Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-14 · Byla Nr. N-575-2852-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
N-575-2852-09
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2852/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties S. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. liepos 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. A. už tai, kad jis 2008 m. liepos 22 d., 10 val. 15 min. Kaune, Čiurlionio gatvėje perėjo važiuojamąją kelio dalį toje vietoje, kur yra transporto atitvarai.

Protokole nustatyta, jog šiais savo veiksmais S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 93.1 punkto reikalavimus, pažeidėjo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 1 dalį.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu S. A. pripažintas kaltas, padaręs ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir už minėto pažeidimo padarymą jam paskirta 75 Lt bauda.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal S. A. skundą, 2008 m. spalio 6 d. nutartimi skundo nepatenkino ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas apklausęs liudytoją (policijos pareigūną, surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą) pažymėjo, kad liudytojo parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja pirminei pažeidimo tyrimo medžiagai, todėl konstatavo, kad S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 93.1. punkto reikalavimus, todėl jo veiksmai pagal ATPK 131 str. str. 1 d. buvo kvalifikuoti teisingai. Teismas pasisakė, kad S. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra visi būtini duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie pažeidėją, pažeidimo padarymo faktą ir jo esmę, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad administracinio teisės protokolas užpildytas nepilnai.

III.

Apeliaciniu skundu S. A. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti.

Savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus ir jų pagrindu priėmė nepagrįstą nutartį. Mano, kad liudytojas policijos pareigūnas M. K. davė melagingus parodymus teismui. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes su teismo posėdžio protokolu jam buvo leista susipažinti tik praėjus 3 dienoms po skundžiamos nutarties paskelbimo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apelianto skundą su juo nesutinka ir prašo palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi apelianto manymu melagingais liudytojo parodymais.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas nustatė, kad S. A. padarė pažeidimą, numatytą 131 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2008 m. liepos 22 d., 10 val. 150 min. Kaune, Čiurlionio gatvėje perėjo važiuojamąją kelio dalį toje vietoje, kur yra transporto atitvarai. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 93.1 punkto reikalavimus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. A. kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. K. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokiais faktiniais duomenimis remiantis galima konstatuoti, kad S. A. pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūno, vykdžiusio tarnybines pareigas, parodymais. Aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnui būtų pagrindas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį byloje nenustatyta. Tuo tarpu pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog S. A. kaltas padaręs ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Apelianto argumentai, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes surašant teismo posėdžio protokolą į jį nebuvo įrašytos svarbios aplinkybės, laikytini nepagrįstais, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas turėjo galimybę pateikti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo ir šia galimybe pasinaudojo (b. l. 24).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius