėjusi 8154,00 Eur sumą, ir liko nesumokėta 1499,50 Eur suma, konstatavo, kad ieškovė nesiekia delsti ir įgyti pranašumo prieš atsakovę, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos kuo greičiau atsiskaityti su atsakove. Be to, teismas nurodė, kad šios aplinkybės leidžia teismui spręsti apie likusios nesumokėtos skolos išdėstymą tam tikram laikui. 8. Teismas sprendė, jog ieškovės prašyme išdėstyti likusią nesumokėtą skolą nurodytas pakankamai per ilgas (24 mėnesių) laikotarpis. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir neteko darbo, t. y. dalies nuolatinių pajamų, bet kaip sprendime buvo nustatyta, ji gyvena ne viena, o turi draugą, su kuriuo veda bendrą ūkį, todėl pritarė ir atsakovės nurodytiems argumentams, jog sugyventinis gali padėti ieškovei atsiskaityti su atsakove greičiau nei per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį. 9. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovei nebeturint ginčo objekto, o priteisus kompensaciją už jo netekimą, tuo pačiu atsakovei nebeliko papildomų išlaidų susijusių su šios turto išlaikymu, todėl vertino, kad likusios skolos dalies mokėjimo išdėstymas nepažeis atsakovės interesų, juolab kad didžioji skolos dalis atsakovei yra jau sumokėta, t. y. iš mokėtinos 9653,50 Eur sumos, yra sumokėta net 8154,00 Eur suma. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tam, kad atsiskaityti su atsakove, ieškovė net kreipėsi į kredito įstaigą ir sudarė 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui vartojimo kredito sutartį, kredito suma – 3200,00 Eur. 10. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, siekdamas išlaikyti ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpis yra pakankamas ir protingas laiko tarpas ieškovei sumokėti atsakovei priteistą likusią nesumokėtą skolos dalį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. D. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo išdėstymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 11.1. priimant sprendimą ir priteisiant iš ieškovės kompensaciją už jai atitenkantį turtą teismui nekilo abejonių dėl ieškovės turtinės padėties ir galimybių sumokėti atsakovei atitinkamo dydžio pinginę kompensaciją, nors jau tada atsakovė buvo sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, gaudavo senatvės pensiją bei buvo netekusi darbingumo 60 proc., tačiau spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismas atsižvelgė pagrinde tik į ieškovei palankias aplinkybes: kad ieškovė nebedirba, yra sumokėjusi didžiąją dalį skolos, kad atsakovė nebeturi papildomų išlaidų susijusių su ginčo nekilnojamojo turto išlaikymu ir kad ieškovė kreipėsi į kredito įstaigą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo; 11.2. teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas teismo nustatytam 12 mėnesių laikotarpiui sąlygoja teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, be to, šiuo atveju yra pažeidžiami šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių turtinė padėtis geresnė; 11.3. kadangi pagal įstatymą išieškoma gali būti ne tik iš skolininkui priklausančių pajamų, bet ir iš kito turto, todėl vien tik ieškovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą atsakovo turtinį interesą, šiuo atveju atidalinus buvusį bendrą šalių turtą; 11.4. ieškovės su prašymu į bylą pateikti jos turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai gali būti aktualūs tik konstatuojant sudėtingą finansinę situaciją ieškovės pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą piniginėmis lėšomis aspektu, bet neparodo jos tikrosios turtinės padėties, kurią lemia ir visas turimas turtas; 11.5. teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal įstatymą išieškoma gali būti ne tik iš skolininkui priklausančių pajamų, bet ir iš turto; 11.6. ieškovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, nes gaudama tik 481,40 Eur dydžio senatvės pensiją, ieškovė neturėtų galimybės gauti iš kredito įstaigos vartojimo kredito ir mokėti kas mėnesį įmokas kredito įstaigai su palūkanomis, naudotis mokamomis advokato paslaugomis; 11.7. teismas nevertino ieškovės turimo turto ir to, kad ieškovės išlaidos neatitinka gaunamų pajamų sumos; 11.8. sprendimo išdėstymo terminas nepagrįstai ilgas ir neatitinka atsakovės, kaip neįgalaus asmens, interesų gauti kompensaciją už turtą, kuri ieškovei yra gyvybiškai svarbi; 11.9. pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nėra, kadangi ieškovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą iš gaunamų pajamų yra nesuderinamos su CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostata bei atsakovės teisėtais lūkesčiais ir neatitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros. 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. D. prašo atsakovės R. B. atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 12.1. teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatas dėl sprendimo išdėstymo, itin kruopščiai analizavo, tyrė ir vertino kartu su prašymu pateiktus įrodymus; 12.2. atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio pati pasirinko savo teisių gynimo būdą – atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensacją, o dėl priteistos kompensacijos dydžio apskaičiavimo teisėtumo išsamiai pasisakė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose, todėl argumentai dėl priteistos kompensacijos dydžio pagrįstumo, nagrinėjant prašymą dėl sprendimo išdėstymo, neturi teisinės reikšmės; 12.3. atsakovė nepagrįstai teigia, kad nuo 2018 metų negalėjo naudotis turtu. Nekilnojamaisiais daiktais atsakovė ne tik nesinaudojo, bet ir neprižiūrėjo, gyvena Vilniuje, šis turtas jai nereikalingas; 12.4. atsakovė klaidina teismą, kad ieškovė turi automobilį, iš kurio būtų galimas išieškojimas, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nes tokio kilnojamojo daikto ieškovė neturi; 12.5. ieškovė į kredito įstaigą kreipėsi dėl vartojimo paskolos suteikimo, tačiau įvertinus gaunamą pensiją ieškovei ir buvo suteikta maksimali 3 200 Eur paskola, kuri šioje situacijoje nepadengia likusios mokėtinos atsakovei kompensacijos sumos, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nes gaudama 481,40 Eur dydžio senatvės pensiją ieškovė negalėtų gauti vartojimo kredito; 12.6. teismas skundžiama nutartimi neatleido ieškovės nuo sprendimo vykdymo; 12.7. teismas nutartimi sutrumpindamas ieškovės prašomą išdėstyti terminą ir nustatydamas 12 mėnesių laikotarpį skolai sumokėti tinkamai taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, nepaneigė teismo sprendimo privalomumo principo įtvirtinto CPK 18 straipsnyje, nepažeidė ir bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškovės L. D. prašymas ir išdėstytas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, priteistų ir likusių nesumokėtų sumų mokėjimas 12 mėnesių laikotarpiui. 15. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neįvykdytos teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo klausimą, tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su ieškovės turtine padėtimi ir galimybėmis iki galo įvykdyti teismo sprendimą. 16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018). 17. Apeliantė savo skundą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas išdėstydamas neįvykdytos sprendimo dalies vykdymą atsižvelgė iš esmės tik į ieškovei palankias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės argumentas nėra pagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neįvykdytos sprendimo dalies išdėstymo, papildomai nebevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės turtine padėtimi ir galimybėmis sumokėti atsakovei kompensaciją už jai atitenkantį turtą, kurios jau buvo įvertintos ir dėl kurių pasisakyta priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau tyrė ir vertino pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes nuo priimto sprendimo iki prašymo dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į tai, kad ieškovė nebedirba, yra sumokėjusi didžiąją dalį skolos, kad atsakovė nebeturi papildomų išlaidų susijusių su ginčo nekilnojamojo turto išlaikymu, kad ieškovė kreipėsi į kredito įstaigą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, tačiau įvertino ir ieškovės gaunamos senatvės pensijos dydį, kritiškai vertino ieškovės pateiktą VSDFV pažymą, nurodydamas, kad ji neparodo konkrečios ieškovės turtinės padėties, nurodė, kad ieškovė nepateikė išsamių duomenų iš banko ar kitų kredito įstaigų, iš kurių būtų galima matyti kaip ieškovės pajamos – išlaidos judėjo būtent laikotarpiu nuo priimto sprendimo iki prašymo nagrinėjimo. Be to, įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovė gyvena ne viena, o turi sugyventinį, su kuriuo veda bendrą ūkių ir kuris gali padėti ieškovei atsiskaityti su atsakove greičiau nei per 24 mėnesių laikotarpį. Taigi, įvertinęs teisiškai reikšmingos aplinkybes pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir sprendė, kad yra pagrindas išdėstyti likusios nesumokėtos skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. 18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir skundžiama nutartimi nustatytas likusios neįvykdytos sprendimo dalies vykdymo išdėstymo terminas – 12 mėnesių, sudaro pagrindą spręsti, jog toks sprendimo vykdymo išdėstymas nepaneigia paties sprendimo privalomumo, nepažeidžia ieškovės interesų ir teisėtų lūkesčių, kuo greičiau gauti kompensaciją, bei atitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neįvykdytos sprendimo dalies išdėstymo klausimą, faktines bylos aplinkybes analizavo visais esminiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytais aspektais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į prašymą išdėstyti neįvykdytos sprendimo dalies vykdymą pateikusios ieškovės, bet ir į atsakovės interesus, juos įvertinęs šalių lygiateisiškumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kriterijais. 19. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti, nagrinėjamu atveju vertino ne tik atsakovės gaunamos pensijos dydį, tačiau ir kitas jos galimybėms vykdyti sprendimą turinčias reikšmės aplinkybes. Kadangi ieškovė jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo turą, kuriame gyvena, neturi, likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 1 499,50 Eur sumą, o minėto nekilnojamojo turto vertė gerokai viršija likusią grąžinti priteistą pinigų sumą, spręstina, kad priverstinis turto realizavimas vykdymo procese neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad šiuo atveju galėtų būti išieškoma ne tik iš skolininkei priklausančių pajamų, bet ir iš turto. 20. Kaip abstraktūs vertintini apeliantės teiginiai, kad ieškovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl ieškovės gaunamų pajamų teismui buvo pateiktos oficialios pažymos, patikrinti duomenys iš Kelių transporto priemonių registro. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos vertinimu, byloje visapusiškai įvertinti esantys įrodymai, pagrindžiantys ieškovės turtinę padėtį. 21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nevengia vykdyti teismo sprendimo. Teismui pateikti mokėjimų pavedimai patvirtina, kad ieškovė yra suinteresuota kuo greičiau atsiskaityti su atsakove, tačiau šiuo metu neturi tokių pajamų, kad galėtų iki galo įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, su kurių buvimu sieja būtinybę nepritarti teismo sprendimo vykdymo išdėstymui (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 22. Iš ginčijamos teismo nutarties motyvų akivaizdu, kad, būtent įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, ieškovės šeimos sudėtį ir turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą ieškovės prašomam terminui. Tačiau, įvertinus dabartinę ieškovės turtinę padėtį, tai, kad ieškovė šiuo metu neturi galimybės sumokėti likusią priteistą sumą iš karto, laikytina, jog neįvykdytos sprendimo dalies vykdymo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui nepažeistų atsakovės teisių ir teisėtų lūkesčių, šalių lygiateisiškumo ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklės. 23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. 24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 25. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė L. D. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos ieškovei nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė