Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-366-211/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
1S-366-211/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
K. K.
Kategorijos
NuorašasSkundas 1S-366-211/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. K. (toliau – apeliantas), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

K. K. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. spalio 24 d. nuosprendžiais nuteistajam K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nuteistajam K. K. paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015-04-23, bausmės vykdymo pabaiga – 2022-10-23.

1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliks 2019-01-23, neatliktos bausmės dalis 2018-08-23 – 4 metai 2 mėnesiai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti minėtą nutarimą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi, pasak jo, teismas priimdamas nutartį, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kadangi neaptarė apelianto asmens, jo galimybės integruotis laisvėje, resocializacijos klausimų, neatsižvelgė į esminę aplinkybę – kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos skyrius 2018-07-18 išduotoje pažymoje nurodė, kad apelianto gyvenamosios vietos adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Teigia, kad teismas savo sprendimą argumentavo tik praeityje apeliantą neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, už kurias, pasak apelianto, teismas jam jau paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino daugelio itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių, visų pirma, kad jis yra įvykdęs socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, pripažino kaltę ir gailisi, turi aiškius ir pasiekiamus ateities tikslus, pataisos namuose buvo skatintas, dirba be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, stengiasi atlyginti padarytas žalas ir prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, lygtinio paleidimo atveju gyvens pas motiną bei, kad yra akivaizdus nusikalstamos rizikos mažėjimo faktorius. Apeliantas nurodo, kad jo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi tai, kad pataisos namuose bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, su teise be sargybos ar palydos išvykti į darbą už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Teigia, kad jo, kaip nuteistojo asmens elgesio kaitimą į gerąją pusę įtakoja jį supanti aplinka – šeima, darbas ir pan., o ne pataisos įstaiga su joje bausmę atliekančiais asmenimis ir jų nusikalstama įtaka. Apelianto teigimu, nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu įrodė, kad bausmės paskirtis pastarojo atžvilgiu yra realizuota.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad jam neaišku, kokius kriterijus turi atitikti, kad jo atžvilgiu būtų taikytas lygtinis paleidimas. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo, savo sprendimą pateikė visiškai neargumentuotą, kas turėtų būti vertintina aplinkybe, dėl kurios teismo sprendimas turi būti naikinamas. Toliau skunde apeliantas analizuoja teisminę praktiką, nurodydamas, kad Lietuvos teisminė praktika iena tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pasak apelianto, jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos įstaigoje, nes savo elgesiu įrodė, kad bausmės paskirtį jau realizavo. Taip pat pabrėžia, kad pilnai atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas ir tai sudaro pagrindą pastarojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Atsiliepimų byloje negauta.

Nuteistojo K. K. skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai vertino apylinkės teismas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. K. lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis K. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą pagrindą – pateikė prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus gauta išvada, kad nuteistajam grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini), bus galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. 1/2 bausmės faktiškai būtų atlikta 2019-01-23, t.y., yra likę mažiau nei devyni mėnesiai iki nuteistojo 1/2 bausmės atlikimo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad K. K. praeityje teistas net 21 kartą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir galisi. Pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę, atlieka gerbūvio darbus, laikosi nustatytos tvarkos, galiojančių nuobaudų neturi, nors baustas buvo 5 kartus, lanko Vilniaus pataisos namų psichologo individualias konsultacijas, aktyviai dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje bei organizuojamuose renginiuose, šiuo metu Vilniaus pataisos namuose dirba ūkio skyriuje skalbėju, skatintas 2 kartus, bausmę nuo 2018-01-31 atlieka lengvojoje grupėje. Palaiko ryšius su šeima, iki nuteisimo dirbo, išėjęs į laisvę, planuoja dirbti UAB „A“ pagalbiniu darbininku, pateikė pažymą, patvirtinančią, kad bus priimtas dirbti į atitinkamas pareigas. Remiantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad asmens rizika vidutinė, t. y. 70 balų. Į visas šias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

Vis tik sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiuo metu nuteistasis K. K. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. spalio 24 d., 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiais nustatytas nusikalstamas veikas, be kita ko, ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Taip pat matyti, kad teismas atkpreipė dėmesį ir į tai, kad apeliantas praeityje teistas 21 kartą, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčines nusikalstamas veikas.

Nors apeliantas skunde teigia, kad jam nėra aišku, kokiais kriterijais vadovavosi ir į kokias aplinkybes atsižvelgė teismas, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos visos nuteistajam K. K. palankios aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis praeityje teistas net 21 kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės apeliantui jokio teigiamo poveikio nepadarė, kadangi apeliantui du kartus buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, tačiau neišnykus teistumams, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės neabejotinai rodo apelianto polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, jos reikšmingos charakterizuojant nuteistojo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo, o ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Pagrįstai teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistajam K. K. yra likusi pakankamai didelė neatliktos bausmė dalis – daugiau nei ketveri metai. Taip pat pažymėjo, kad pastarojo teistumų skaičius rodo pakankamai didelį jo pavojingumą, nesugebėjimą savo interesus tenkinti visuomenėje priimtinais būdais, nesugebėjimą keisti savo neteisėto elgesio. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog apeliantas savo elgesį keičia teigiama linkme, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas, palaiko santykius su šeima, stengiasi atlyginti padarytą žalą bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą bei teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto K. K. asmenybę, apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti apeliantui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai (parašai) Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė