Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui A. D., ieškovių A. K. ir U. K. atstovui advokatui R. L., atsakovui R. V. K., trečiajam asmeniui Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei B. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K., A. K., U. K. ieškinį atsakovui R. V. K., trečiajam asmeniui Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei B. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 8 dieną tarp E. K. ir R-V. K. sudaryta 3,00 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, esančios (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, patvirtintą tuometinės Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės B. P. (1 t. b.l. 37-40). Pradinis ieškinys buvo pateiktas, tuomet dar buvusios gyvos ieškovo ir atsakovo motinos interesais, kadangi, ieškovų nuomone, šiuo sandoriu E. K. buvo suklaidinta, o pats sandoris prieštaravo jos valiai, įsitikinimams ir tikslams, bei ginamiems turtiniams interesams. Kadangi po E. K. mirties 2013-02-18 jos turtą paveldėjo A. ir U. K. (3 t. b.l. 136), jos kaip teisių perėmėjos įstojo šioje byloje bendraieškovėmis ir toliau palaiko ieškinį pilnoje apimtyje (4 t. b.l. 1-3).

Ieškovai nurodo, kad jų šeimoje, tarp V. K., senelio ir senelės E. K. buvo susitarimas, kad senelis ir senelė, kaip užsitikrinimą senatvėje, už priežiūrą kuriam nors vaikui perleis ginčo sklypą ir kitą nekilnojamąjį turtą, o šis sūnus, šalia gyvendamas, prižiūrės tėvų žemės sklypą bei sodybą. V. K. nuo 2001 m. vykdė šį įsipareigojimą ir prižiūrėjo tėvų sodybą bei žemės sklypą. Tuo tikslu net įsigijo šalia pastatą bei įrengė seneliams kambarius. Ieškovai teigia, kad iki 2007 m. kol buvo gyvas senelis, jokių kalbų apie seneliams priklausančios žemės dalijimą kalbos nebuvo. Senelis aiškiai reiškė valią, kad žemė bus saugoma V. K. ar jo dukterims, kurios rūpinsis seneliais. Tik po senelio mirties atsakovas R. V. K. pradėjo aktyviai reikštis ir nesąžiningais veiksmais bandyti užvaldyti senelės žemę. Senelė buvo 86 metų, turėjo judėjimo problemų, patyrė sudėtingas kelio, klubo ir stuburo operacijas, nuo 2005-06-21 buvo įtraukta į Kazlų Rūdos PSPC psichikos sveikatos centro įskaitą, jai diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas, nustatyta kraujagyslinė demencija.

Ieškovai teigia, kad 2009-12-08 atsakovas R. V. K., siekdamas savanaudiškų tikslų, veikdamas nesąžiningai, klaidindamas senelę dėl veiksmų pasekmių, slapta nuvežė ją pas notarą. Pasinaudodamas tuo, kad senelė nesuprato ką pasirašo, kad jai nebuvo tinkamai paaiškinta koks notarinis veiksmas bus atliekamas, privertė ją pasirašyti ginčijamą sutartį.

Sandorį ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir LR CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Ieškovai nurodo, kad sandorio sudarymo metu žemės sklypo dalis buvo areštuota, o pats žemės sklypas tarp bendrasavininkų neatidalintas. Dovanojama dalis realiai nebuvo nustatyta ir su bendraturčiu sandoris nebuvo derintas. Be to, atsižvelgiant, kad R. V. K. žinojo aukščiau nurodytą šeimos susitarimą, pagrindinius senelės turto paskirties tikslus ir jos valią, palikti turtą šalia esančioms anūkėms, atsakovo nesąžiningi veiksmai klaidinant senelę ir pats sandoris, ieškovų nuomone, pripažintini prieštaraujančiais gerai moralei.

Ieškovų nuomone, negali iš nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų atsirasti teisė, ar teisėtos pasekmės. Todėl ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija, ty. grąžintina 3,00 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis iš atsakovo R. V. K atsakovei E. K..

