Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei UAB „Virbarta“, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, bei pagal atsakovės UAB „Virbarta“ priešieškinį ieškovui S. M., dėl darbų pagal sutartį pripažinimo nepriimtais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas S. M. ieškiniu prašė : priteisti iš atsakovės 1445 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) skolos, 40,30 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 04 15 iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje ieškovas S. M. nurodė, kad 2015 01 13 su atsakove UAB „Virbarta“ pasirašė Projektavimo darbų autorinę sutartį Nr. 01-/uabV/SM-2015, kuria sutarė, jog jis sukurs (duomenys neskelbtini) bažnyčios medinės perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto darbo brėžinius (toliau- Projektą), o atsakovė laiku (t.y. per tris darbo dienas) atsiskaitys už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus. 2015 03 23 d. praėjus 47 darbo dienoms po sutarties pasirašymo ir projektavimo užduoties gavimo (sutarties 5.1.2 p.) atliktą projektą elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės atstovui A. R., iš kurio 2015 03 25 gavo prašymą smulkiau detalizuoti stoglangių brėžinius. Tą pačią dieną prašymą įvykdė. Sutarties 5.2.3 p. numatė, jog užsakovas per 3 darbo dienas nuo dokumentacijos gavimo ją peržiūri ir priima, arba pateikia autoriui raštiškas motyvuotas pastabas. Jokių pastabų pateikta nebuvo, todėl, vadovaujantis sutarties 5.2.5 p. 2015 03 30 projektą laikė priimtu, o darbų perdavimo-priėmimo aktą pasirašytu ir 2015 04 01 projekto ir darbų perdavimo-priėmimo akto originalus registruotu paštu išsiuntė atsakovei. Vadovaujantis sutarties 3.3.3, 4.2 ir 5.2.5 punktais atsakovė privalėjo per tris darbo dienas nuo projekto gavimo pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą ir per tris darbo dienas galutinai atsiskaityti už atliktus darbus, sumokėti 2445 eurus. Tačiau 2015 04 28 atsakovė pervedė tik 1000 eurų, todėl dėl likusios 1445 eurų skolos yra priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Vadovaujantis sutarties 7.1 p. už uždelsimą atsiskaityti atsakovė privalo mokėti 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nuo 2015 04 15 iki 2015 04 28 (13 dienų) atsakovė buvo skolinga 2445 eur, tad už šią skolą ji privalo mokėti 9,53 eur. delspinigių. Nuo 2015 04 28 iki 2015 07 08 (71 d.) delspinigių suma sudaro 30,77 eur. Mokėtina delspinigių suma yra 40,30 eur. Pažymi, kad jau pasibaigus sutartimi nustatytam darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo terminui (t.y. 2015 04 13) atsakovės atstovas elektroniniu laišku pareikalavo iki 2015 04 23 projektą taisyti pagal pateiktą protokolą. Reikalavimas iš esmės pakeisti stogo konstrukcinę schemą (2 p.) yra akivaizdus projektinio sprendimo pakeitimas, atitinkantis sutarties 5.3 p. nuostatą dėl privalomo atskiro susitarimo dėl papildomų darbų apimties, atlygio bei terminų. Atsakovės atsisakymas atsiskaityti už atliktus ir perduotus projektavimo darbus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo posėdžio metu ieškovas S. M. papildomai paaiškino, kad pagal užsakovo „Virbarta“ užsakymą laiku atliko (duomenys neskelbtini) bažnyčios darbo brėžinius ir juos šalims įprastu būdu perdavė atsakovei. Dėl brėžinių gavo kelias pastabas, todėl tą pačią dieną ištaisė ir išsiuntė atgal elektroniniu paštu, tačiau po kelių dienų pergalvojo ir išsiuntė darbo brėžinius paštu, laukė atsakymo ir apmokėjimo. Po kelių dienų elektroniniu paštu pasiteiravo ar gavo popierinį dokumentų variantą. Jam buvo atsakyta, kad gavo, tačiau nurodė, jog reikės taisyti, bet tai buvo kito sutarties etapo dalykai. Kadangi „Virbarta“ norėjo, kad projekto esminius pakeitimus atliktų darbo brėžinių sutarties pagrindu ir už tą pačią sumą, suprato, kad nesiruošia sumokėti pinigų, pradėjo ieškoti priekabių. Suorganizuoto su atsakovais susitikimo metu gydėsi ir negalėjo atvykti į objektą, atsakovai paskubomis užsisakė kitą projektą ir jam atvykus į objektą pasiūlė pasirašyti jų kitą projektą mainais už atlygio sumokėjimą. Projektas buvo paruoštas nekokybiškai, be jo sutikimo ir atsakomybė būtų išlikusi jam, todėl jis atsisakė pasirašyti. Tarp šalių pasirašytoje sutartyje sąlygos aptartos bendru susitarimu, jo sutarties pagrindu. Buvo pakeista suma, kažkokios sąlygos, tačiau kokios tiksliai neatsimena. Darbų atlikimo ir pateikimo tvarką surašė jis, „Virbarta“ jokių pasiūlymų neteikė. Dokumentų pateikimo tvarka priklauso nuo santykių su užsakovu. Darbo su atsakove pradžioje santykiai buvo geri. Nurodė, kad kompiuterinė laikmena tai darbo brėžiniai surašyti kompiuteriu. Priimant darbus reikalingi popieriniai dokumentai. Darbo brėžinius turi būti pasirašęs konstruktorius. Darbo brėžinius yra pateikęs elektroniniu paštu ir taip pat įrašytus darbo brėžinius į kompaktinį diską. Išsiuntė projektą popieriniam