- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- A-822-1448-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00782-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. su skundu (I t., b. l. 4–7 su reversinėmis pusėmis) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (toliau – ir KAAT) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir pataisos namai), priteisti 14 158,23 Lt (keturiolika tūkstančių šimtą penkiasdešimt aštuonis litus ir dvidešimt tris centus) turtinės žalos ir 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. liepos 30 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kur buvo grubiai pažeidinėjamos jo teisės. Pareiškėjo manymu, pažeistos jo teisės į valstybės suteiktą maitinimą, patvirtintą teisės aktais fiziologinės ir energetinės vertės maisto normomis.
Teigė, kad kiekvieną dieną, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam skirtas maisto davinys neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, fiziologinės ir energetinės vertės maisto normų. Maisto pastoviai trūko, tiekiamas maistas buvo nekokybiškas. Net minimalus maisto trūkumas nuo nustatytų normų sukelia neigiamų pasekmių sveikatai ir su laiku atsiranda sveikatos sutrikimų. Dėl trūkstamų kalorijų, jis daugiau nei 3 dienas per mėnesį visai nėra maitinamas, o per metus – daugiau nei 36 dienas yra paliekamas be maisto. Dėl jam tiekiamo nekokybiško maisto jis susirgo sunkia liga – reaktyviuoju poliartritu nuo 2009 m. vasario 23 d. ir buvo gydytas iki 2011 m. birželio 20 d.
Nurodė, jog pats pirko maistą iš pataisos namų parduotuvės, kad galėtų maitintis pakankamai kokybišku maistu ir apsaugoti sveikatą nuo sutrikimų ir todėl patyrė turtinę žalą, kuri jo apskaičiavimu siekia 14 158,23 Lt. Iš pataisos namų parduotuvės jis pirko tik maisto produktus, nes higienos ir kitais švarai palaikyti reikalingais reikmenimis buvo aprūpintas, todėl jų jam pirkti nereikėjo. Taip pat dėl patirtų išgyvenimų dėl jo sveikatos pablogėjimo ir sutrikdymo jis patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertina 25 000 Lt.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 56–61) nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Atsakovas paaiškino, kad nuteistieji maitinami pagal įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščius, tarp jų ir valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnuo turi mažiau dienų, nesančiomis dienomis maisto produktai neskiriami. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Nuteistieji yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šios mitybos normos nustatytos įvertinus įkalintų asmenų fizinį aktyvumą, pagal kurį paskaičiuotas vidutinis energijos eikvojimas ir būtinas paros maisto kiekis.
Paaiškino, jog nuteistųjų maitinimo tvarka yra pritaikyta įvairioms nuteistųjų grupėms (dirbantiems ir nedirbantiems, neįgaliems ir ligoniams ir kt.) ir visiškai užtikrina jų fiziologinių mitybos poreikių patenkinimą. Pataisos namus ne kartą tikrino įvairios kontroliuojančios institucijos ir jokių esminių pažeidimų nenustatė. Kad pataisos namuose iš esmės užtikrinama tinkama nuteistiesiems teikiamo maitinimo kokybė įrodo Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto Nr. 36-691(7) išvada. Pareiškėjas pataisos namuose buvo maitinamas pagal Taisyklių ir patvirtinto valgiaraščio reikalavimus. Tiek patvirtintame valgiaraštyje, tiek jo prieduose yra išvardinti patiekalų ir produktų pavadinimai bei jų kiekis gramais vienam asmeniui. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad maisto produktai sudedami į katilus pagal neto svorį atsižvelgiant į nuteistųjų ar suimtųjų skaičių. Nors valgiaraščio 2 priede taip pat nurodytas atitinkamos dienos iš viso per dieną (pusryčiams, pietums ir vakarienei) patiekiamo maisto kaloringumas, įvertinus Taisyklėse ir valgiaraštyje bei jo prieduose nustatytą reglamentavimą matyti, jog pataisos namų administracija turi organizuoti maitinimą taip, kad asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietoje, patiekiamo maisto kiekis gramais atitiktų patvirtintuose valgiaraščiuose nustatytus patiekalų ir produktų kiekius gramais vienam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu specialistė R. F. S. paaiškino, kad ji dirba Kauno visuomenės sveikatos centre specialiste. Asmuo atlikęs patikrinimus šiuo metu jų įstaigoje jau nedirba. Buvo gauti skundai ir atlikti patikrinimai. Esminių nukrypimų nuo normų patikrinimo metu nenustatyta. Labai nedaug trūko kalorijų, tačiau produktai labai skiriasi savo maistine verte, todėl dedant net ir tų pačių produktų nustatytą kiekį, kalorijų kiekis kiekvieną kartą kažkiek skiriasi. Nuo valgiaraštyje nurodyto maisto nukrypimų nebuvo nustatyta. Maistas, kaip nedirbančiam vyrui buvo tinkamas. Įstaiga nebuvo informuota apie patikrinimą iš vakaro, nes tai tikrinimas pagal gautą skundą.