Atsakovas R. V. K. su ieškiniu kategoriškai nesutinka. Jo nuomone, ieškovų nurodyti motyvai yra prasimanymas, nepagrįstas jokiais įrodymais ir logika. Atsakovas teigia, kad motina E. K. iki pat savo mirties buvo sąmoninga, puikiai suprato savo veiksmus, kas patvirtinta psichiatrinės ekspertizės išvada kitoje civilinėje byloje. Atsakovo teigimu, notarė jai viską išaiškino, pas notarę lankėsi ne vieną kartą ir žinojo bei suprato kokį sandorį sudaro.

Trečiasis asmuo Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė B. P. su ieškiniu nesutinka. Ji paaiškino, kad notaras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, tame tarpe LR Notariato įstatymu, kurio 31 str. teigia, jog notaras, tvirtindamas sandorius privalo įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu. Notarė nurodė, kad su E. K. teko bendrauti ne kartą: prieš dovanojimo sutarties rengimą aptarė sutarties sąlygas tiek su pačia E. K., tiek su jos sūnumi R. V. K. Pokalbio su E. K. metu notarė suprato, jog ji aiškiai žinojo, kokią paslaugą nori gauti notaro biure ir pateikė motyvaciją, kodėl būtent tokios sutarties nori: paaiškino, kodėl nori dovanoti tik dalį žemės ir tik vienam savo sūnui (nes antrasis sūnus - ieškovas V. K. tuo metu, jos žiniomis, turėjo tam tikrų finansinių problemų, dalyvavo teisminiuose procesuose).

Notarė paaiškino, kad tvirtindamas sutartį notaras privalo patikrinti, ar perleidžiamas turtas nėra areštuotas, taip ir šios sutarties sudarymo atveju. Todėl pastebėjusi, kad dalis žemės yra areštuota, turėjo išsiaiškinti, kokia dalis ir kokiu pagrindu yra areštuota. Paaiškėjo, kad tai - V. K. priklausanti dalis (1 t. b.l.54-62).

Notarės teigimu, E. K. tiek derinant sutarties sąlygas, tiek sandorio sudarymo metu nebuvo tokios psichinės būklės, kuri būtų ribojusi jos gebėjimą tinkamai formuoti ir reikšti savo valią bei suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Notarės nuomone, išreikšdama savo valią E. K. sklandžiai dėstė mintis, buvo adekvačios būsenos, jos psichinė būklė nekėlė jokių abejonių, nenoriai pasakojo apie sūnaus V. K. problemas ir savo santykius su juo.

Tvirtindama dovanojimo sutartį, tiek E. K., tiek R. V. K veiksnumu notarė įsitikino. Neveiksniais dėl psichinės būklės ar silpnaprotystės nei vienas, nei antras nebuvo pripažinti, kadangi jų atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jų pripažinimo neveiksniu. Be to, notarė nurodė, kad nesutinka su ieškovo nuomone, jog E. K. nebuvo pajėgi išreikšti savo valią dėl jai priklausančio turto. Ieškovo teiginiai grindžiami E. K. fizine būkle: nurodoma, kad ji turi judėjimo problemų, tačiau ji pati atėjo į notaro biurą, jos netgi nereikėjo į biurą vežti neįgaliojo vežimėliu. O ieškovo nurodomi organinės nuotaikos sutrikimo ir kraujagyslinės demencijos diagnozės yra nepakankami veiksniai konstatuoti E. K. psichinės sveikatos būsenos sutrikimą tokiu lygmeniu, kuris panaikina asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Notarė nesutiko su ieškovo teiginiais, kad E. K. nesuprato, ką pasirašo notaro biure, nes sutartis buvo parengta pagal prieš tai išsakytus E. K. pageidavimus, o prieš pasirašant sutartį notaras visada išaiškina sutarties sąlygas ir atliekamo notarinio veiksmo pasekmes sutarties šalims. Taip buvo ir šios sutarties pasirašymo atveju. Ieškovo teiginys, kad šis dovanojimo sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti, notarės nuomone, niekuo nepagrįstas. Notarė teigia, kad, tiek rengiant sutartį, tiek jos pasirašinėjimo metu jai nekilo jokių minčių, jog E. K. norėtų gauti iš sūnaus pinigų už jam perleidžiamą dalį žemės. Buvo akivaizdu, kad ji nori padovanoti šią dalį žemės sūnui R. V. K.

