Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-1053-1202/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-11
Bylos Nr.
T-1053-1202/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38921-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Advokatai
Kazimiras Poplovuchinas, Kazimieras Poplovuchinas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1053-1202/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38921-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei, Gabijai Musneckytei, Vytautei Svetlauskaitei,dalyvaujant prokurorams Artūrui Survilai, Gaudentui Balčiūnui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., jo gynėjui advokatui Kazimierui Poplovuchinui,

laiduotojui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos teikimą dėl kito laiduotojo paskyrimo (tolesnio laidavimo taikymo) atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybėn, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato A. B. apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d.

Nuosprendyje nustatyta, kad laidavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodyta jog laiduotoja A. B. yra įpareigojama per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 1000 Eur užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą. Įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu nustatyta, kad iki 2024 m. birželio 23 d. užstatas į teismo sąskaitą nebuvo įmokėtas. Teismas 2024 m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į Prokuratūra dėl tolesnio nuosprendžiu paskirto laidavimo vykdymo R. B.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos pateiktame teikime nustatyta, kad BK eksplicitiškai ir be jokių ribojimų įtvirtinta laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis), ši teisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendyje A. B. buvo išaiškinta. Teismo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad laiduotoja A. B., kurios atsakomybėn buvo perduotas teismo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. B., atsisakė savo, kaip laiduotojos, pareigų, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tokiu būdu aptariamoje byloje išnyko ir pagrindas A. B. vykdyti jai paskirtą įpareigojimą į teismo sąskaitą sumokėti užstatą, nes nutrūko laidavimo teisinis santykis, kurį gali sukurti tik laiduotojas. O tai yra pagrindas, atsižvelgiant į laidavimo atsisakymo priežastis, teismui spręsti dėl kito laiduotojo paskyrimo, asmens atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). Neišsprendus su laidavimu susijusio klausimo, t. y. teismui nepriėmus vieno iš sprendimų, numatytų BK 40 straipsnio 6 dalyje, teismo nuosprendžio vykdymas dalyje dėl laidavimo negalimas. Todėl yra prašoma teismo priimti vieną iš BK 40 straipsnio 6 dalyje numatytų bei byloje aktualių sprendimų – dėl kito laiduotojo paskyrimo, asmens atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Laiduotoja A. B. teismo posėdyje nagrinėjant teikimą žodinio proceso tvarka nedalyvavo, tačiau savo poziciją dėl laidavimo išdėstė raštu. Teismui pateiktame A. B. pranešime nurodyta, jog ji atsisako būti R. B. laiduotoja, kadangi su nurodytu asmeniu gyvena skyrium ir yra pradėtas civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo, todėl negali garantuoti ar atsakyti už R. B. veiksmus ir jų pasekmes. Neturi jokios įtakos jo elgesiui, todėl prašo atleisti ją nuo laidavimo.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad laiduotoja A. B. už jį nelaiduos. Sužinojo apie buvusios laiduotojos ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), negali tokių dalykų atleisti, todėl išsikraustė pas savo tėvus. Tėtis visą gyvenimą buvo kaip draugas, bičiulis. Daug metų kartu dirbo. Tėtis irgi (duomenys neskelbtini) užsiminėdavo, todėl nuo mažens būdavo su juo. Jei yra kažkokie klausimai ar problemos visada eidavo pas jį. Tai žmogus, kuris nuoširdžiai patars ir išsakys savo nuomonę be kėslų. Reikėjo iš karto pasirinkti tėtį arba mamą kaip galimus laiduotojus. Gyvenime yra du žmonės tėtis ir mama, kurių nuomonių jis ne tik klauso, bet ir įsiklauso. Ankščiau atrodydavo, kad tėvai nėra teisus, bet po laiko suprato, kad jie buvo teisus, jų gyvenimo patirtis yra didesnė, todėl į jų žodžius reikia įsiklausyti. Kalbėjosi su tėvu apie nusikalstamą veiką dėl kurios buvo baudžiamoji byla. Tėtis emocijomis nesivadovauja, jo palaikymas visada jaučiasi kalbant telefonu ar būnant šalia. Su tėvu kartu sieks, dabar situacija, kuri įvyko nepasikartotų. Jei bus paskirtas užstatas jis bus įmokėtas, jeigu būtų įmanoma prailginti sumokėjimo terminą. Darbo pajamos mažos, kiek gali stengiasi užsidirbti papildomai. Atlyginimas per mėnesį apie 1000 Eur. Moka 750 Eur alimentų per mėnesį. Administracinį nusižengimą gegužės mėnesį padarė ne jis, o žmona, nes naudojosi jo vardu registruotu automobiliu. Dėl birželio 30 dienos administracinio nusižengimo neįsigilino, kas įvykdė nusižengimą, nes tuo metu kraustėsi, o pranešimą apie administracinį nusižengimą gavo tik šiandien (rugsėjo 5 d.). Prašo skirti laiduotoju V. B.

Laiduotojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo būti savo sūnaus laiduotoju. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tokiame amžiuje tokia našta nėra reikalinga. Šiuo metu, kai sūnus skiriasi su žmona, gyvena pas juos, matosi kiekvieną dieną. Vairuoja (duomenys neskelbtini) metų stengiasi nedaryti pažeidimų, sūnui stengiasi priminti, kad jis nepamirštų. Dabar, kai gyvena kartu, važiuoja kartu. Su sūnumi sutaria gerai. Pasikalba apie bendras problemas, kiek įmanoma stengiasi patarti. Sūnus klauso jo patarimų, dabar turės daryti dar didesnę įtaką. Niekada nedarydavo griežtos įtakos, niekada neįsakinėdavo, visada stengdavosi susitarti rasti kompromisą, būti draugais. (duomenys neskelbtini) metus yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gamykloje dirbo, o po to kooperatyvuose (duomenys neskelbtini) remonto. Šiuo metu gauna (duomenys neskelbtini) 500 ar 550 Eur, 600 Eur nėra. Abu su žmona gauna apie 1100 Eur (duomenys neskelbtini), butas, mokesčiai, maistas susidaro, kad kartais nelieka nieko. Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjamo įvykio kalbėjosi ne kartą, aptarė, padarė išvadas, pasakė jam, jog tai buvo žioplumo klaida. Jei laidavimas būtų 1000 Eur, dabar tikrai tokios sumos neturėtų, reikėtų skolintis. Nebūtų net kalbos atsisakyti laidavimo, nes tai jų sūnus, ieškotų išeities sumokėti užstatą.

Prokuroras Artūras Survila teismo posėdžio metu nurodė, kad baudžiamojo proceso 40 straipsnis nenumato ypatingų asmeniui-laiduotojui, kuris buvo paskirtas teismo, kaip asmuo vertas pasitikėjimo kažkokių galimybių dėl ko jis gali atsisakyti laidavimo. Laiduotojas tiesiog atsisakė, nesumokėjo sumos ir procesas buvo baigtas. Tas dalykas traktuojamas, kaip atsisakymas būti laiduotoju. Šio teikimo metu kitas galimas laiduotojas V. B. prašo jį paskirti teismo pasitikėjimo vertu asmeniu ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. pagal laidavimą. Nemato priežasčių prieštarauti šiam prašymui. Tačiau procesas yra perėjęs kelias stadijas teismo priimtas nuosprendis, apeliacinė instancija, baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir tos sąlygos, kurios buvo numatytos, kurios buvo patvirtintos, neturėtų keistis. Laiduotojas gali keistis, bet 1000 Eur užstatas turėtų likti nepakitęs. Todėl prašo teismo paskirti galimu laiduotoju V. B., laidavimo terminas turėtų išlikti tas pats 1 metai ir 6 mėnesiai su 1000 Eur užstato įmoka.

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. gynėjas advokatas Kazimiras Poplovuchinas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su prokuroro išsakyta pozicija. Laidavimo užstato suma turėtų būti mažinama.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros teikimas tenkinamas

BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nesureguliuota, kaip turėtų vykti procesas dėl laiduotojo laidavimo atsisakymo ir laiduotojo pakeitimo įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nors BK 40 straipsnis numato tokią galimybę. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga. Siekiant išnagrinėti klausimą iš esmės, vadovaujamasi BPK 362 straipsnio nuostatomis, kurios apibrėžia su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. laiduotoja buvo paskirta jo sutuoktinė A. B. Laiduotoja buvo įpareigota per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 1000 Eur užstato sumą. Užstatas nebuvo įmokėtas, o atsiųsdama rašytinį paaiškinimą A. B. patvirtino, kad atsisako būti R. B. laiduotoja. R. B. buvo sudaryta galimybė susirasti kitą asmenį, kuris būtų tinkamas ir galėtų būti jo laiduotoju. Teisiamojo posėdžio metu R. B. pateikė prašymą jo laiduotoju paskirti jo tėvą V. B.

R. B. atitikimas BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumai, būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą papildomai neanalizuojamas, nes dėl jo tinkamumo būti atleistam pagal laidavimą buvo išsamiai pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendyje. Nustatytos aplinkybės nėra pasikeitusios.

Nagrinėjamu atveju aktualus laiduotojo tinkamumas, į kurį teismas privalo atsižvelgti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Šioje situacijoje, ankstesniam laiduotojui atsisakius laidavimo, nauju laiduotoju prašoma paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto R. B. tėvą V. B.. Teikimo nagrinėjimo metu teismo posėdyje V. B. prašė būti paskirtas sūnaus laiduotoju. Paaiškino, kad prasidėjus skyrybų procesui, sūnus gyvena pas juos (tėvus). Jie matosi kasdien, nuolat bendrauja, gerai sutaria, važinėja kartu. Nurodė, kad jis visą gyvenimą dirbo su (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, todėl sūnui stengiasi priminti nedaryti pažeidimų. Kalbasi su sūnumi apie bendras problemas, stengiasi patarti. Sūnus klauso jo patarimų. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, aptarė tą įvykį, priėjo išvadą, kad tai buvo klaida, kuri negali pasikartoti. Niekada sūnui nesistengė daryti griežtos įtakos, neįsakinėdavo, o stengdavosi rasti kompromisą, būti draugais. R. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog su tėvu sieja geri draugiški santykiai, klauso savo tėvo, jam svarbi jo nuomonė, įvertina ir įsiklauso į tėvo patarimus, atsižvelgia į tai, kad tėvas turi didesnę gyvenimišką patirtį ir dažniausiai būna teisus. Jei būdavo kokių klausimų ar problemų visada kreipdavosi į tėvą patarimo. Jaučia tėvo palaikymą. Kartu sieks, kad susiklosčiusi situacija nepasikartotų.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad V. B. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 51). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. B. praeityje neteistas (b. l. 52). V. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog V. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su R. B. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė paskyrus naują laiduotoją taikyti laidavimą su 1000 Eur užstatu, kuris buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, nes šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, nebuvo pakeistas ir yra įsiteisėjęs, todėl laidavimo sąlygos turėtų išlikti nepasikeitusios. Posėdžio metu paklaustas V. B. nurodė, gauna (duomenys neskelbtini) 500 ar 550 Eur. Abu su žmona gauna apie 1100 Eur (duomenys neskelbtini), butas, mokesčiai, maistas susidaro, kad kartais nelieka nieko. Jei laidavimas būtų 1000 Eur, tokią sumą turėtų skolintis. Bet net ir užstato dydis neturėtų įtakos apsisprendimui dėl laidavimo, nes dėl savo sūnaus, ieškotų išeities sumokėti užstatą.

BK 40 straipsnio 5 dalis numato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas numato, kad užstato dydį teismas parenka įvertinęs su konkrečiu laiduotoju susijusias aplinkybes. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtas laidavimas su 1000 Eur užstatu pasikeitus laiduotojui gali būti atitinkamai keičiamas ir teismo paskirtas laidavimo dydis teismo nesaisto.

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu laidavimas su 1000 Eur užstatu buvo paskirtas atsižvelgiant į A. B. asmenybę ir turtinę padėtį. Buvo nustatyta, kad A. B. yra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ši aplinkybė nesudarė kliūties laikyti ja tinkama laiduotoja, tačiau sąlygojo išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Teismas darė išvadą, kad laidavimas su užstatu bus paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Taip pat teismas skirdamas užstato dydį įvertino ir A. B. įvardintas gaunamas pajamas, kurios sudarė 2300-2400 Eur atskaičius mokesčius. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl laiduotojo pasikeitimo, naujo laiduotojo asmeninių savybių ir turtinės padėties aplinkybių visuma vertinama individualiai. V. B., priešingai nei A. B., nebuvo baustas administracine tvarka, išsamiai apibūdino savo glaudų ryšį su sūnumi ir daromą įtaką jam, nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sudėtinga, dėl gaunamos mažos (duomenys neskelbtini). Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes V. B. skirtinas R. B. laiduotoju, nustatant, kad laidavimas skiriamas be užstato.

Laidavimo termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2024 m. balandžio 23 d.), nes laidavimo taikymas yra tęsiamas, bet pasikeitė laiduotojas. Laiduotojo pasikeitimas, negali lemti R. B. neigiamų pasekmių ir prailginti laidavimo taikymo terminą nuo naujo laiduotojo paskyrimo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Prokuratūros teikimą tenkinti.

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotą A. B. atsakomybėn, pasikeitus laiduotojui, perduoti naujo laiduotojo V. B. atsakomybėn likusiam laidavimo laikotarpiui, be užstato.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2024 m. balandžio 23 d.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis