Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės M. G. atstovei advokatei Dovilei Užkurėnei, nedalyvaujant atsakovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo priimtas ieškovės M. G. ieškinys dėl dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovės motina N. J., kurios mergautinė pavardė – J., gimusi Lietuvoje, buvusi ir Lietuvos Respublikos piliete, kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini dalis), mirė (duomenys neskelbtini dalis). Po N. J. mirties liko toliau nurodytas turtas Lietuvoje: butas adresu (duomenys neskelbtini dalis), bei butas (duomenys neskelbtini dalis). Butas (duomenys neskelbtini dalis), buvo N. J. paveldėtas pagal 2003-08-13 paveldėjimo liudijimą Nr. 2-7025, o butas (duomenys neskelbtini dalis), buvo įsigytas pagal 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6694.

N. J. testamentu visą turėtą turtą paliko dukrai M. A. G.. Kitų įpėdinių, kurie paveldėtų mirusiosios N. J. turtą ir būtų kreipęsi į notarą dėl paveldimo turto priėmimo apart ieškovės, ieškovės žiniomis, nėra.

Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad N. J. (duomenys neskelbtini dalis) ištekėjo už V. J. B., R. piliečio, todėl N. J. butą (duomenys neskelbtini dalis), įsigijo būnant santuokoje su V. B.. N. J. ir V. B. santuokoje įgytas turtas Lietuvoje atskirtas nebuvo, turimomis žiniomis N. J. ir V. B. nebuvo sudarę nei iki vedybinės, nei vedybinės sutarties ar kitaip nebuvo sutarę dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. N. J. mirė būdama santuokoje su V. B. Nors buto (duomenys neskelbtini dalis), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nenurodyta, kad šis butas priklausė jungtinės nuosavybės teise N. J. ir V. B., tačiau preziumuotina, kad šiam turtui buvo taikytas įstatymuose nustatytas sutuoktinių turto režimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

Ieškovė teismui pagal paveldimo turto vietą reiškia ieškinį, nes V. B. nesikreipė į notarą, kurio veiklos teritorijoje atsirado mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, dėl nuosavybės teisės į jam tenkančią dalį bendrame turte išdavimo, kad būtų nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjai – mirusiajai sutuoktinei N. J.

Ieškovei nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes pirmiau turi būti atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiajam priklausanti bendrasantuokinio turto dalis yra neaiški. Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio sutuoktinio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Vis dėlto, šiuo atveju mirusiąją N. J. pergyvenęs sutuoktinis V. B. prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą (duomenys neskelbtini dalis) notarų biurui nėra pateikęs. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo.

Ieškovė vertino, kad, jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniai turi kreiptis į teismą.

Ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes: ieškovė yra mirusios N. J. duktė. Dėl netinkamai ieškovės atstovės įkeltų ieškinio priedų, vientiso bylos apyrašo suformuoti teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra galimybės, todėl įrodymų tyrimui dokumentai turi būti atidaromi kaip ieškinio, kurio registracijos teisme numeris CBP-10642, priedai.

N. J. mirties data yra (duomenys neskelbtini dalis), mirties vieta – (duomenys neskelbtini dalis). N. J. (duomenys neskelbtini dalis) notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko dukteriai M. G.

N. J. (duomenys neskelbtini dalis) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini dalis) piliečiu V. B.. Būdama santuokoje 2012 m. rugsėjo 11 d. N. J. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini dalis).

Ieškovė, vertindama tai, kad jos motinos sutuoktinis į notarą, prašydamas atskirti mirusiosios ir jo turto dalis, nesikreipė, gindama savo teisę kreipėsi į teismą pagal turto buvimo vietą.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad esminė šioje byloje taikytina norma yra įtvirtinta LR Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi ši norma įtvirtina nuginčijamą prezumpciją.

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, būtų pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti. Visgi iki teismo sprendimo priėmimo teismas gavo atsakovo įpėdinės A. T. M. atsiliepimą, kuriame nurodė, kad V. B. (duomenys neskelbtini dalis) mirė. Minėtame atsiliepime nurodoma, kad V. B. įpėdinė laiko, kad V. B. priklausė ½ minėto buto dalis. Vertinant VĮ Registrų centras duomenis, vertinant minėtos buto pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, teismas daro išvadą, kad sutuoktinių lygių dalių prezumpcija nėra paneigta, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini dalis).

Esant duomenims, kad atsakovas jau šios bylos iškėlimo metu buvo miręs, teismas negali ieškinio tenkinti mirusio atsakovo atžvilgiu. Kita vertus, negali ir neatlikti ieškovės prašomo situacijos teisinio vertinimo. Teismas laiko, kad tokia situacija spręstina taikant civiliniame procese numatytą analogiją sprendžiant giminystės ryšio (kilmės iš tėvo) klausimus.

Teismas pažymi, kad tėvystės nustatymo procesas vyksta taikant ginčo teisenos nagrinėjimo taisykles. Atsakovu tokioje byloje yra spėjamas vaiko tėvas, tačiau jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą pagal CPK ypatingosios teisenos taisykles (CPK 391 straipsnis). CPK 391 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Formaliąja prasme vertindamas tokį reguliavimą teismas turėtų ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Visgi teismas vertindamas, kad tiek faktinės, tiek teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, vertindamas tai, kad šalių gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini dalis) ir (duomenys neskelbtini dalis), su kuria teisinis bendradarbiavimas yra ypatingai apsunkintas, teismas sprendžia, kad gali išnagrinėti bylą priimdamas sprendimą, kuriuo būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai.

Civiliniame procese yra taikoma teismo kompetencijos doktrina, pagal kurią teismas turi kompetenciją spręsti dėl savo kompetencijos ir jos ribų. Teismo vertinimu, teismas šioje byloje turi teisę priimti sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktiniams N. J. iki jos mirties ir V. B. iki jo mirties priklausė po ½ dalį santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini dalis).

Ieškovė siekia užbaigti savo motinos turto paveldėjimo procedūrą, todėl nustatomas faktas sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. reikalavimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktiniams N. J., gimusiai (duomenys neskelbtini dalis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini dalis), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini dalis), mirusiam (duomenys neskelbtini dalis) (asmenvardis rusiškuose dokumentuose nurodomas su tėvavardžiu – B. V. J.), jų mirties dienai priklausė po vieną antrąją dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini dalis), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.