- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- I-5191-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08097-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Maxima LT
- Atsakovas
- Narkotikų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjos Maxima LT, UAB atstovei advokatei Ingai Bartkevičiūtei, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos Maxima LT, UAB skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Maxima LT, UAB skunde prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013-11-14 nutarimą Nr. ATK2-192/13. Nurodė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013-11-14 nutarimu už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimų pažeidimus paskyrė pareiškėjai 1 250 Lt baudą, t. y. už tai, kad 2013-10-03 apie 17.56 val. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), kasininkė - pardavėja R. V. pardavė alkoholinius gėrimus – vieną 0,5 l talpos butelį degtinės „Starij kniaz“ ir vieną 0,75 l talpos putojančio vyno „Auksinis Muskatinis“ piliečiui V. V., kuriam nustatytas 2,32 promilės girtumas. Nesutinka su šiuo nutarimu, kadangi atsakovas sankciją taikė nesant pareiškėjos veikoje inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Atsakovas nustatė ir vertino tik objektyviuosius pažeidimo sudėties elementus, o kaltės nenustatė ir neįrodinėjo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kontroliuojančių institucijų taikomos baudos ir ekonomines sankcijos verslo subjektų veiklos priežiūros srityje turi būti siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, todėl jas taikant, būtina laikytis visų teisės principų ir taisyklių, kurių laikomasi administraciniame procese. Nagrinėjant bylas už AKĮ pažeidimus, turi būti tiesiogiai taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) bendrosios dalies normos, jei tokių taisyklių nėra tiesiogiai numatyta AKĮ. Atsakomybėn traukiamo asmens kaltė - vienas iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Nenustačius pilnos administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kaltės nustatymas būtinas ir taikant ekonomines sankcijas už AKĮ pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį, įskaitant patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, turi patikimai įrodyti kaltinančioji šalis, t. y. administracinį protokolą surašiusi institucija ir (ar) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas. Ir priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Taigi, šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad dėl inkriminuoto pažeidimo yra pareiškėjos kaltė. Pareiškėja atsakomybėn patraukta už jos darbuotojos – kasininkės-pardavėjos R. V. – veiksmus, todėl atsakovas privalėjo neginčijamai įrodyti, kad minėta darbuotoja, parduodama alkoholini gėrimą, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, žinojo arba turėjo realią galimybe (pagrindą) numatyti, kad alkoholinį gėrimą perkantis asmuo yra neblaivus. AKĮ nustatytas imperatyviąsias pareigas prekybininkas gali įgyvendinti tik leistinomis priemonėmis. Prekybininkui įstatymais nėra suteikta teisė ir įgalinimai specialiomis priemonėmis tikrinti ir nustatinėti alkoholinius gėrimus perkančių asmenų neblaivumą. Tad toks faktas (neblaivumas) gali būti nustatomas tik vizualiai, prekybininko darbuotojui įvertinant pirkėjo būklę pagal jo elgesį ir išorinius požymius. Jokios kitos kontrolės priemonės pareiškėjai nėra leistinos ir nėra įmanomos objektyviai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pirkėjas, atsiskaitydamas prie kasos, šlitinėjo, neišlaikė pusiausvyros ar kitaip neadekvačiai elgėsi, iš ko kasininkė - pardavėja būtų galėjusi spręsti, kad pirkėjas neblaivus. Pati kasininkė R. V. taip pat nuosekliai parodė, jog neprisimena, kad nurodytą dieną būtų pardavusi alkoholinį gėrimą akivaizdžiai neblaiviam asmeniui. Pareigūnų parodymuose užfiksuota aplinkybė, kad V. V. galimai šlitinėjo ateidamas ar išėjęs iš parduotuvės, nepatvirtina, jog būtent taip jis elgėsi ir atrodė atsiskaitydamas prie kasos. Neatmesta ir nepaneigta tikimybė, jog būdamas prie kasos V. V. galėjo susikaupti, stengtis neišsiduoti, jog yra neblaivus, ir per trumpą atsiskaitymo operacijos laikotarpį kasininkė neturėjo jokių galimybių ar prielaidų įtarti pirkėjo neblaivumą. Kadangi nėra neginčijamai įrodyta, jog kasininkė - pardavėja R. V., aptarnaudama V. V. kasoje, pagal išorinius požymius vizualiai galėjo nustatyti pirkėjo neblaivumą, t. y. neįrodyta