Liudytojas M. K. posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Sveikatos priežiūros skyriaus vedėju. Apie pareiškėjo ligą gali paaiškinti pagal duomenis iš ambulatorinės kortelės. Pareiškėjas gydėsi ligoninėje, jam nustatyta diagnozė – reaktyvusis poliartritas. Liga pasireiškia sąnarių skausmais, lankstumo sumažėjimu pradedant nuo kojų, pėdų, čiurnų ir laipsniškai kylant į viršų, gali paliesti stuburą. Ligą gali sukelti organizme esanti vidinė infekcija. Pareiškėjas į pataisos namus atvyko jau sirgdamas lėtiniu sinusitu, todėl tai ir galėjo būti vienu iš faktorių šiai ligai sukelti. Dėl nekokybiško maisto ši liga negalėjo atsirasti, nes visi nuteistieji valgo tą patį maistą, o ši liga pasitaiko retai. Turėjo būti dar ir kitas veiksnys – infekcijos židinys organizme, kurį galėjo sukelti, kaip jau minėta, lėtinis sinusitas, ar kitokia peršalimo liga.
Liudytojas M. V. posėdžio metu nurodė, kad jis atlieka bausmę pataisos namuose ir padeda virtuvėje padengti stalus ir dalinti nuteistiesiems maistą. Maisto pastoviai trūksta, jo kokybė prasta, duona kartais būna sudžiuvusi. Maisto davinį pila po pusę samčio, nes kitaip pritruktų. Jis maistą dalina jau tris metus, dėl to viską žino. Mano, kad apie patikrinimą buvo pranešta iš vakaro. Maistas išduodamas nesilaikant higienos, maiste dažnai pasitaiko pašalinių daiktų. Dėl nekokybiško maisto ne visi nuteistieji maitinasi valgykloje, yra tokių, kurie perka parduotuvėje.
Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad jis atlieka bausmę pataisos namuose. Virtuvėje jis padeda dengti stalus ir dalinti maistą. Virtuvėje nuolat trūksta maisto, maistas nekokybiškas, kelia rūgštingumą. Trūksta porcijų, pastoviai reikia prašyti, kad dar įdėtų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu (II t., b. l. 40-45) pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. liepos 30 d., atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Kauno apygardos administracinis teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (I t., b. l. 62). Iš pateiktos pažymos (I t., b. l. 64) matyti, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sirgo infekciniu-alerginiu reaktyviniu poliartritu, buvo stacionariai gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), vėliau gydymas buvo tęsiamas įstaigos Sveikatos priežiūros centre. Ligos priežasties pažymoje nurodyti šie faktoriai: židininė infekcija kvėpavimo takuose (nuteistajam buvo nustatytas hiperplastinis polisinusitas), sustiprėjęs atsakas į infekcinį antigeną bei genetinis polinkis. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui atvykus į įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmės, profilaktinio patikrinimo metu jau buvo nustatytas polisinusitas. Byloje pateikti duomenys apie ligos eigą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės – epikrizė (I t., b. l. 14–22, 65, 66). Iš 2012 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto (I t., b. l. 67) matyti, kad maisto davinio praktinė energetinė vertė, angliavandenių ir riebalų kiekis nežymiai mažesnis nei nurodyta norminiam dokumente, baltymų nežymiai daugiau, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Byloje pateikta asmens sveikatos istorija iš kurios galima spręsti apie pareiškėjo sveikatos būklę (I t., b. l. 116–200).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos). Šiuo nutarimu yra patvirtintos ir fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; fiziologinės mitybos normos dirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; fiziologinės mitybos normos nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; fiziologinės mitybos normos nepilnamečiams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose taisyklės, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas fiziologines mitybos normas. Šiuo įsakymu yra patvirtintas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje. Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraštis nedirbantiems vyrams, kurie maitinami pagal valgiaraštį. Valgiaraštis nedirbantiems vyrams patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės, Taisyklės). Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nustato Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Pažymėtina, kad tiek fiziologinės mitybos normos, tiek skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos, tiek ir valgiaraščiai sudaryti atskirai dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, dirbančioms moterims, nedirbančioms moterims ir nepilnamečiams.