variante ir kompaktinį diską su projektu. Įrodymas, kad perdavė dokumentus įrodinėja pašto siunta. Sutarties 5.5 punkte nurodyto lydraščio nėra, elektroninis laiškas mano yra pakankamas įrodymas, tai kaip lydraštis. Priėmimo-perdavimo aktą siuntė pasirašytą su savo parašu. Tikėjosi originalą gauti atvykęs į vietą, autorinės priežiūros tvarka. Projekto kopijas yra pateikęs kelis kartus statybos darbų metu. Darbų brėžiniuose konstruktoriaus parašas turi būti, jis yra privalomas. A. R. turi pakankamą kvalifikaciją. Kaip pas „Virbartą“ atsirado darbo brėžiniai su originaliu jo parašu, bet be A. R. parašo paaiškinti negali, atrodo, kad siuntė ir su konstruktoriaus A. R. parašu. Autorinės priežiūros darbų sutarties pagrindu taip pat yra perdavęs brėžinių atsakovei. Iki darbų pridavimo buvo taisomi darbo brėžiniai. Viską ką dariau tai dariau savo geranoriškumo pagrindu. Autorinės priežiūros pagrindu galima pataisyti visus darbo brėžinius. Visi darbo brėžiniai buvo priduoti kovo mėnesio 25 d., o visi netikslumai galėjo būti tvarkomi autorinės priežiūros tvarka. Darbo brėžiniuose aukštojo bokšto brėžinius yra pateikęs, o bokšto stogo konstrukcijų brėžinių nereikėjo, nes jie buvo geros būklės, konstrukcijos neseniai keistos, tai nustatė apžiūros metu. Nei aukštutinio, nei žemutinio bokšto brėžinių nereikėjo daryti, nes bokštai į sutarties apimtį neįeina. Sutartyje turėjo būti nurodyta „stogai“. Pagal techninį projektą turėjo būti daromi darbo brėžiniai. Techninis projektas buvo sudarytas taip pat jo. Projektai skirstomi į laidas „0“, kai daromi kokie nors esminiai pakeitimai išleidžiama projekto „A“, „B“ ir kt. laidos. Darbo brėžiniai buvo ruošiami „0“ laidai, tačiau kadangi buvo užsakovo „Lietuvos paminklai“ ir kultūros paveldo noras priartinti viską prie autentiškumo keičiant gegnių sprendinius reikėjo sudarinėti naują laidą, su kuo jis nesutiko. Rengdamas darbo brėžinius naudojosi įvairia informacija, nuotraukas siuntė ir „Virbartos“ darbuotojai, tai yra normali praktika. Visi darbai yra pilnai atlikti ir tai patvirtina byloje esančios ekspertizės, kuriose nurodyta, jog ir kokybė, ir brėžinių detalumas yra pakankamas darbams atlikti. Vėl visų „Virbartos“ nurodytų netikslumų gali nurodyti jog tai yra priekabiavimas prie atliktų darbų. Preliminariam įvertinimui kaip nurodyta sutartyje dokumentų „Virbarta“ nėra pateikęs. Darbo brėžinių nepateikė Kultūros paveldo departamentui, kadangi tai nebuvo aptarta sutartyje. Tai nėra projektuotojo pareiga pateikti pagal PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių 13 p.“ Atsakovė UAB „Virbarta“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą pagal rangos sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovas neatliko darbų, už kuriuos reikalauja atlygio, o dalis darbo atlikta netinkamai, ieškovo parengtas projektas neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei sutarties reikalavimų, nes šio projekto (darbo brėžinių) dalies neįmanoma įgyvendinti, be to, dalis darbų pagal sutartį visiškai neatlikta (nėra dalies stogo mazgų brėžinių). Atsakovė UAB „Virbarta“ priešieškiniu prašė : pripažinti, kad darbai, kuriuos ieškovas S. M. privalėjo atlikti pagal 2015 m. sausio 13 d. šalių pasirašytą projektavimo darbų autorinę sutartį Nr. 01-uabV/SM-2015 dėl sutarties objekto - (duomenys neskelbtini) bažnyčios, unikalus kodas 2144 (Sutartyje nurodomas kodas 2114) medinės perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto darbo brėžinių (Projekto) parengimo, atsakovei UAB „Virbarta" nėra perduoti.Atsakovė UAB „Virbarta“ priešieškinyje bei atsakovės atstovė advokatė savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovas neįvykdė sutarties ir neatliko darbų, už kuriuos reikalauja sumokėti, todėl jo reikalavimas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pažeidė sutartį, nes neperdavė darbų (Projekto) sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė iki šiol negavo rezultato, kurio siekė, sudarydama sutartį. Pagal šalių 2015 m. sausio 13 d. pasirašytą sutartį (2.2 p.) ieškovas įsipareigojo sukurti Viekšnių mstl. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, kurios unikalus kodas 2144 (Sutartyje nurodomas Nr. 2114) perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto darbo brėžinius, o atsakovė įsipareigojo laiku (Sutarties 3.3.3 p., 4.1 p., 4.2 p.) atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus. LR CK 6.655 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirųjų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis 1. pateikė atsakovei preliminariam įvertinimui darbų rezultatus, surištus vienu egzemplioriumi ( Sutarties 5.2.1 p.). 2. pateikė atsakovei (pataisytą) projektinę dokumentaciją dviem egzemplioriais atspausdintą bei vieną kompiuterinę laikmeną ( Sutarties 5.2.4 p.).3.Pateikė atsakovei ieškovo pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 5.2.4. 5.2.5p.).

