- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2-530-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, D. P., A. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, D. P., A. S. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad jo senelis P. S., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2001 m. balandžio 9 d., iki mirties nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą 1A1m (su priestatu 1a1m ir veranda 2a1m), sandėlį 2I1m, kiemo rūsį 3I1p, tvartą 4I1p, kuro sandėlį 5I1m, malkinę 6I1m, tvartą 7I1m, daržinę 8I1m, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs 2001 m. balandžio 9 d. mirusio senelio P. S. palikimą. Pareiškime nurodė, jog jo senelis P. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) paties pasistatytame gyvenamajame name, tačiau nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą iki pat jo mirties nebuvo įregistruotos. Pažymėjo, jog tą faktą, jog jis pats statėsi gyvenamąjį namą, vėliau jį valdė, patvirtina Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro namų valdybos techninės apskaitos byla, pastatų draudimo polisai, privalomojo draudimo įmokos kvitas bei Židikų seniūnijos pažyma. Be to, nurodė, jog jis nuo pat gimimo ir po tėvo mirties gyveno kartu su seneliais, senelis jį prižiūrėjo ir užaugino, po senelio mirties jis pastoviai prižiūrėdavo senelio sodybą, esant reikalui remontuodavo pastatus, dažnai savaitgaliais ten ir apsistodavo, todėl mano, jog faktiškai pradėdamas valdyti senelio turtą jis yra priėmęs jo palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. P. ir A. S., kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraują, jog būtų nustatyti minėti juridinę reikšmę turintys faktai bei prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuoto byloje asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė prašymui neprieštarausią, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir dėl pareiškėjo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (38-39 b. l.).
Suinteresuoto byloje asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, jog jis su tėvais gyveno senelio name, tėvui mirus ir mamai vėl ištekėjus, jis liko gyventi pas senelį, kuris jį užaugino, ten lankė mokyklą. Po senelio mirties nuolatos prižiūri ir rūpinasi jo sodyba, jos pastatais. Dėl palikimo anksčiau niekur nesikreipė, nes neturėjo pinigų, be to, nėra nuosavybės dokumentų.
Pareiškėjo atstovas, antrindamas pareiškėjui, nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – pastatų inventorizacijos byla, Židikų seniūnijos pažyma, pastatų draudimo polisai, mokėjimo kvitai bei liudytojų parodymai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo senelis pats pasistatė ir nuosavybės teise valdė pastatus Ritinės k., o po jo mirties pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė senelio palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. S. iki mirties nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus(duomenys neskelbtini) tam, kad galėtų priimti jo palikimą, tačiau iš pateikto pareiškimo akivaizdu, kad pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, teisinių santykių.
Daikto valdymo teisė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Tam, kad asmuo, kuris teisėtai valdo daiktą, galėtų šia teise visavertiškai naudotis (taip pat ir prieš trečiuosius asmenis), jis šią teisę turi įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 straipsnis). Asmuo, teisėtai valdantis daiktą, bet neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto patvirtinimo.
Iš byloje esančių duomenų: P. S. mirties liudijimo kopijos (8 b. l.); pažymos apie pastatų priklausomybę kopijos (14 b. l.); Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro namų valdybos techninės apskaitos bylos kopijos (16–22 b. l.); pastatų draudimo polisų kopijų (23, 24 b. l.); mokėjimo už elektros energiją, telekomunikacijų paslaugas kvitų kopijų (55, 56 b. l.) teismas byloje nustatė, kad pareiškėjo senelis (duomenys neskelbtini). 1948 m. (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1m, (su priestatu, plane pažymėtu 1a1m, ir veranda, plane pažymėta 2a1m), sandėlį, plane pažymėtą 2I1m, kiemo rūsį, plane pažymėtą 3I1p, tvartą, plane pažymėtą 4I1p, kuro sandėlį, plane pažymėtą 5I1m, malkinę, plane pažymėtą 6I1m, tvartą, plane pažymėtą 7I1m, daržinę, plane pažymėtą 8I1m, šulinį ir iki savo mirties teisėtai juos valdė nuosavybės teise.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, o pareiškėjo S. S. pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino bylos rašytiniai įrodymai, minėtas valdymo faktas patvirtintinas (CPK 529 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punkte nurodyta, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Be to, iš byloje esančių duomenų: pareiškėjo gimimo liudijimo kopijos 96 b. l.); P. S. mirties liudijimo kopijos (8 b. l.); pareiškėjo tėvo V. S. gimimo įrašo ir mirties liudijimo kopijų (12, 9 b. l.); pažymos apie S. S. faktinę gyvenamąją vietą (15 b. l.); liudytojų V. D. ir V. V. parodymų, jog po senelio mirties pareiškėjas pastoviai rūpinasi ir prižiūri senelio sodybą, teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas S. S. po senelio P. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes jis vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjo elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, o pareiškėjo S. S. pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino liudytojų parodymai, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių, jis pripažintinas nustatytu (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–270 ir 444–448, 526, 529 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo S. S. pareiškimą.
Patvirtinti faktą, kad pareiškėjo S. S. senelis P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs 2001 m. balandžio 9 d., iki mirties nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1m (su priestatu, plane pažymėtu 1a1m, ir veranda, plane pažymėta 2a1m), sandėlį, plane pažymėtą 2I1m, kiemo rūsį, plane pažymėtą 3I1p, tvartą, plane pažymėtą 4I1p, kuro sandėlį, plane pažymėtą 5I1m, malkinę, plane pažymėtą 6I1m, tvartą, plane pažymėtą 7I1m, daržinę, plane pažymėtą 8I1m, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, yra priėmęs 2001 m. balandžio 9 d. mirusio senelio P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.
Valdymo faktas ir juridinę reikšmę turintis faktas nustatyti paveldėjimo reikalu.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.