Remdamasis aptarta bylos medžiaga ir specialisto paaiškinimu teismo posėdžio metu Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad pataisos namus ne kartą tikrino įvairios kontroliuojančios institucijos ir jokių esminių pažeidimų nenustatė. Tai, kad pataisos namuose iš esmės užtikrinama tinkama nuteistiesiems teikiamo maitinimo kokybė, įrodo Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto Nr. 36-691(7) išvada „Maisto davinio praktinė energetinė vertė, angliavandenių ir riebalų kiekis nežymiai mažesnis nei nurodyta norminiam dokumente, baltymų nežymiai daugiau. HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta“. Kaip nurodoma patikrinimo akte, anksčiau įstaiga buvo tikrinta 2011 m. gruodžio 16 d. 2012 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas surašytas po patikrinimo, kuris atliktas 2012 m. balandžio 18 d. Patikrinimas vietoje pradėtas 7.30 val., baigtas – 17.30 val. Valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė atlikta norint įvertinti pareiškėjo ir R. V. (bausmę atlikusio kartu su pareiškėju) 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 26 d. skunduose minimus faktus vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, reikalavimus. Patikrinimo metu buvo paimti nedirbančių vyrų pusryčių, pietų, vakarienės maisto mėginiai energetinei vertei nustatyti. Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų protokolus Nr. Ch-K 809, Ch-K816, Ch-K 828 (toliau – ir tyrimų protokolai) dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė 2089,2 kcal (norma 2332 kcal), angliavandenių praktinis kiekis 303 g (norma 332 g), riebalų praktinis kiekis 58 g (norma 71 g), baltymų praktinis kiekis 88,8 g (norma 86 g).
KAAT padarė išvadą, kad pareiškėjas pataisos namuose buvo maitinamas pagal Taisyklių ir patvirtinto valgiaraščio reikalavimus. Tiek patvirtintame valgiaraštyje, tiek jo prieduose yra išvardinti patiekalų ir produktų pavadinimai bei jų kiekis gramais vienam asmeniui. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad maisto produktai sudedami į katilus pagal neto svorį atsižvelgiant į nuteistųjų ar suimtųjų skaičių. Nors valgiaraščio 2 priede taip pat nurodytas atitinkamos dienos iš viso per dieną (pusryčiams, pietums ir vakarienei) patiekiamo maisto kaloringumas, įvertinus Taisyklėse ir valgiaraštyje bei jo prieduose nustatytą reglamentavimą matyti, jog pataisos namų administracija turi organizuoti maitinimą taip, kad asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietoje, patiekiamo maisto kiekis gramais atitiktų patvirtintuose valgiaraščiuose nustatytus patiekalų ir produktų kiekius gramais vienam asmeniui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atlikti atskirą veiksmą, tokį kaip patiekiamo maisto kaloringumo skaičiavimas, maitinimą organizuojanti kalinimo įstaigos administracija nei Taisyklėmis, nei kitais teisės aktais nėra įpareigota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1075/2010).