Dėl darbų ( projekto) perdavimo fakto. Tarp šalių pasirašytos sutarties 5.1.2 p. šalių nustatytas darbų atlikimo terminas - 50 darbo dienų nuo to momento, kai ieškovas gaus patvirtintą projektavimo užduotį ir pasirašytą sutartį (nagrinėjamuoju atveju iki 2015 m. kovo 26 d. imtinai). Sutarties 5 p. numatyta, kad ieškovas atliktus darbus atsakovei perduoda tokia tvarka: Pagal Sutarties 5.2.1 p. darbų rezultatus autorius pateikia Užsakovui preliminariam įvertinimui, surištus vienu egzemplioriumi. Ieškovas pripažino, kad niekuomet nepateikė atsakovės preliminariam įvertinimui surištos vienu egzemplioriumi dokumentacijos komplekto, o 2015 m. kovo 23 d. tik persiuntė projektą atsakovės elektroniniu paštu Dokumentai tokia forma ir tokiu būdu niekuomet preliminariam įvertinimui nebuvo pateikti, jie buvo persiųsti elektroniniu paštu, be ieškovo ir kitų projektą rengusių specialistų parašų, kas negali būti laikoma pagal sutarties 5.2.1 p. numatytu darbų rezultato pateikimu preliminariam įvertinimui. Šalių Sutarties 5.5 p. numatyta, kad „...Bet koks, bet kokių dokumentų/medžiagos perdavimas vienos Šalies kitai, visais atvejais, jei tai įmanoma, yra patvirtinamas šalių įgaliotų atstovų parašais patvirtinančiais lydraščiais, kuriuose nurodomas išsamus perduodamų-priimamų dokumentų/medžiagos sąrašas. Vertinant konkrečius sutarties pažeidimus, nesusijusius su projekto kokybe, nurodo, kad ieškovas iki šiol nėra pateikęs atsakovei sutartyje numatytų dviejų egzempliorių projektinės dokumentacijos („...dviem egzemplioriais atspausdintą...". Sutarties 5.2.4 p.) ir nėra pateikęs kompiuterinės laikmenos, nors tai padaryti buvo įsipareigojęs pagal sutarties 5.2.4 p. Ieškovas yra siuntęs atsakovei elektroniniu paštu keletą nepasirašytų projekto variantų, juos taisė iki 2015 m. gegužės 8 d. ir iki šiol ieškovas galutinio projekto - surišto, atspausdinto dviem egzemplioriais, pasirašyto ieškovo (ir kitų projektą rengusių, kvalifikuotų specialistų, kurių pavardės nurodytos projekte, šalia esant žymai „parašas" (konkrečiai -konstruktoriaus A. R.), su kompiuterine šio projekto laikmena - atsakovei nėra pateikęs. Pažymi, kad tiek pažodžiui, tiek ir sistemiškai aiškinant Sutarties 5.2.1 ir 5.2.4 punktus pateikta projektinė dokumentacija (Projektas) turi būti surišta, o pagal įprastai keliamus reikalavimus dokumentacija (Projektas) turi būti pasirašyta. Atsakovė yra pateikusi įrodymus (elektroninį Ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą) iš kurių matyti, jog ieškovas siuntė tik vieną iš projekto variantų (kuris vėliau buvo keletą kartų taisomas paties Ieškovo). Sutarties 5.2.4 p. numato, kad ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo pastabas, privalo per 5 dienas pataisyti projektą ir pateikti pataisytą projektinę dokumentaciją Užsakovui (atsakovei) dviem egzemplioriais atspausdintą bei vieną kompiuterinę laikmeną. Būtent šis perdavimas įforminamas Darbų priėmimo-perdavimo aktu, kurį atsakovė privalo pasirašyti arba pakartotinai pateikti motyvuotas pastabas per 3 darbo dienas nuo šios dokumentacijos gavimo. Šalių sudarytos sutarties 5.2.4, 5.2.5 punktuose numatyta darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo tvarka, kurioje iš esmės aptarti tik tie atvejai, kai užsakovas (t.y. atsakovė) nepasirašo darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau niekur nėra numatyta, kokias pasekmes sukelia paties Rangovo (ieškovo) nepasirašymas darbų priėmimo-perdavimo akte. Mano, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi įstatymo viršenybės, sutarties šalių lygybės principais, o taip pat sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pagal kurias sutartis aiškinama sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir sutarties sąlygas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Respublikos CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Konstatuoja, kad ieškovas pats iki šiol nėra pasirašęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, taigi negali reikalauti, kad būtų pripažinta, kad pagal sutartį darbai (Projektas) būtų laikomi priimtais.

