Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L., jo atstovui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2016 m. birželio 13 d., apie 00.30 val., Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 72, vairuodamas automobilį Toyota Prius Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šaligatvio, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pėsčiąjį M. V.. Įvykio metu sužalotas M. V., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 124, 126 ir 220 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje M. L. pripažino kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo, o dėl jam inkriminuotų kitų administracinių teisės pažeidimo padarymo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad birželio 13 d. naktį vairavo darbinį automobilį Toyota Prius, važiavo M. K. Čiurlionio gatve, keliu iš Vingio parko, kur vyko festivalis. Buvo labai daug žmonių, o priekyje buvo kliūtis – avarija ar dar kažkas, todėl ją teko apvažiuoti šaligatviu. Važiuodamas pro langą prašė žmonių, kad pasitrauktų, tačiau vienas iš jų nepasitraukė. Jis šiek tiek stumtelėjo tą žmogų, bet labai minimaliai. Žmogus nenukrito, o suklupo kažkiek ir pradėjo konfliktuoti, bandė ištraukti jį (M. L.) iš automobilio. Jis nenorėjo to konflikto, bandė išvengti, todėl išvažiavo. Tuo metu važiavo su keleiviais, kuriuos vežė iš festivalio. Žino vairuotojo pareigas, įvykus eismo įvykiui, reikia kviesti policijos pareigūnus. Buvo išlipęs iš automobilio, tačiau nematė, kad tas žmogus būtų sužalotas. Negalėjo sužaloti žmogaus, nes nebuvo rimto susidūrimo. Kontakto nepajautė, tik matė, kad žmogus ėjo ir suklupo. Konfliktas užtruko apie tris minutes. Tas žmogus bandė jam grasinti, jie buvo trise. Važiavimo greitis buvo 10 km/h, gal lėčiau. Greičiau važiuoti nebuvo galimybės, nes ėjo žmonių minia. Dirba taksi įmonėje, tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Šis įvykis bus pamoka, kitą kartą kvies policijos pareigūnus. Neigiamai vertina savo elgesį, gailisi dėl to.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad tikslios datos negali pasakyti, o laikas buvo apie 12.00 val. nakties. Viskas įvyko einant iš Vingio parko link Naujamiesčio. Jis su A. ir L. ėjo pėsčiųjų taku, buvo daug žmonių. Vairuotojas vežė keleivius ir norėjo apvažiuoti kamštį, todėl važiavo pėsčiųjų taku. Jie automobilio nepraleido, juk netrukdo automobiliams važiuoti gatve. Tada prasidėjo gąsdinimas, kad nutrenks, signalizavimas. Tada įvyko tas smūgis iš nugaros. Jam buvo šokas. Kai jį kliudė, jis parvirto ant žemės. Tada jis, A. ir L. šoko prie automobilių durelių jas atidaryti ir pasiaiškinti, kodėl taip daroma. Įvyko mini susistumdymas. Vairuotojas buvo trumpam išlipęs ir automobilio, tačiau sėdo atgal ir išvažiavo. Buvo