Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį, tačiau pakeitęs darbdavį susidūrė su įvairiomis problemomis, kurios kilo ne dėl jo kaltės. Darbdavys ne tik jo, tačiau ir valstybės atžvilgiu elgėsi netinkamai ir neteisingai. Pažymi, kad pareiškėjui nėra žinoma, kodėl jo darbdavys nemokėjo mokesčių valstybei, tačiau ir netinkamai neatsiskaitė su juo. Dėl to, kad darbdavys vengė mokėti jam darbo užmokestį, pareiškėjas paliko darbą ir planuoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl piniginių lėšų priteisimo. Tai, kad darbdavys tinkamai nevykdė prievolių valstybės ir pareiškėjo atžvilgiu, manytina, negali būti tinkamu ir teisėtu pagrindu priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Šie veiksniai nėra ir nebuvo tiesiogiai priklausantys nuo pačio pareiškėjo valios. Tai, kad pareiškėjo darbdavys buvo nesąžiningas jo paties ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu negali ir neturi pareiškėjui sukelti jokių teisinę prasme neigiamų pasekmių.

Pažymi, kad susipažinęs su skundžiamu sprendimu nesupranta, kokią klaidingą informaciją, Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas yra nurodęs ar pateikęs. Pareiškėjo vertinimu, visa jo pateikta informacija buvo ir yra atitinkanti tikrovę.

Teigia, kad jis yra sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini), kuri gyvena Luhanske ir yra susilaukęs dukros, kuriai šiuo metu yra 12 metų. Iš esmės pareiškėjas nurodo, kad prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainos atžvilgiu jo tikslas buvo ir šiuo metu yra persikelti į Lietuvą, kadangi normalus ir civilizuotas gyvenimas Luhansko mieste tapo neįmanomas. Būtent tuo tikslu jis pakeitė darbdavį, tikėjosi, kad gaus didesnį darbo užmokestį, išveš savo šeimą iš karo zonos ir galės Lietuvoje kurti normalų gyvenimą. Pareiškėjas nori savo ir jo šeimos gyvenimą tęsti Lietuvoje ir pažymi, kad nei jo, nei jo šeimos gyvenimas Luhanske iš esmės nėra įmanomas.

Atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio) (žr. LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.: eA-2489-463/2023; LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.: eA-2476-821/2022). Be to, UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose.

Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas Bendrovės darbuotoju. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl to, kad pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį bei teikti naują prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi.

Teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Informuoja, kad pareiškėjas yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, todėl atsižvelgiant į esamas aplinkybes mano, kad ginčas neturi tikslo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760228399, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d., ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) pagrindu.

Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S107560 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760169111, galiojantis iki 2023 m. kovo 4 d.

Pareiškėjas 2023 m. vasario 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, nes užsienietis pateikė naują pasą Nr. 769398505, galiojantį iki 2032 m. lapkričio 22 d. 2023 m. vasario 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23M37745 dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. 2023 m. kovo 1 d. buvo išduotas naujasis leidimas laikinai gyventi Nr. 760228399, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. kovo 3 d.

Pareiškėjas 2023 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 23S126018 leido pakeisti darbdavį darbui Bendrovėje.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31413, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760228399, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ reikalavimus ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Migracijos departamento teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau nei vieną mėnesį negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1386 Eur. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėtas 29,75 Eur mėnesinis darbo užmokestis, spalio ir lapkričio mėn. – 8,49 Eur, kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), o 2023 m. gruodžio mėn. pareiškėjas gavo 1 361,05 Eur. Pareiškėjas skunde neneigia, kad Bendrovė jam nemokėjo darbo užmokesčio, dėl ko jis nurodė ketinąs kreiptis į Darbo ginčų inspekciją, tačiau teismui tokių duomenų nėra pateikta.

Migracijos departamento pateikti Sodra duomenys apie pareiškėją nustatyta, kad nėra duomenų apie Bendrovės draudimo išmokas pareiškėjui.

Taigi įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis, nei MMA, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur. Bylos duomenimis, pareiškėjas negavo Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio, pragyvenimo lėšų dydis mažesnis nei MMA, duomenų apie kitas pareiškėjo gautas pajamas nėra. Be to, nei prašyme dėl leidimo pakeitimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje ir vienintelis deklaruotas teisėto buvimo Lietuvoje tikslas. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi ne mažą laiko tarpą pareiškėjas nedirba pagal profesiją.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Nors pritartina pareiškėjo skunde nurodytai aplinkybei, kad jis negali lemti Darbdavio tinkamo įsipareigojimų vykdymo, tačiau leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pareiškėjui ir jis turėjo atitikti UTPĮ reikalavimus viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Dėl to aplinkybė, kad galimai darbdavys buvo nesąžiningas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo.

Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai apie jo šeimą (sutuoktinę ir nepilnametę dukrą, kurios negyvena Lietuvoje) nėra susiję su ginčijamu Sprendimu, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasakys.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą administracinį sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Migracijos departamentas pateikė duomenis, kad pareiškėjas yra pateikęs Migracijos departamentui naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Tačiau nesutiktina su atsakovo argumentais, jog dėl to ši nagrinėjama administracinė byla turėtų būti nutraukiama. Pažymėtina, kad skundžiamas administracinis sprendimas yra galiojantis, juo panaikintas pareiškėjui nurodytu pagrindu anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl, pareiškėjui skundą palaikant, nėra teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas, vien dėl to, kad pareiškėjas pateikė naują prašymą atsakovui, nebesukelia jam teisinių pasekmių ir byla turėtų būti nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo S. K. skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.