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad darbai t.y. projektas yra su trūkumais, dėl kurių sutartis negali būti laikoma įvykdyta. Pažymi, kad kai kurie projekto trūkumai buvo akivaizdūs ir ieškovas pats apie juos turėjo žinoti, nes jie susiję su teisės aktų reikalavimais ir su paties ieškovo įsipareigojimais bei kvalifikacija. Šio ginčo sprendimui (vertinant, ar ieškovas tinkamai įvykdė Sutartį) taikytinas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. ĮV-341 redakcija) patvirtintas Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės" (toliau - Reglamentas), kurio 13 p. nustato: Tvarkybos darbų projekto sprendiniai gali būti detalizuojami darbo brėžiniais (neviršijant tvarkybos darbų projekte numatytų apimčių), techninėmis specifikacijomis, Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa ar kitais reikalingais dokumentais. Darbo brėžiniai, patvirtinti tvarkybos darbų projekto vadovo parašu, kartu su aiškinamuoju raštu bei kitais reikalingais dokumentais komplektuojami atskira, tvarkybos darbų projektą papildančia byla, kuri teikiama už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai tikrinti". Ieškovas iki šiol nepateikė projekto tikrinti atsakingai institucijai - KPD, nors pats nurodė, jog su šia institucija turi būti suderintas jo ruoštas projektas, todėl negalima laikyti, jog ieškovo projektas yra tinkamas, o sutartį ieškovas yra įvykdęs.Vieninteliame ieškovo atsiųstame atsakovei projekto egzemplioriuje nėra konstruktoriaus A. R. parašo. 2015 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtintų „Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo Taisyklių 5.2. p . Ieškovas nėra atestuotas ir neturi specializacijos dėl Taisyklių 5.2.3 p. numatytų architektūros konstrukcijų projektų, todėl atsakovė mano, jos statybos konstrukcinės dalies kvalifikuoto specialisto - konstruktoriaus parašas buvo būtinas. Juo labiau, kad tokio specialisto dalyvavimo, rengiant projektą, būtinybę patvirtina ir paties ieškovo pateiktas 2015-09-04 ekspertizės aktas Nr. 15-08/45. Taigi esminiai statinių reikalavimai susiję su konstrukciniais ypatumais yra atitinkamo specialisto - konstruktoriaus – kompetencija. Ieškovo pateiktame (preliminariame) projekte niekur nėra konstruktoriaus parašo. Atsakovė turi pagrindo manyti, jog šis konstruktorius galimai neturi tinkamos kvalifikacijos ir negalėjo atlikti ginčo projekto konstruktoriaus darbų, nes ieškovas nepateikė ir nepridėjo konstruktoriaus - projekto dalies vadovo - A. R. tinkamą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimo.