R. V. kaltė, atitinkamai kaltė neegzistuoja ir pareiškėjos veiksmuose. Administracinė atsakomybė be kaltės negali būti taikoma, todėl nutarimas yra nepagrįstas, o pažeidimo byla nutrauktina. Taip pat nurodo, kad atsakovas praleido AKĮ įtvirtintą bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos taikymo naikinamąjį teminą, t. y. nutarimo priėmimo dieną – 2013-11-14 – buvo pasibaigęs AKĮ 35 str. 2 d. nustatytas vieno mėnesio terminas bylai nagrinėti ir baudai skirti. Administracinių teismų praktikoje aiškinant AKĮ 35 str. 2 d. nuostatas yra konstatuota, kad AKĮ 35 str. 2 d. nustatytas vieno mėnesio terminas yra naikinamasis (nei šioje, nei kitose įstatymo normose bylos nagrinėjimo ir atsakomybės taikymo termino pratęsimas nenumatytas). Pasibaigus įstatymo normoje nustatytam terminui procesas nebegali vykti – neišnagrinėjus bylos ir nepaskyrus baudos (ekonominės sankcijos) per įstatymu nustatytą terminą, ji negali būti skiriama. Pagal AKĮ 35 str. 2 d. teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą, susisietas su pažeidimo nustatymo diena. Sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga pagal AKĮ 35 str. nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas AKĮ pažeidimas. Nustatant, kada kompetentinga alkoholio kontrolės institucija galėjo ir turėjo suvokti, jog atitinkamas subjektas pažeidė AKĮ, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. AKĮ 35 str. 2 d. nustatytas vieno mėnesio terminas bylai nagrinėti ir baudai skirti saisto visas institucijas, pagal AKĮ turinčias teisę nagrinėti tokio pobūdžio bylas, ir skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią tokia institucija pagal turimą medžiagą galėjo ir turėjo suvokti AKI pažeidimo faktą. AKĮ 34 str. 11 d. nustato, jog atsakomybę įmonei už AKĮ 18 str. 4 d. pažeidimus yra įgaliota taikyti ir policija. Nagrinėjamu atveju pažeidimą užfiksavo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininkas A. R.. Iš A. R. 2013-10-03 tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių matyti, jog AKĮ pažeidimas pareigūnui buvo aiškus nuo pat pažeidimo užfiksavimo (pastebėjimo) momento, apie pažeidimą buvo nedelsiant pranešta atsakingiems policijos pareigūnams. A. R. tarnybiniame pranešime išsamiai nurodytos pažeidimo sudėčiai nustatyti ir pažeidimui kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės, iš tarnybinio pranešimo aiškus pažeidimo subjektas, kas patvirtina, jog pirminė Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK gauta informacija apie pažeidimą buvo pilna ir išsami. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog pagal AKĮ 34 str. 11 d. kompetentingai policijos įstaigai – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK – apie pažeidimą tapo žinoma jau pažeidimo padarymo dieną – 2013-10-03. Atitinkamai, remiantis LVAT suformuota praktika, būtent 2013-10-03 yra laikytina pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuojamas AKĮ 35 str. 2 d. nustatytas terminas. Net darant prielaidą, jog įsitikinant pažeidimu ir/ar jį kvalifikuojant policijos įstaigai buvo būtina atlikti kokius nors papildomus veiksmus, visi tokie veiksmai buvo atlikti ir užbaigti 2013-10-07, t. y. minėtą dieną byloje buvo atlikti paskutiniai tyrimo veiksmai apklausiant liudytojas R. V. ir J. G., vėliau jokia papildoma informacija nebuvo renkama ir jokie kiti tyrimo veiksmai neatlikti. Daro išvadą, kad pažeidimo tyrimas buvo visiškai ir pilnai užbaigtas vėliausiai 2013-10-07, todėl pažeidimo nustatymo diena AKĮ 35 str. 2 d. prasme laiko 2013-10-07. Iš nutarimo matyti, jog atsakovas protokolą pareiškėjai surašė, nutarimą priėmė ir sankciją taikė remdamasi policijos įstaigos – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK – pateikta tyrimo medžiaga. Iki surašydamas protokolą, atsakovas jokių papildomų tyrimo veiksmų minėtam pažeidimui nustatyti neatliko, jokių naujų įrodymų nerinko, tai patvirtina, kad policijos įstaigos surinkta medžiaga pažeidimo nustatymui buvo pakankama ir jokie papildomi tyrimo veiksmai pažeidimui nustatyti ar kvalifikuoti objektyviai nebuvo reikalingi. Kadangi AKĮ 35 str. 2 d. nustatytas naikinamasis vieno mėnesio terminas nagrinėjamu atveju prasidėjo 2013-10-07 ir pasibaigė 2013-11-07, pažeidimo nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo dieną – 2013-11-14 – terminas jau buvo praleistas. Praleidus terminą, byla negalėjo būti nagrinėjama ir ekonominė sankcija negalėjo būti skiriama, todėl yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (b. l. 1-3).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėja vykdo alkoholinių gėrimų prekybą neblaiviems asmenims, tokiu būdu pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimus. Vadovaujantis 2013-10-24 Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK raštu Nr. 20-63-S-10547 atsiųsta medžiaga nustatyta, kad 2013-10-03 apie 17.56 val. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kasininkė-pardavėja R. V. pagal 2013-10-03 kasos kvitą 260/2121 (LF 0000101 BĮ94A) pardavė alkoholinius gėrimus – vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės „Starij kniaz“ (40 proc. alk. konc.) už 13,99 Lt ir vieną 0,75 litro talpos putojančio vyno „Auksinis Muskatinis“ – už 4,69 Lt piliečiui V. V., kuriam nustatytas 2,32 promilės girtumas (2013-10-03 asmens blaivumo testas Nr. 2308). Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims draudžiama. Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kadangi pareiškėja skunde pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, atsakovo tyrimo metu nustatytas aplinkybes traktuoja kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus. Atsakovo priimtas nutarimas yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovas privalėjo įrodyti, kad pareiškėjos darbuotoja R. V., parduodama alkoholinį gėrimą, žinojo arba turėjo galimybę numatyti, kad alkoholinį gėrimą perkantis asmuo yra neblaivus; neatmetama ir nepaneigta tikimybė, kad būdamas prie kasos V. V. susikaupė, stengėsi neišsiduoti, jog yra neblaivus, yra subjektyvus ir gynybinio pobūdžio, hipotetiniai spėjimai dėl faktinių aplinkybių ir nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, dėl to negali būti vertinami pagrįstai. Ginčijamu nutarimu ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, nekyla abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimo sudėties. Įvertinus byloje esančius duomenis, tai, kad alkoholinio gėrimo pirkėjas prieš pirkimą jau buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, t. y. degtinės, jo elgesį esant parduotuvėje pirkimo metu, kai neblaivus asmuo savo išvaizda ir elgesiu atkreipė aplinkinių asmenų dėmesį, tame tarpe ir tarnybinių pareigų nevykdančio, civiliais rūbais apsirengusio policijos pareigūno dėmesį, daro išvadą, kad pareiškėjos darbuotoja negalėjo nežinoti ar nesuprasti, kad pirkėjas yra neblaivus, dėl to turėjo neparduoti neblaiviam asmeniui alkoholinių gėrimų. Aplinkybė, kad pareiškėjos darbuotoja neįvertino, kad parduoda alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui, nepanaikina fakto, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas neblaiviam asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis, net 2,32 promilių, girtumo laipsnis. Nustatant bendrą asmens būklės vertinimą, pardavėja neatliko būtinų veiksmų pagal Bendros asmens būklės vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, 2 p. ar kitais būdais neįsitikino asmens blaivumu, kurie yra būtini kiekvienu atveju parduodant alkoholinius gėrimus. Esant V. V. neblaiviam ir turint minty, kad nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pareiškėjos darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens neblaivumu, o tai, kad ji to nepastebėjo, vertintina kaip nepakankamas atidumas. Pažymėtina, kad tiek Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VPS PP pareigūnų, tiek pirkėjo rašytiniai paaiškinimai sutampa, yra nuoseklūs, tarp jų prieštaravimų nėra, taip pat byloje nėra kvestionuojami alkotesterio parodymai, dėl to nėra pagrindo ginčyti jų įrodomosios galios. Byloje nėra duomenų, kad alkoholinio gėrimo pirkėjas, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VPS PP pareigūnai, nustatydami pažeidimo faktą, būtų buvę kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų pareiškėją pažeidimo padarymu. Todėl byloje surinkti įrodymai laikytini objektyviais ir patikimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-04-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-123/2013 pažymėjo, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Be to, AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo, nors turėjo galimybę tuo įsitikinti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Dėl pareiškėjos kaltės nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, juridinis asmuo yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamus teisės aktus pažeidžiantys veiksmai sąlygoja juridinio asmens atsakomybę. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindo, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją. Reikalavimas pareiškėjai įtvirtintas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. yra imperatyvus, pakanka, kad alkoholiniai gėrimai yra parduodami neblaiviems asmenims, kad būtų nustatytas pažeidimas. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Pareiškėjai, kaip mažmeninės prekybos licencijos turėtojai, užtenka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Alkoholio produktai priskiriami specialiesiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimu pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 4 str. 1 d.), todėl alkoholio verslas yra licencijuojama veikla. Tokia licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, o pareiškėjos pozicija liudija, kad ji nesupranta šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje daromos žalos. Atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta ginčijame 2013-11-14 nutarime Nr. ATK2-192/13, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjai taikyta atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimo nesilaikymą, todėl prašo vadovautis bylos medžiagoje esančiais išsamiais motyvais. Taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas praleido įstatyme įtvirtintą bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos taikymo naikinamąjį terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas - tai ypatingą svarbą turintis dokumentas. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir būtina nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Pažymėjo, kad atsakovas informaciją apie galimą pažeidimą iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK gavo 2013-10-24, ir elgdamasis aktyviai ir nustatyto termino ribose, atliekant įstatymo suteiktą kontrolės pareigą, įvertino gautą medžiagą ir pareiškėjos atžvilgiu 2013-10-30 surašė protokolą Nr. ATK2-260. Nuo minėto protokolo surašymo dienos ir yra skaičiuojamas vieno mėnesio naikinamasis terminas. Taigi, institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimo diena yra laikoma ne subjektyvus pažeidimo atsiradimo momentas, kaip nurodo pareiškėja, o surinktos atitinkamos informacijos ir surašyto protokolo diena, t. y. 2013-10-30, todėl skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio termino. Priimant 2013-11-14 nutarimą Nr. ATK2-192/13 nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, jis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl naikinti ginčijamą nutarimą nėra juridinio pagrindo (b. l. 16-20).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas 2013-10-24 raštu Nr. 20-63-S-10547 išsiuntė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui medžiagą dėl Maxima LT, UAB parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) nustatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimo (gauta 2013-10-29) (b. l. 25-61). Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vadovaudamasis pateikta medžiaga, 2013-10-30 surašė protokolą Nr. ATK2-260, kuriame nustatė, kad Maxima LT, UAB, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotą 2002-02-22, priklausančioje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), parduodami alkoholiniai gėrimai neblaiviems asmenims, t. y. 2013-10-03 apie 17.56 val. minėtoje parduotuvėje kasininkė-pardavėja R. V. pardavė pagal 2013-10-03 kasos kvitą 260/2121 alkoholinius gėrimus – vieną 0,5 l talpos butelį degtinės „Starij kniaz“ (40 alk. konc.) už 13,99 Lt ir vieną 0,75 l talpos butelį putojančio vyno „Auksinis Muskatinis“ – už 4,69 Lt piliečiui V. V., kuriam nustatytas 2,32 promilės girtumas (2013-10-03 18:22:38 val. asmens blaivumo testas Nr. 2308), t. y. padarė pažeidimą, numatytą AKĮ 18 str. 4 d. 2 p., atsakomybė už kurį nustatyta AKĮ 34 str. 3 d. (b. l. 23-24). Taip pat 2013-10-30 pranešimu informavo pareiškėją apie padarytą pažeidimą ir pasiūlė iki 2013-11-12 pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo (b. l. 22). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013-11-14 nutarimu Nr. ATK2-192/13 už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nustatytą pažeidimą pareiškėjai, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 11 p., nenustatęs Maxima LT, UAB atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė baudos vidurkį atitinkančią ekonominę sankciją – 1 250 Lt baudą (b. l. 65-68).
