- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- A5.-12-363/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00251-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pažeidėjas
- V. B.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B., 2018 m. spalio 23 d., 08.30 val., (duomenys neskelbtini) (vykdomos veiklos antrajame gamybiniame ceche), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido darbuotojui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje V. B. atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti už šį nusižengimą mažesnę baudą negu įstatymo numatyta minimali bauda – įspėjimą, nes jokio ketinimo pasipelnyti ar gauti kokios naudos iš šios situacijos nebuvo. Tiesiog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterė padarė neapdairią klaidą laiku nepranešdama VSDFV apie R. B. įdarbinimą. Apie šią savo klaidą įmonės direktoriui V. B. pranešė kitos dienos ryte ir nedelsiant informavo VSDFV apie R. B. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau panašių atvejų nebuvo.
Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; VSDFV informacinės sistemos duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus; Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus patikrinimo ir nelegalaus darbo tyrimo aktas; R. B., V. K. rašytiniai paaiškinimai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. sudaryta darbo sutarties kopija; 2018 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis kuriame pažymėtas R. B.; nuotrauka iš nelegalaus darbo atlikimo vietos kurioje užfiksuotas R. B., rodantis kaip 2018-10-23 dirbant kartu su A. P. prie siaurapjūklio juostinio gaterio įvyko nelaimingas atsitikimas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad V. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido darbuotojui R. B. dirbti nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).
Sprendžiant kaltininko prašymą dėl minimalios baudos mažinimo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas turi atsižvelgti į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) kad būtų už analogiškus nusižengimus praeityje baustas duomenų nėra), į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais.
Šiuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).
Išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą teisme nustatyta, kad R. B. nelegalus darbas truko ne pilnai vieną dieną, su šiuo asmeniu darbo sutartis buvo sudaryta, tik apie ją nebuvo informuotas VSDFV atitinkamas teritorinis skyrius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė N. T. savo paaiškinime prisiimdama atsakomybę dėl klaidos nurodė, kad R. B. priėmimo į darbą procedūra buvo pradėta 2018 m. spalio 22 d. apie 15.00 val.. R. B. užpildė visus reikalingus dokumentus bei buvo pasirašytinai supažindintas su darbo saugos ir kitais privalomaisiais dokumentais. Pasirašius su R. B. darbo sutartį naujojo darbuotojo duomenis suvedė į įmonės buhalterinę programą „BONUS“ ir suformavo 1-SD pranešimą Sodrai, tačiau, tuo momentu pateikti pranešimą Sodrai nepavyko dėl kompiuteryje nutrūkusio interneto ryšio. Nutarė pranešimą perduoti vėliau, tačiau dėl daugelio kitų neatidėliotinų darbų ir užmaršumo 2018 m. spalio 22 d. šių duomenų Sodrai nepateikė. 2018 m. spalio 23 d. anksti ryte formą pateikė Sodrai ir apie savo aplaidumą informavo įmonės direktorių V. B.. Labai apgailestauja dėl savo nesąmoningai padarytos klaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad nelegaliai įdarbinto asmens darbo laikotarpis buvo itin trumpas, dėl ko valstybės biudžeto žala dėl nesumokėtų mokesčių yra minimali, neapdairi klaida nedelsiant ištaisyta pačių įmonės darbuotojų iniciatyva, darbo sutartis buvo sudaryta, V. B. nusižengimą pripažino, padėjo tyrimui išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, anksčiau už analogiško pobūdžio veiksmus nė karto baustas nebuvo, kas leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nors ir buvo neteisėti, tačiau tikėtina, kad daugiau atsitiktinio pobūdžio, t. y. padarytas dėl aplaidumo, todėl teismui yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus V. B. už padarytą nusižengimą įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,
nutaria:
V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.