Teismas išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą nustatė, kad tarp šalių 2015 m. sausio 13 d. buvo sudaryta Projektavimo darbų autorinė sutartis Nr. 01-/uabV/SM-2015 ( I. t., Telšių rajono apylinkės teismo bylos Civilinės bylos Nr. 2-1665-187/2015 b. l. 2-5).

Tarp šalių kilo ginčas ar sutartimi aptarti darbai yra atlikti pilnai ir ar atsakovei atsirado pareiga už juos apmokėti.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad abi ginčo šalys yra savo srities profesionalai ir savo veikloje privalo vadovautis jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais daro išvadą, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad tinkamai įvykdė visas su atsakove UAB „Virbarta“ sudarytos sutarties sąlygas ir perdavė darbų rezultatą.

Ieškovas grįsdamas ieškinį nurodė, kad sutartyje aptartus darbus atliko, t.y. padarė (duomenys neskelbtini) bažnyčios medinės perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto darbo brėžinius ir juos perdavė atsakovei. Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, o taip pat susipažinęs su šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, tarp šalių vykusiu susirašinėjimu neturi pagrindo pripažinti, kad visi šalių sutartimi aptarti darbai buvo atlikti, kad jie atlikti kokybiškai ir yra tinkamai perduoti.

Ieškovas teismo posėdžio metu nepaneigė atsakovų atsikirtimo į ieškinį, kuriame jie nurodė, kad darbai buvo atlikti nepilnai, nekokybiškai ir yra neperduoti.