Ginčas byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013-11-14 nutarimo Nr. ATK2-192/13, kuriuo pareiškėjai Maxima LT, UAB už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nustatytą pažeidimą paskirta 1 250 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja Maxima LT, UAB iš esmės neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad nenustačius jos kaltės, ji negali būti traukiama atsakomybėn be kaltės, dėl to ginčijamas atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to, nutarimas priimtas ir paskirta ekonominė sankcija praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 2 d. nustatytą vieno mėnesio terminą.
Alkoholio kontrolės įstatymo (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija galioja nuo 2012-09-01) 18 str. 4 d. 2 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.
ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai Maxima LT, UAB nuo 2002-02-22 yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 44-46). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių r. policijos komisariate (toliau – ir Kaišiadorių RPK) 2013-10-03 gautas A. R. tarnybinis pranešimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, t. y., kad jam 2013-10-03 apie 17.50 val. būnant parduotuvėje „Maxima“ adresu Gedimino g. 109, Kaišiadorys, jis pastebėjo prekybos salėje akivaizdžiai neblaivų vyrą, kuris neišlaikydamas pusiausvyros (svyravo į šalis) ir nerišliai kalbėdamas, tokia savo išvaizda ir elgesiu atkreipė aplinkinių asmenų dėmesį. Jis matė, kaip vyras pirko alkoholinius gėrimus, kasoje už juos atsiskaitė. Išėjus iš parduotuvės, jis prisistatė policijos pareigūnu, o vyras – V. V., su savimi turėjo 0,5 l talpos butelį degtinės „Kniaz“ ir 0,75 l talpos butelį putojančio vyno „Auksinis Muskatinis“, taip pat parduotuvės „Maxima“ kvitą bendrai 18,68 Lt sumai. A. R. įvykiui užfiksuoti iškvietė pareigūnus (b. l. 26). Kaišiadorių RPK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas G. C. 2013-10-03 surašė tarnybinį pranešimą Kaišiadorių RPK viršininkui, kuriame pranešė, kad 2013-10-03 apie 18 val. V. V., būdamas girtas (2,32 prom.) šlitinėjo, griuvinėjo viešoje vietoje šalia parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į Kaišiadorių RPK, alkotesteriu jam nustatytas 2.32 prom. girtumas (b. l. 27).
Šalies argumentai
V. V. 2013-10-04 paaiškinime Kaišiadorių RPK nurodė, kad 2013-10-03 apie 16 val. gėrė alkoholinius gėrimus ir su draugu išgėrė 1 butelį 0,5 l talpos degtinės. Kadangi buvo mažai, apie 18.50 val. nuėjo į „Maxima“ nusipirkti degtinės. Parduotuvėje paėmė 1 butelį degtinės „Staryj Kniaz“ ir 1 butelį „Auksinis Muskatinis“, prie kasos kasininkei padavė pinigus, pardavėja padavė jam kvitą, už viską sumokėjo apie 23 Lt, tikslios sumos nepamena, nes buvo apgirtęs. Išėjus iš parduotuvės, atvyko policijos pareigūnai ir nuvežė jį į policijos komisariatą (b. l. 30).
Kaišiadorių RPK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistas 2013-10-04 V. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013-10-03 apie 18 val. V. V., būdamas girtas (2,32 prom.) šlitinėjo, griuvinėjo viešoje vietoje, t. y. šalia parduotuvės „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), tuo įžeisdamas žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę ir padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 178 str. 1 d. Paaiškinime V. V. nurodė, kad 2013-10-03 gėrė alkoholinius gėrimus, o pritrūkęs, nuėjo į „Maxima“ nusipirkti alkoholinių gėrimų. Buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 35-36). Kaišiadorių RPK 2013-10-04 nutarimu V. V. už pažeidimo, nustatyto ATPK 178 str. 1 d. padarymą, paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 38).
Maxima LT, UAB pardavėja R. V. 2013-10-07 paaiškinime nurodė, kad 2013-10-03 dirbo „Maxima“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Aptarnavo daug asmenų, tą dieną pirkusių asmenų neįsidėmėjo. Galimai prekiaudama tą dieną pardavė V. V. alkoholinius gėrimus, tačiau nepamena, ar jis buvo neblaivus (b. l. 28).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininkas 2013-10-23 R. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 164 str. 3 d. nustatyto pažeidimo padarymą (b. l. 42-43). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-15 įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8–795-810/2013 R. V. už pažeidimo, nustatyto ATPK 164 str. 3 d., t. y. už tai, kad 2013-10-03 apie 17.56 val. Maxima LT, UAB parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), dirbdama kasininke – pardavėja, pardavė 0,5 l talpos 40 proc. stiprumo butelį degtinės „Kniaz“ ir 0,75 l talpos butelį putojančio vyno „Auksinis Muskatinis“ neblaiviam V. V., kuriam buvo nustatytas 2.32 promilių girtumas, paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013; 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-331/2014; 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-481/2014). Taigi, nors aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, kaip turi būti užtikrintas minėtos AKĮ nuostatos įgyvendinimas, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą neparduoti alkoholinių neblaiviems asmenims, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais įvykdyti šią pareigą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą yra pagrindas teigti, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas: bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), 2013-10-03 apie 17.56 val. kasininkė-pardavėja R. V. pardavė pagal 2013-10-03 kasos kvitą 260/2121 alkoholinius gėrimus – vieną 0,5 l talpos butelį degtinės „Starij kniaz“ (40 alk. konc.) už 13,99 Lt ir vieną 0,75 l talpos butelį putojančio vyno „Auksinis Muskatinis“ už 4,69 Lt piliečiui V. V.. Alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ V. V. 2013-10-03 18:22:38 val. nustatytas 2,32 prom. girtumas (testo Nr. 2308) (b. l. 31).
Kaip tarnybiniuose pranešimuose nurodė policijos pareigūnai A. R. ir G. C., V. V. buvo akivaizdžiai neblaivus: šlitinėjo, griuvinėjo (b. l. 26, 27). V. V. 2013-10-04 paaiškinime Kaišiadorių RPK nurodė, kad 2013-10-03 gėrė alkoholinius gėrimus, o jų pritrūkus, ėjo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti (b. l. 30). Minėtoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.8–795-810/2013 liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad V. V., pirkdamas alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, to nepastebėti buvo neįmanoma, kadangi asmuo kalbėjo nerišliai, neišlaikė pusiausvyros, aplinkiniai atkreipė į jį dėmesį, stovėdamas eilėje prie alkoholinių gėrimų, bandė užkalbinti net vaikus, buvusius kartu su suaugusiais.
Minėtų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad pardavėja, atsižvelgiant į tai, kad V. V. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,32 prom.), kad jis šlitinėjo, griuvinėjo, kalbėjo nerišliai, neišlaikė pusiausvyros, objektyviai turėjo ir galėjo nustatyti, kad alkoholinius gėrimus siekiantis įsigyti V. V., yra neblaivus.
Pareiškėjos teiginys, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nenustatinėjo pareiškėjos kaltės, yra nepagrįsti. Kaip pagrįstai atsiliepime į skundą nurodo atsakovas, AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl pažeidimui nustatyti pakanka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už pažeidimą, t. y. nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, todėl šiuo atveju pažeidimo kvalifikavimui juridinės neturi juridinės reikšmės pareiškėjos kaltės nustatymas.
Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio padarinius. Veika, už kurios padarymą ekonominė sankcija buvo pritaikyta pareiškėjai ir paskirta administracinė nuobauda pardavėjai R. V., visais savo požymiais sutampa. Juridinis asmuo yra dirbtinai sukurtas teisės subjektas ir pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-23 sprendimas administracinėje byloje Nr.A15-39-2005, 2008-04-24 nutartis adm. byloje Nr. A-442-702/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime ne bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Šiuo atveju ekonominė sankcija yra paskirta Maxima LT, UAB o administracinė nuobauda taikyta fiziniam asmeniui R. V.. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakomybėn patraukti asmenys nėra tapatūs.
Nepagrįsti ir pareiškėjos skundo argumentai, kad nutarimas priimtas praleidus vieno mėnesio terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti dvejopo pobūdžio terminai. Ši teisės norma numato, kad institucijos, turinčios teisę nagrinėti tokio pobūdžio bylas, bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Tokių dviejų terminų nustatymas vienoje teisės normoje suponuoja, kad normoje nurodyti terminai negali būti supriešinti vienas su kitu ta prasme, kad vieno iš jų taikymas panaikintų galimybę taikyti kitą terminą. Pirmas iš nurodytų (vieno mėnesio) terminas yra procedūrinis terminas, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y. šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį, tačiau savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams tais atvejais, kai, elgdamasi aktyviai ir šio termino ribose, institucija padarė klaidą, kuri vėliau buvo ištaisyta teismo. Antras iš nurodytų (trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos) terminas yra naikinamasis terminas, kurio praleidimas jau savaime panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui atitinkamą ekonominę sankciją.
Administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (adm. bylos Nr. A492-2209/2013, A525-1565/2013, A444-1727/2013).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas medžiagą iš Kaišiadorių RPK gavo 2013-10-29 (b. l. 25), ją tinkamai įvertinęs, 2013-10-30 surašė protokolą pareiškėjai (b. l. 23-24), o nutarimą priėmė 2013-11-14 (b. l. 65-68), t. y. nepraleidęs AKĮ nustatyto vieno mėnesio termino.
Pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai vieno mėnesio terminą skaičiuoja nuo administracinio teisės pažeidimo fakto nustatymo – A. R. 2013-10-03 tarnybinio pranešimo dienos, vėliausiai – nuo pardavėjos R. V. paaiškinimų, t. y. 2010-10-07. Pareiškėjos pardavėja buvo apklausta dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, ją apklausė Kaišiadorių RPK, administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl administracinių teisės pažeidimų buvo surašyti V. V. ir R. V.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Kaišiadorių RPK pareiškėjai (juridiniam asmeniui) nebuvo surašytas, atsakovas pareiškėjai 2013-10-30 surašė protokolą dėl pažeidimo, kuris kvalifikuotas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Taigi, administracinių teisės pažeidimų protokolų R. V. ir V. V. surašymo dieną atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma nei apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo faktą, nei apie pažeidimą padariusį subjektą, todėl pagrindo pripažinti, kad jau 2013-10-03 ar 2013-10-07 buvo nustatytas pareiškėjos padarytas pažeidimas, nėra, o tuo pačiu neprasidėjo įstatymo numatyto vieno mėnesio termino eiga.
AKĮ 34 str., nustatančiame ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymą, 3 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.
AKĮ 34 str. 7 d. nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime, o 8 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, skiriant baudą nebuvo nustatyta aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių pareiškėjos atsakomybę, dėl to buvo paskirtas baudos vidurkis – 1250 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-05 nutarime konstatavo, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų) teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Tačiau taip pat pažymėjo, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis teismas nurodė, kad esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nors ir nenumatytoms expressis verbis įstatyme, teismas gali skirti mažesnes negu įstatymo numatyta pinigines baudas.
Taigi, teismo vertinimu, paskirta 1250 Lt dydžio bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam AKĮ pažeidimui. Pareiškėja nei nutarimo priėmimo metu, nei jos atstovė teismo posėdyje nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip lengvinančios pareiškėjos atsakomybę. Todėl mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti nuobaudos už tokius pažeidimus tikslai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, pabrėžė, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos Maxima LT, UAB skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.