Notarė taip pat nurodė, kad praėjus keliems mėnesiams po sutarties sudarymo į Kazlų Rūdos notaro biurą buvo atvykęs ieškovas V. K.. Jis išreiškė pasipiktinimą, kad jo motina padovanojo dalį žemės broliui. Į notarės pateiktus argumentus, kad veiksnus žmogus su savo nuosavybe gali elgtis savo nuožiūra ir kad ji neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti parengti ir tvirtinti sutartį, kurios pageidavo sutarties šalys, jis nereagavo ir piktinosi, kad tokia sutartis neteisinga ir pažeidžia jo interesus. Praėjus dar porai savaičių po šio pokalbio į Kazlų Rūdos notaro biurą buvo atvykęs atsakovas R. V. K., kuris teiravosi, kaip būtų galima „grąžinti" gautą dovanų žemę atgal, nes jis gailėjo motinos, kuriai nuolat dėl sudarytos sutarties priekaištavo brolis, dėl ko jai labai pablogėjo sveikata ir teko gulėti ligoninėje. Saugodamas motinos sveikatą ir norėdamas užtikrinti jai ramybę nuo brolio priekaištų, teiravosi kokius veiksmus galėtų atlikti. Jam buvo paaiškinta, kokių veiksmų jis gali imtis ir pakeisti esamą padėtį. Daugiau šalys į notarę nesikreipė ir jokių veiksmų siekiant atstatyti buvusią iki ginčo sandorio padėtį nesiėmė. Notarės nuomone, ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopą paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumą, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos skirtumus.

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą nuosavybės teise kitai šaliai (apdovanotajam) (CK 6.465 str. 1 d.). Dovanojimo sutartis yra neatlygintina, todėl apdovanojamasis pagal ją neprisiima jokių įsipareigojimų. Įstatymo norma, reguliuojanti dovanojimo sutartį, įtvirtina laisvą savininko disponavimą turtu.

Ieškovai pirminio ieškinio reikalavimą grindė CK 1.89 str. 1 d. – fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Tačiau vėliau tikslino ieškinį ir pakeitė reikalavimo pagrindą – patikslintas ieškinys grindžiamas LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir LR CK 1.81 straipsnio 1 dalimi.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą galima taikyti tik tuo atveju, jei konstatuojama sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2008). Nagrinėjamuoju atveju ieškovai nurodo, kad ginčo sandorio sudarymo metu žemės sklypo dalis buvo areštuota, o sklypas tarp bendrasavininkų nepadalintas. Be to, atsakovo sudarytas ginčijamas sandoris prieštarauja gerai moralei.

Trečiasis asmuo notarė B. P. nurodė, kad tvirtindamas sutartį notaras privalo patikrinti, ar perleidžiamas turtas nėra areštuotas, taip ir šios sutarties sudarymo atveju. Todėl pastebėjusi, kad dalis žemės yra areštuota, turėjo išsiaiškinti, kokia dalis ir kokiu pagrindu yra areštuota. Paaiškėjo, kad tai - V. K. priklausanti dalis (1 t. b.l. 54-62). Ieškovai įrodymų, paneigiančių notarės nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti notarės paaiškinimais. Teismas neturi pagrindo taikyti dėl CK 1.81 straipsnį, nes notarė atliko veiksmus siekiant išsiaiškinti dovanotino turto apribojimus ir nenustatė, kad sandoriu perleidžiamas areštuotas turtas, dėl ko sandoris taptų prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3–335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3­–316/2010; kt.).