Teismas padarė išvadą, jog tai, kad maisto davinio pataisos namuose praktinė energetinė vertė nežymiai mažesnė nei nurodyta norminiam teisės akte, nereiškia, kad pareiškėjas, kaip jis tai įvardija, daugiau nei 3 dienas per mėnesį visai nėra maitinamas, o per metus – daugiau nei 36 dienas yra paliekamas be maisto.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuteistųjų teisė už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Taigi nuteistasis, turintis lėšų asmeninėje sąskaitoje, gali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Remiantis nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiais, 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu pareiškėjas apsipirko Pataisos namų parduotuvėje už 11 284,36 Lt, o ne už 14 158,23 Lt kaip nurodo jis pats.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pataisos namai užtikrina teisės aktais nustatytą nuteistųjų maitinimą ir neprivalo padengti nuteistųjų papildomų išlaidų, kurias jie skiria maisto ar kitų produktų pirkimui. Liudytojai M. V. ir R. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog maisto dažnai trūksta, tačiau tai traktuotina, kaip jų subjektyvi nuomonė, nepatvirtinta kita bylos medžiaga (maistas nebuvo sveriamas ar jų kitaip tikrinamas), todėl šių liudytojų parodymus laikyti nenuginčijamais įrodymais byloje, patvirtinančiais skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo.
Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas jam padarytą žalą sieja su sveikatos sutrikdymu, nes dėl netinkamo maitinimo jis susirgo infekciniu-alerginiu reaktyviniu poliartritu. 2012 m. rugsėjo 14 d. pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo pažymoje Nr. S-20091, nustatyta, jog R. M., atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose yra sirgęs infekciniu-alerginiu reaktyviniu poliartritu. Stacionariai gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pagal LAVL rekomendacijas gydymas buvo tęsiamas pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje ambulatoriškai. Šioje pažymoje nurodyta, jog infekcinio-alerginio reaktyvinio poliartrito susirgimo priežastiniai faktoriai yra šie: židininė infekcija kvėpavimo takuose (nuteistajam buvo nustatytas hiperplastinis polisinusitas), sustiprėjęs atsakas į infekcinį antigeną, genetinis polinkis ir pan. Nuteistajam, atvykus į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmės, profilaktinio patikrinimo metu jau buvo nustatytas polisinusitas. Maistas bei mitybos įpročiai šio susirgimo išsivystymui, ekspertų teigimu, įtakos neturi. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. K., kuris dirba Sveikatos priežiūros tarnybos vedėju. Todėl pareiškėjo nurodytos priežastys (netinkama mityba) negali būti laikomos jo ligos atsiradimo priežastimi.
Kauno apygardos administracinis teisme sprendime konstatavo, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl maitinimo (maisto energetinės vertės, jo kokybės ar maitinimo organizavimo) pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė jo reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kad maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai, nustatyta, kad šios normos nebuvo pažeidžiamos. BVK 92 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl tai, kad nuteistasis pirko maisto prekes parduotuvėje, nėra pagrindas laikyti, jog jam buvo padaryta turtinė žala, todėl jo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 50–57) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos, 11 284,36 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir trisdešimt šešis centus) turtinės žalos ir 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo argumentus, pateiktus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog pataisos namų Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas M. K. duodamas parodymus buvo šališkas, o pirmosios instancijos teismas jo duotų parodymų neturėjo vertinti, kaip nenuginčijamų. Taip pat pareiškėjas mano, kad šališkas šioje byloje buvo ir pirmosios instancijos teismas, nes liudininku apibūdinti pareiškėjo sveikatą teismo iniciatyva buvo pasirinktas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kolektyvo narys. Šiuo aspektu buvo suteikta prerogatyva pareiškėjui. Atkreipia dėmesį, kad ir pats liudijęs M. K. su pareiškėjo ligos istorija susipažino tik iš medicininių dokumentų, taigi šiuo atveju, siekiant objektyvumo, turėjo būti iškviestas nepriklausomas ekspertas.
Pareiškėjas pažymi, kad savo iniciatyva atliko sveikatos patikrinimą UAB „Brožynų sveikatos centras“, kur gavo nepriklausomos ekspertės gydytojos V. M. išvadą, kuria pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesirėmė. Mano, kad šioje išvadoje pateikta informacija, jog pareiškėjo liga galėjo išsivystyti dėl nekokybiško maisto ir netinkamų sąlygų pataisos namuose, buvo nenaudinga atsakovo protegavimui, taigi nebuvo vertinta.
R. M. patikslina, kad skundžiasi dėl maitinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., nes dėl maitinimo sąlygų kitu maitinimo laikotarpiu įrodymų pateikti negali. Pabrėžia, kad pagrįstai skaičiuoja maisto energetinės vertės trūkumą, kuris neatitinka reglamentuojamų normų. Nurodo, kad per dieną užfiksuotas 240 kcal trūkumas per mėnesį sudaro tokią kalorijų trūkumo sumą, kuri atitinka trijų dienų maitinimosi normas. Skaičiuodamas skundžiamą laikotarpį (nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d.) – 596 dienas – jis padaugino iš kalorijų trūkumo kiekvienai dienai ir gavo tokią energetinės vertės trūkumo sumą, kuri prilygsta apie 61 normaliai dienos maitinimosi normai. Mano, kad toks trūkumas Kauno apygardos administracinio teismo nepagrįstai buvo įvertintas kaip mažareikšmis.
Pareiškėjo nuomone, KAAT nepagrįstai atmetė liudininkų M. V. ir R. P. parodymus, nes šie asmenys nuolat dirbo virtuvėje ir žino kaip dalijamas maistas kaliniams. Taip pat teigia, kad aplinkybės, jog kiekvienam kalinčiajam pagal porciją turėdavo būdavo įpilamas specialiai pataisos namų administracijos išduodamas samtis maisto – jo įpildavo tik pusę, kad visiems užtektų. Taigi argumentas, kad trūko maisto, pagrįstas šių liudininkų parodymais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad pateikė visus galimus ir pakankamus įrodymus, kad pataisos namuose buvo maitinamas nekokybišku maistu ir per mažomis porcijomis, kas nualino jo organizmą ir dėl ko progresavo sunki liga. Ligos gydymui ir maitinimuisi geresniu maistu teko naudoti asmenines lėšas, kurias ir prašo atlyginti – 11 284,36 Lt. Taip pat dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (veikimo ar neveikimo) patyrė neturtinę žalą, t. y. sutriko ir pablogėjo sveikatos būklė, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumenko bendravimo galimybės. Patirtą neturtinę žalą vertina 25 000 Lt.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepimu į pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą (II t., b. l. 64–67) nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo argumentus, pateiktus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog nors apeliantas nurodo, kad jis skundė laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., tačiau 2012 m. rugpjūčio 26 d. skunde jis aiškiai yra nurodęs, kad nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. liepos 30 d. jo teisės buvo grubiai pažeistos, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija bei aplinkybių vertinimu
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iškilusį ginčą tarp pareiškėjo R. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl netinkamų maitinimo sąlygų ir nepakankamo maisto kiekio, dėl ko pareiškėjui galimai sutriko sveikata, konstatavo, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl maitinimo (maisto energetinės vertės, jo kokybės ar maitinimo organizavimo) pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė pastarąjį jo reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Administracinio proceso prigimtis skatina teismą būti aktyviu ir nagrinėjant administracines bylas betarpiškai ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. ABTĮ 10 straipsnis numato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
Pasisakydama dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija nurodo, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.
Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas iš esmės kildino iš Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą, elgiamasi, ar jis baudžiamas, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio nuostatų (vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą) reikalavimų nesilaikymu. Pagal tarptautinę teisę kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinio skausmo ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja, kitokiu nežmonišku elgesiu pripažįstamas tyčinis, trunkantis tam tikrą laiką fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja.
Nagrinėjamos bylos kontekste spręstina, ar Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija pareiškėjo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ir ar šiais veiksmais siekė pareiškėją kankinti, nežmoniškai su juo elgėsi ar žemino jo orumą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tyrimais nustatyta, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos, kuriomis numatoma, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą. Atsižvelgiant į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų protokolus Nr. Ch-K 809, Ch-K 816, Ch-K 828 dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo 2089,2 kcal. Taigi dienos norma, skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, buvo deficitinė, t. y. trūko 209 kcal. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotinas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmų neteisėtumas. Atsakovas neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.