Dėl nepilnai atliktų darbų.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas neatliko sutartimi aptartos bažnyčios stogo konstrukcijos brėžinių. Ieškovas nurodė, kad sutartyje šalys dėl bokštų stogų darbo brėžinių nesitarė, jie neįeina į sąvoką stogas. Ieškovas nurodė, kad sutartyje turėjo būti žodis „stogai“, be to nurodė, kad bažnyčios bokštų stogų konstrukcijos buvo geros ir jokio poreikio jas tvarkyti nebuvo. Teismas su šiuo ieškovo argumentu neturi pagrindo sutikti, kadangi pagal STR 2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai 5.15. p. numato, kad stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, 5.16. p. stogo konstrukcija – stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra. Šalių pasirašytos sutarties objektas buvo (duomenys neskelbtini) bažnyčios medinės perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto darbo brėžiniai. Kaip nurodė, atsakovė, Kultūros vertybių registro duomenys skelbia, kad minimos bažnyčios tūrinė erdvinė kompozicija – simetrinio plano, monumentalaus tūrio trinavė bažnyčia su trijų tarpsnių bokštu V fasade, stogo forma – dvišlaitė su žibintu ir smaile transepte, bokšto piramide, su keturbriaune smaile. Taigi kultūros vertybių registro duomenimis bažnyčia yra su vienu bokštu šalių vadinamu “aukštutiniu bokštu“, o bažnyčios stogas yra su smaile transepte, kuri sudaro stogo ( konstrukcijų) dalį ir kuri šalių vadinama „žemutiniu bokštu“. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog sutartimi aptarti darbai nereikalavo abiejų bokštų darbo brėžinių ir daro išvadą, kad bokštų stogų konstrukcijos įeina į šalių sutartos sutarties apimtį. Be to atmestinas ir ieškovo argumentas, jog šių bokštų brėžinių daryti nereikėjo, nes jų būklė buvo gera. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai paneigdami ieškovo S. M. teiginius apie gerą bokštų būklę, teismui pateikė įrodymus t.y. šalių įvardijamų „aukštutinio bokšto“ ir „žemutinio bokšto“ foto nuotraukas, kurios parodo jų būklę. Šiose foto nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog objekto stogo konstrukcijoms reikalingas remontas. Stogo konstrukcijų medinė dalis yra apdegusi, medis yra pažeistas (t. II, b.l.152-154). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas dr. J. R. patvirtino, kad stogo konstrukcijoms remontas yra reikalingas. Teismo posėdžio apklaustas liudytoju konstruktorius A. R. patvirtino, kad užsakovas pats be darbo brėžinių atlikti darbų negali. Taip pat paaiškino, kad darbų vykdymo metu atidarius kokį nors „mazgą“ gali iškilti poreikis jį detalizuoti darbo brėžiniais. Ypatingos svarbos objekte rangovas be darbo brėžinių darbų vykdyti negali. Nurodė, kad pastato stogas yra visos stogo konstrukcijos, tame tarpe ir bokštų stogų konstrukcijos. Paaiškino, jog darbo brėžiniai turėjo apimti ir bokštų konstrukcijų darbo brėžinius, nes apžiūrint objektą vietoje buvo nustatyta, kad bokštų konstrukcijos reikalauja remonto. Patvirtino, kad byloje esančios nuotraukos ( t.2, b.l. 152-155) patvirtina blogą bokšto stogų konstrukcijų stovį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo objektu tapę darbo brėžiniai, kaip pripažino, pats ieškovas S. M. buvo daromi tvarkybos darbų projekto pagal kurį buvo laimėtas konkursas, pagrindu. Šiame tvarkybos darbų projekto 14/26 lape, pateiktame teismui yra pažymėtas ir pats aukštutinio bokšto stogas, o taip pat sutartiniame žymėjime nurodyta, jog ardoma ir atkuriama iš kokybiškos medienos perdanga su skliautais ir stogo konstrukcijos bei danga.

Dėl nekokybiškai atliktų darbų.

Atsakovės atstovai nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai. Nurodė, kad projekte nustatė trūkumus dėl kurių negalėjo atlikti darbų. 1. Darbo brėžinių „Mazgas 1" lape Nr. 4 neatitinka natūroje esamo mazgo. 2. Tame pačiame brėžinyje lape Nr. 4 parodytas praretintas lentų paklotas. Naudojant cinko skardą, pagal gamintojo instrukciją, paklotas privalo būti ištisinis. 3. Darbo brėžinių „Mazgas 3" lape Nr. 6 po statramsčiais einantis mūrlotas (sija) brėžinyje nurodyti išmatavimai 150x150 mm, o natūroje ši sija yra 140x180 mm. 4. Darbo brėžinių „Mazgas 4" lape Nr. 7 kraigo mazgo sprendinys neatitinka autentiško sprendinio. 5. Tame pačiame brėžinyje nenurodyta kuo styga jungiama su gegne (vinys, varžtai), nenurodyta tvirtinimo elementų kiekis, diametras.6. Darbo brėžinių „Mazgas 8" lape Nr. 10 ir Nr. 13 kupolo rozetės įrengimo brėžinys visiškai neteikia jokios informacijos — nėra medinių elementų sujungimo detalizacijos, jungtims naudojamų elementų specifikacijų, neaišku - jungiama varžtais ar vinimis, koks jų diametras.7. Darbo brėžimų lape Nr. 18 nurodytos skirtingos bokšto laiptų detalės, bet abiejų detalių pavadinimas „detalė L-l".8. Darbo brėžiniuose nenurodytas gegnės prie mūrloto jungimo būdas (vinys, kabės), įjungimo elemento diametras 9. Darbo brėžiniuose visiškai nedetalizuojama aukštojo ir žemojo bokšto stogo konstrukcijų mazgai. Lape Nr. 2: neaišku, kur ir kokiu atstumu montuoti statramsčius; lape Nr. 4: neparodytas lietlovio laikiklis, karnizas turi būti pakaltas lentomis, Pagal RHEINZINK skardos gamintojo reikalavimus turi būti ištisinis lentų paklotas, neparodytas murloto ir gegnės tvirtinimas, nėra hidroizoliacijos po sijomis, negeras tvirtinimas sijų į mūrą ;lape Nr. 5: neaišku su kuo susitvirtina ilginis, styga ir gegnės,lape Nr. 6: virš skersinių sijų autentiškas ilginis yra 140x180mm,lape Nr. 7: autentiškas gegnių kraigo sujungimas yra kitoks;lape Nr. 10: neaišku, kaip sutvirtinami šio mazgo atskiri elementai; lape Nr. 13: neaišku, su kuo sujungiami mediniai elementai; lape Nr. 18: užrašyta, kad abi detalės yra L-l, o brėžiniai skirtingi.