Ieškovai teigia, kad E. K. nesuprato kokį sandorį sudaro, jai nebuvo tinkamai paaiškinta koks notarinis veiksmas bus atliekamas, atsakovas privertė ją pasirašyti ginčijamą sutartį.

Nustatyta, kad ginčijamas sandoris yra patvirtintas notarės (1 t. b. l. 37-40). Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti sandorių šalių veiksnumu. Todėl notarės paaiškinimai apie dovanotojos gebėjimus suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sandorio sudarymo metu taip pat patvirtina jos tinkamo suvokimo aplinkybes. Be to, E. K. ir jos sutuoktinis V. K. 2003 metais taip pat sudarė dovanojimo sandorį su ieškovu V. K., kas leidžia spręsti, kad sandorio sudarymo procesas ir sąlygos jai buvo žinomos ir suprantamos (1 t. b.l. 10-12). Byloje taip pat nėra duomenų apie E. K. negalėjimą suprasti savo veiksmų ir jų valdyti sandorio sudarymo laikotarpiu. Priešingai, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1536-301/2010 medžiaga liudija, kad E. K. dar 2010 metais galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, kas patvirtinta teismo psichologijos ekspertizės aktu (1 t. b.l. 119-121). Be to, 2012-04-17 E. K. pasirašė įgaliojimą sūnui V. K., įgaliojimas patvirtintas notaro (3 t. b.l. 10). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad E. K. puikiai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, jos elgesys skirtingoms notarėms nesukėlė jokio įtarimo dėl jos suvokimo apie atliekamus veiksmus sutrikimų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad E. K. 2009 metais negalėjo suvokti dovanojimo sandorio prasmės.

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma, teismo nuomone, nesudaro pagrindo ginčijamą 2009 m. gruodžio 8 d. sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį. Įstatyme neatskleistas formuluotės ,,viešoji tvarka“ ir ,,gera moralė“ turinys. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-541-943/2015). Ieškovų teiginiai, kad buvo senelių susitarimas palikti turtą juos prižiūrinčiam sūnui ar anūkėms, niekuo nepagrįstas. Kaip nurodyta aukščiau E. K. suprato ginčijamo sandorio prasmę, žinojo kokios tokio sandorio pasekmės, aiškiai išsakė sandorio sudarymo motyvus. Tokiu būdu, teismas nenustatė jokių gerai moralei prieštaraujančių sandorio sąlygų ar jo sudarymo aplinkybių.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių parodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju E. K. iš esmės negalėjo nesuprasti savo veiksmų: dovanojimą atliko ne pirmą kartą, notarų kontoroje lankėsi taip pat ne pirmą kartą, be to notarė prieš tvirtindama sandorį klausė E. K., ar tikrai supranta sandorio esmę ir gavo teigiamą atsakymą. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti notaro duotais paaiškinimais, nes ieškovai nepateikė įtikinamų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytus motyvus, ieškinys grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis ir pasvarstymais. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys atmestinas (CPK 178 str.). Kaip pasekmė netenkintinas reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytus motyvus, ieškovai nepateikė.

Teismo posėdžio metu šalių nurodyti kiti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš ieškovų priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.). Trečiasis asmuo notarė B. P. pateikė prašymą priteisti jos patirtas kelionės į teismą išlaidas ir pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus (4 t. b.l. 61-62). Sutinkamai su LR CPK 88 str. bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pripažįsta trečiojo asmens - notarės patirtas išlaidas – atvykimo iš Kauno į teismą kelionės išlaidas, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl, ieškinį atmetus, jos priteistinos solidariai iš ieškovų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų V. K., a/k (duomenys neskelbtini) U. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini)., 38,68 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 68 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti solidariai iš ieškovų V. K., a/k (duomenys neskelbtini) U. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių J(duomenys neskelbtini)., Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarės B. P., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai 22,58 Eur (dvidešimt du eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.