Konstatavus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ir kitą viešosios civilinės atsakomybės sąlygą – žalą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1.2. punktu, pagal kurį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, paros maitinimo išlaidų norma yra nuo 3,50 Lt iki 5,00 Lt. Taigi vidutiniškai per parą skiriama 4.25 Lt. Skaičiuojama, kad vidutinė paros maistu suteikiama energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jog skundžiamu laikotarpiu iki energetinės normos trūko 209 kcal per dieną, apskaičiuotinas proporcingas turtinės žalos, kurią patyrė pareiškėjas, turėdamas papildomai įsigyti maisto produktų, kad pasiektų normą, dydis. 209 kcal sudaro apie 9 procentus dienos normos. Kadangi per dieną vidutiniškai skiriama 4,25 Lt, skaičiuotina, kad už dieną pareiškėjui turi būti kompensuojamas proporcingas negauto maisto kiekis, kurį jis turėjo įsigyti savo lėšomis. Taigi pareiškėjui kompensuotina 40 ct už dieną. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas laikotarpis truko nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., t. y. 596 dienas, pareiškėjas patyrė 106 Lt dydžio turtinę žalą.
Nustačius neteisėtus veiksmus ir žalą, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė, būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir patirtos žalos. Konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijai, neužtikrinus, kad kardomąjį kalinimą atliekantis pareiškėjas R. M. bus maitinamas pagal minėtų teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas, tenkindamas minimalius ir būtinus poreikius, turėjo įsigyti maisto už asmenines lėšas, kad išpildytų teisės aktais nustatytą būtiną fiziologinę normą. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nustatyto visos būtinos sąlygos viešosios atsakomybės pritaikymui ir iš Lietuvos valstybės pareiškėjui priteistini 106 Lt (vienas šimtas šeši litai) turtinės žalos atlyginimo.
Pasisakydama dėl pareiškėjo sveikatos, teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XIV skyrius (174–175 straipsniai) bei Taisyklių LIII skyrius (454–472 straipsniai). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Nuteistųjų sveikatos priežiūrai pataisos darbų įstaigose steigiamos asmens sveikatos priežiūros tarnybos (jų steigimo, veiklos organizavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato sveikatos sistemos teisės aktai). Taisyklių 460 punktas nustato, jog Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.
Remdamasi byloje surinkta medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ekspertų pateikti dokumentai dėl pareiškėjo ligos istorijos, paneigia argumentus, kad nepakankamas maitinimasis galėjo sukelti sunkią ligą – židininę infekciją kvėpavimo takuose (nuteistajam buvo nustatytas hiperplastinis polisinusitas), sustiprėjęs atsakas į infekcinį antigeną bei genetinis polinkis. Pažymoje buvo nurodyta, kad pareiškėjui atvykus į įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmės, profilaktinio patikrinimo metu jau buvo nustatytas polisinusitas. Taigi ekspertų išvados, pagrindžia, kad tarp maitinimosi sąlygų ir kilusios ligos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Ir šiuo aspektų valstybei civilinė atsakomybė nekyla, nenustačius nei vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.270 straipsnio prasme.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad maitinimosi nepakankamumą pareiškėjas pats kompensavo iš asmeninių lėšų įsigydamas papildomų maisto produktų, taigi maitinosi pakankamai ir nurodydamas aplinkybes, jog liga kilo dėl nepakankamo maisto kiekio, prieštarauja pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms. Šią lėšų dalį teismas vertina ir nurodo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 106 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teigtina, kad šios žalos atlyginimas yra pakankama ir visą apimanti kompensacija pareiškėjo pažeistų teisių atstatymui, todėl prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų teisingam ir pagrįstam šios bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės 106 Lt (vieną šimtą šešis litus) atlyginti turtinę žalą. Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.“
Nutartis neskundžiama.