kliudytos labiau kojos, kairės kojos džinsai suplėšyti. Buvo patinimas, ėjo pas gydytojus. Po šoko nieko nejautė, o kitą dieną pradėjo jausti. Jį kliudė automobilio priekiu. Jie ėjo iš koncerto išgėrę. Suprato, kad automobilis nori juos apvažiuoti, o jie specialiai nepraleido. Norėjo su vairuotoju išsiaiškinti, kodėl vairuotojas važiavo pėsčiųjų taiku ir kliudė žmogų. Jie siūlė policiją kviesti, o vairuotojas išvažiavo. Policiją iškvietė ir sulaukė jos. Buvo ir moteris balkone, kuri matė viską, ji sakė policijai, kad viską paliudys. Pas gydytoją užsirašė, yra eilės, todėl teko palaukti. Trauma tik kitą dieną pasireiškė. Konfliktas truko kelias minutes. Nebuvo grėsmė didesnio konflikto, buvo minimalus susistumdymas, smūgių nebuvo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad dienos tiksliai neprisimena. Vingio parke vyko muzikos festivalis ir jam pasibaigus 12.00 val. visi dalyviai pajudėjo lik M. K. Čiurlionio gatvės. Su žmonių srautu judėjo ir jis kartu su M. ir L.. Ėjo pėsčiųjų taku, kuris žalia zona atskirtas nuo važiuojamosios dalies. Išgirdo pyptelėjimą, jis (A. M.) automatiškai pasitraukė į šoną ir ėjo toliau. Po kelių sekundžių pastebėjo pro jį pravažiuojantį automobilį. M. ėjo šiek tiek priekyje. Pamatė, kad automobilis atsitrenkė į M. ir jį nubloškė. M. nukrito, staigiai atsistojo ir pradėjo eiti link vairuotojo, kuris išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis. Tas truko neilgai ir kad konfliktas neįsipliekstų, jis patraukė M. į šoną, jie dar pasiginčijo apie 10 sekundžių. Vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tą vakarą jie visi trise buvo išgėrę. Kai vairuotojas nuvažiavo, moteris iš namo pasakė, kad jie kviestų policiją, nes ji viską paliudys. Tada iškvietė policijos pareigūnus. Su vairuotoju buvo trumpas apsižodžiavimas, konkretaus pokalbio apie policijos kvietimą nebuvo. M. džinsų klešnė buvo suplėšyta, ją nufotografavo policijos pareigūnai. Iki įvykio džinsai buvo tvarkingi. Tą vakarą M. nesiskundė skausmais. Vėliau šnekėjo apie įvykį, M. sakė, kad ranką ar alkūnę skauda, minėjo, kad kreipėsi į gydytojus. Vairuotojas važiavo pėsčiųjų taku bandydamas kamštį apvažiuoti, nes visa gatvė buvo užsikišusi. Po įvykio buvo trumpas apsižodžiavimas. M. iš lengvo šoko klausė, ką vairuotojas daro, o vairuotojas irgi. Gal jie ir buvo prisilietę vienas prie kito šnekėdami, tačiau rankų nekėlė. Jis (A. M.), užbėgdamas įvykiams už akių, nuramino M.. Visada yra tikimybė, kad ginčas gali peraugti į aršesnį.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams, be kita ko, už važiavimą šaligatviu. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius kitiems asmenims nežymų sveikatos sutrikdymą, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