Ieškovas su nurodytais darbų trūkumais nesutiko, nurodė, kad atsakovė būdama

profesionali statybininkė šiuos dalykus privalo atlikti ir žinoti pati.

Teismas išklausęs šalių paaiškinimų ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad ieškovas sutartimi sutartus darbus atliko nekokybiškai, dėl ko atsakovė pagrįstai reikalavo ištaisyti trūkumus ir pateikti tinkamai įvykdytą darbą. Iš byloje esančio 2015 m. balandžio 13 d. projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo V. L. rašto matyti, jog informuojamas UAB „Virbarta“ direktorius jog negali pritarti nurodyto projekto darbo brėžinių sprendimams, dėl nustatytų brėžiniuose trūkumų (t. 1, b.l. 20). Ieškovas atsikirsdamas į atsakovės argumentus dėl darbo brėžinių nekokybiško atlikimo rėmėsi pateiktu į bylą 2015-09-04 „Darbo brėžinių projekto ekspertizės aktu“ Nr.15-08-45, kurį surašė ekspertas dr.J. R., bei kuriame nurodyta, kad „Darbo brėžinių projekto „(duomenys neskelbtini) bažnyčios ( u.k.2114) medinės perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų darbo brėžinių projektas“ sprendiniai tenkina LR Statybos įstatymo 4-ame straipsnyje nustatytus esminius statinio reikalavimus, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, atitinka paveldosaugos tvarkybos darbų techninio projekto sprendinius. Projektas gali būti tvirtinamas (t. 1 b.l. 89). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas dr.J. R. iš dalies sutiko su atsakovės atstovų išsakyta pozicija ir nurodė, kad paminėti darbo brėžinių mazgai nėra atlikti tinkamai, jie turėtų būti tikslinami t.y. nurodė, kad jie turi būti aiškūs ir suprantami įgyvendinant. Nurodė, kad darbo brėžiniuose 5/18 lapai ( t.1, b.l.148) trūksta informacijos apie stygos sujungimą su gegne, 6/18 lapai – nenurodytas jungimo būdas ( t.1, b.l.149), 2/13 lapai, nenurodytas statramsčių dažnumas, nenurodyti jungiamųjų elementų išmatavimai ( t.1, b.l.145), 10/18 lapai – trūksta sujungimo detalizavimo ( t.1, b.l.153). Šiuos nustatytus trūkumus praleido jų nenurodydamas ekspertizės akte. Ekspertas taip pat nurodė, kad teigiamą išvadą davė, ieškovui paaiškindamas, kad dokumentuose turi būti surinkti ir visi parašai, todėl manė, kad dėl to problemų nebus, nes paprastai abi šalys yra geranoriškos ir bendradarbiaudamos ištaiso visus trūkumus. Ieškovas taip pat rėmėsi kita byloje pateikta ekspertine išvada, kurią surašė teismo ekspertė D. B. (t.1, b.l.90-101). Teismas susipažinęs su ekspertinėmis išvadomis ( pati ekspertė įvardijo ekspertinėmis įžvalgomis), o taip pat išklausęs ekspertės paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu daro išvadą, kad pateikti darbo brėžiniai buvo atlikti nepakankamai detaliai, dėl ko užsakovas negalėjo atlikti darbų. Paties ieškovo iniciatyva užsakytoje ekspertinėje išvadoje, ekspertė nurodė, kad „Tvarkybos darbų projekto sudėtis, apimtis ir detalumas turi užtikrinti užsakovo poreikius ir duomenų apimtis, kurių užtektų pačių tvarkybos darbų atlikimui. Nustatant minimalią darbo brėžinių detalumo ribą, turėtų būti įvertinti tvarkybos darbus atliekančio rangovo poreikiai, tačiau kartu atsižvelgiant į tvarkybos darbų vadovams keliamus aukštus kvalifikacinius reikalavimus. Nustatant maksimalią detalumo ribą, projekto rengėjas turi įvertinti, kurie sprendiniai yra svarbūs paveldo objekto autentiškumo užtikrinimui, vertingųjų savybių išsaugojimui, kitų kultūros paveldo apsaugos, taip pat esminių statinio reikalavimų, architektūros, kraštovaizdžio bei aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimui.“ Teismo posėdžio metu ieškovas nepaneigė atsakovės dėstomų aplinkybių, jog atliktas darbas nebuvo pakankamai detalus ir darbai galėjo būti atliekami. Priešingai iš šalių byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas sutiko su kai kuriomis atsakovės nurodytomis pastabomis ir darbo brėžiniuose atliko tikslinimus. 2015 m. balandžio 28 d. elektroninis laiškas adresuotas A. R. patvirtina, kad ieškovas S. M. taisė darbo brėžinius ir juos siuntė atsakovei ( I. t. b.l. 125-127, 162-163), o taip pat taisė 2015 m. gegužės 8 d. ir siuntė atsakovei ( I. t. b.l. 164-165). 2015 m. birželio 3 d. raštu Nr. 15-36 UAB „Virbarta“ vėl kreipėsi į ieškovą S. M. prašydama pataisyti ir parengti papildomus darbo brėžinius pagal nustatytus netikslumus ( I. t. b.l. 23). Nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad pataisyti darbo brėžiniai buvo siunčiami tik elektroniniu paštu ir po atliktų taisymų kitoks darbo brėžinių komplektas atsakovei surištas ir su laikmena nebuvo perduotas.

Dėl darbų perdavimo fakto.

Darbų perdavimas priėmimas įforminamas aktu (Lietuvos Respublikos CK 6.694 str. 4 d.). Abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas (nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas už atliktus darbus). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad šalių pasirašytos sutarties tekstą rengė ieškovas, o atsakovė šią sutartį pasirašė. Ieškovas nurodė, kad pagal sutarties 5.2.3 p. numatyta, kad užsakovas per 3 darbo dienas nuo dokumentacijos gavimo ją peržiūri ir priima arba pateikia autoriui raštiškas motyvuotas pastabas. Ieškovas reikšdamas atsakovei ieškinį nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių pastabų nurodytu laiku nepateikė, darbų priėmimo - perdavimo aktas laikytinas pasirašytu. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovas neįrodė, jog sutartį jis įvykdė pilnai ir darbus perdavė. Pagal Sutarties 5.2.1 p. darbų rezultatus ieškovas privalėjo pateikti atsakovei preliminariam įvertinimui, surištus vienu egzemplioriumi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dokumentai apskritai buvo siųsti tik vieną kartą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekuomet nepateikė atsakovei preliminariam įvertinimui surištos vienu egzemplioriumi dokumentacijos komplekto. Dokumentus 2015 m. kovo 23 d. persiuntė atsakovei elektroniniu paštu, vėliau siuntė paštu, pridėdamas ir laikmeną su darbo brėžiniais. Bylos nagrinėjimo metu šalys ir apklausti liudytojai patvirtino, kad pateikti elektroniniu paštu darbo brėžiniai nebuvo pasirašyti konstruktoriaus, nebuvo duomenų apie tai, kad jie pateikti tikrinimui Kultūros paveldo departamentui. Teismas sutinka su atsakovės pateikiamu sutarties 5.2.1 p. aiškinimu, jog reikalavimas per 3 darbo dienas priimti dokumentaciją (Projektą) arba raštiškai pateikti motyvuotas pastabas galioja tik nuo tos dienos, kai ieškovas įvykdo Sutarties 5.2.1. p. reikalavimus, t.y. pateikia Projektą tinkama forma. Duomenų patvirtinančių, kad ieškovas tinkama forma pateikė sutarties objektą t.y. darbo brėžinius atsakovei teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovės atstovai nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. buvo prašymai detalizuoti stoglangių brėžinius. Ieškovas nurodo, kad prašymą įvykdė tą pačią dieną ir laikė, jog 2015-03-30 atsakovė projektą priėmė, o darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas, kaip tai numato Sutarties 5.2.5 p.. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog toks sutarties aiškinimas klaidingas, prieštaraujantis tiek sutarties pažodiniam tekstui, paties ieškovo sutartimi nustatytoms šalių teisėms bei pareigoms. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas minėtą dieną siuntė tik vieną iš projekto variantų, o taip pat siuntė elektroniniu paštu atsakovei tuščią darbų priėmimo-perdavimo akto formą (elektroninis ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas ( t.1, b.l. 35-61)). Sutarties 5.2.4 p. numato, kad ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo pastabas, privalo per 5 dienas pataisyti projektą ir pateikti pataisytą projektinę dokumentaciją užsakovui (atsakovei) dviem egzemplioriais atspausdintą bei vieną kompiuterinę laikmeną. Būtent šis perdavimas įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktu, kurį atsakovė privalo pasirašyti arba pakartotinai pateikti motyvuotas pastabas per 3 darbo dienas nuo šios dokumentacijos gavimo.Lietuvos Respublikos CK 6.662 straipsnio „Atliktų darbų priėmimas" 1 dalis nurodo, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktus darbus priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas — perdavęs atliktus darbus. Tokiu būdu įstatymas imperatyviai numato būtiną rangovo dalyvavimą, perduodant darbų rezultatus, t.y. perduodant ir priimant darbus pagal bet kokios rūšies rangos sutartį. Ieškovas pripažino, jog jis nedalyvavo perduodant darbus pagal šalių sudarytą projektavimo rangos sutartį, o projekto perdavimą laiko tinkamu - išsiunčiant jį elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad ieškovas ne tik nedalyvavo, bet ir negalėjo dalyvauti perduodant sutartyje numatytus darbus, nes nuotolinis darbų perdavimas (paštu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kitaip) nėra leidžiamas įstatymo. Sutartyje nurodoma: „darbų rezultatus pateikia...“ (Sutarties 5.2.1. p.), ,, šis perdavimas įforminamas atliktų Darbų perdavimo-priėmimo aktu (Sutarties 5.2.4 p.) Sutartyje nėra numatyta ir šalys nesusitarė, kad projektas bus siunčiamas paštu, o darbai bus priimami (bei perduodami), darbų priėmimo-perdavimo aktas bus pasirašomas rangovui (ieškovui) nedalyvaujant. Projekto persiuntimas atsakovei paštu negali būti laikomas tinkamu darbų perdavimu, nes toks perdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatytam imperatyviam reikalavimui dėl būtino rangovo dalyvavimo, perduodant darbus pagal rangos sutartį.Taigi teismas susipažinęs su pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, o taip pat šalių paaiškinimais, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio, kad sutartimi aptarti darbai yra pilnai atlikti, bei perduoti kaip to reikalauja šalių pasirašyta sutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovei neatsirado pareiga pagal sutarties 3.3.3 punktą ( per 3 darbo dienas) atsiskaityti su Rangovu –ieškovu už pastarojo tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas bei atliktus darbus. Tai, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus įrodo ir tai, kad atsakovė buvo priversta sudarinėti papildomą sutartį ieškovo neatliktiems darbams užbaigti, bei nustatytiems trūkumams pašalinti. Atsakovė nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad negalėdama vykdyti darbų pagal ieškovo atliktus darbo brėžinius 2015 m. gruodžio 16 d. sudarė naują tyrimų/projektavimo darbų sutartį su kitu vykdytoju UAB „Senamiesčio projektai“, kurios sutarties dalyku buvo „(duomenys neskelbtini) bažnyčios medinės perdangos, sijų protezavimo, stogo konstrukcijų ( aukštojo ir žemojo bokštų medinių konstrukcijų jungimo mazgus), stogo dangos restauravimo mazgai bei ištaisyti S. M. darbo brėžinių projekto klaidingus mazgus ( t. 2, b.l. 106-107). Šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė buvo priversta sudaryti naują sutartį ieškovo nebaigtiems ir nekokybiškai atliktiems darbams atlikti ir dėl to turėjo išlaidų.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Atsakovė UAB „Virbarta“ priešieškiniu prašė : pripažinti, kad darbai, kuriuos ieškovas S. M. privalėjo atlikti pagal 2015 m. sausio 13 d. šalių pasirašytą projektavimo darbų autorinę sutartį Nr. 01-uabV/SM-2015 dėl sutarties objekto - (duomenys neskelbtini) bažnyčios, unikalus kodas 2144 (Sutartyje nurodomas kodas 2114) medinės perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto darbo brėžinių (Projekto) parengimo, atsakovei UAB „Virbarta" nėra perduoti.Teismas mano, kad atsakovei atsisakius vieno iš priešieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti ieškovą S. M. įvykdyti prievolę, t.y. atlikti darbus (paruošti projektą) pagal 2015 m. sausio 13 d. šalių pasirašytą projektavimo darbų autorinę sutartį Nr. 01-uabV/SM-2015 dėl sutarties objekto - (duomenys neskelbtini) bažnyčios, unikalus kodas 2144 (Sutartyje nurodomas kodas 2114) medinės perdangos, stogo konstrukcijų bei stogo dangos restauravimo tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto darbo brėžinių (Projektą), likęs atsakovės reikalavimas nesukelia teisinių pasekmių.Atsakovė likusiu reikalavimu nesiekia atkurti iki sutarties nutraukimo buvusios padėties, t.y. nesiekia jos atnaujinti, tik prašo konstatuoti faktą, kad ieškovo sutartimi įsipareigotas atlikti darbų rezultatas nėra perduotas. Teismas daro išvadą, kad toks priešieškinio reikalavimas reiškia fakto, jog ieškovas, nesilaikė sutartyje ir įstatymuose nustatytos tvarkos pripažinimą, o tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialusis teisinis reikalavimas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu tai nustatoma jau pradėjus bylą, teismas bylą nutraukia CPK 293 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu, nes juo prašoma pripažinti faktą, o ne teisę, ši civilinė byla nutrauktina. Kartu pažymėtina, kad teisė, o kartu pareiga suformuluoti ieškinį ( priešieškinį) – jo pagrindą ir dalyką tenka ieškovui (CPK 13 str.). Būtent šie esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999) išaiškinta, kad bet kokia ginčus sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališka. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo ( atsakovo) advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio ( priešieškinio) dalyką ir pagrindą. Ieškinį atmetus, priešieškinį jo reikalavimo dalyje nutraukus, šalių patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos. (CPK 93 str.).Valstybės naudai iš ieškovo S. M. a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Virbarta“ kodas JAR 180238153 priteisti po 4,86 € ( keturis eurus 87 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti darbus pagal sutartį nepriimtais, nutraukti.

Valstybės naudai iš ieškovo S. M. a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Virbarta“ kodas JAR 180238153 priteisti po 4,86 € ( keturis eurus 87 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.