M. L. kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina paties M. L., teisme apklaustų liudytojų parodymai, kitų įvykio dalyvių rašytiniai paaiškinimai bei byloje surinkti kiti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 13 d. 00.45 val. gautas pranešimas, kad M. K. Čiurlionio g. 72, eismo įvykis, automobilis partrenkė pėstįjį, automobilis išvažiavo, pėstysis nuo GMP atsisakė; atvykus paaiškėjo, kad pėstysis M. V. su draugais ėjo iš koncerto M. K. Čiurlionio g. šaligatviu, kuriuo važiavo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris partrenkė pėstįjį M. V. ir iš įvykio vietos išvažiavo; įvykio registracijos pranešimas (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį (10), fotolentelė (b. l. 15, 23), išrašas iš asmens sveikatos istorijos (b. l. 32–34), specialisto paaiškinimas (b. l. 35).

Iš M. L. ir jo atstovo teisminio nagrinėjimo metu išsakytos pozicijos matyti, kad M. L. nesuprato, kad įvykio eismo įvykis. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, jog eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Byloje nėra ginčo, kad M. L. vairuojamas taksi automobilis, važiuodamas šaligatviu, kliudė M. V., dėl ko šis buvo pargriuvęs ant žemės. Šią aplinkybę patvirtino tiek pats M. L., tiek visi įvykio dalyviai, apklausti teisme arba davę rašytinius paaiškinimus. Teismo vertinimu, nors akivaizdžių kūno sužalojimų niekas, įskaitant patį M. V., nepastebėjo, pats faktas, kad automobilis kliudė žmogų, po ko šis nukrito ant žemės, savaime suponuoja išvadą, kad šiam žmogui galėjo būti padaryti kūno sužalojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad M. L., partrenkęs M. V., nepasiteiravo pastarojo, ar jis nėra sužalotas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog M. L., kaip profesionalus vairuotojas – taksi vairuotojas, galėjo pagrįstai manyti, kad įvykęs jo vairuojamo automobilio susidūrimas su pėsčiuoju nėra eismo įvykis. Priešingai, nurodytoje situacijoje, neįsitikinus, kad partrenktas asmuo tikrai nėra sužalotas, M. L. buvo kilusi pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, kaip tai numato Kelių taisyklių 222 punktas. Kiekvienam eisme dalyvaujančiam asmeniui, ypatingai taksi vairuotojui, turi būti žinoma ši pareiga. Kaip paaiškėjo vėliau, M. V. vis dėlto buvo nustatytas kūno sužalojimas – patinimas.

Teismas kritiškai vertina ir M. L. iškeltą versiją, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nes M. V. jam grasino. Visgi byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog po įvykio kilęs ginčas buvo toks pavojingas, kad reikėjo kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos. Byloje nėra ginčo, kad tarp M. L. ir M. V. dėl įvykio kilo žodinis konfliktas ir lengvas apsistumdymas, tačiau, liudytojo A. M. teigimu, jis nenorėjo, kad ginčas peraugtų į muštynes, todėl, užbėgdamas įvykiams už akių, patraukė M. V. ir jį nuramino. Kaip matyti, taksi keleivės Š. J. paaiškinimai, kad ją labai išgąsdino po įvykio įvykęs taksi vairuotojo ir partrenkto asmens aplinkybių aiškinimasis, labiau paremti keleivės, kuri buvo suinteresuota saugiai taksi automobiliu nakties metu po festivalio kartu su draugėmis ir nepilnamečiu broliu grįžti namo, emocijų. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykis įvyko vietoje, kurioje buvo labai daug žmonių, todėl nesuprantama, kodėl taksi vairuotojas, kuris pagal savo darbo specifiką turi būti pripratęs prie neblaivių žmonių elgesio, nagrinėjamu atveju išsigando asmens, kurį buvo partrenkęs ir kurį bandė nuraminti jo draugas. Todėl, teismo vertinimu, partrenkto asmens natūralus elgesys, bandant išreikšti savo nepasitenkinimą tuo, kas įvyko, nesudarė pagrindo M. L. kuo skubiau pasišalinti iš eismo įvykio, kurį pats M. L. ir sukėlė, vietos.

Taigi minėti įrodymai ir teismo išdėstyti argumentai patvirtina, kad M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 124, 126 ir 220 punktų reikalavimus, nes važiavo šaligatviu, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir M. L. asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 2–6). M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą vairuotojams numatytos šios administracinės nuobaudos – bauda nuo 868 iki 1158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad M. L. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant jam administracines nuobaudas – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam minimaliam terminui. Skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl M. L. sukelto eismo įvykio didelė turtinė žala M. V. nepadaryta, teismo posėdyje pripažino, kad pasimokė iš šio įvykio ir kitą kartą būtinai kvies policijos pareigūnus, neigiamai vertino savo elgesį. Iš pateiktos darbdavio charakteristikos matyti, kad M. L. charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuotojo transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo atliekamomis darbo funkcijomis, tai jo pragyvenimo šaltinis. Nei vienas iš įvykio liudininkų nenurodė, kad M. L. būtų buvęs neblaivus.

M. L. už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos nuobaudos – baudos sankcijų ribose, nustatant jų minimalius dydžius (ATPK 30, 30² straipsniai).

Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) Eur baudą.

M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 578 (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, M. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 578 (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16062199910. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.