Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-629-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
1S-629-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos

Teisėjas Gintautas Būga Baudžiamoji byla Nr. 1S-629-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. liepos 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo J. F. (J. F.) skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu J. F. buvo nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. F. pradėti dirbti arba mokytis; neišvykti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (savivaldybės) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio nukreipimo vykdyti bausmės vykdymą prižiūrinčiai institucijai atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

2014 m. gegužės 26 d. teikimu Probacijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 str. 2 d. 3 p., kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo J. F. panaikinimo.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir nukreipė J. F. į pataisos namus vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Jis cituoja Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendį, skundžiamą nutartį ir nurodo, kad dėl padarytų pažeidimų jis nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau pažeidimų nebedaryti ir sutinka, kad jam būtų paskiri papildomi įpareigojimai. Teigia, kad po 2013 m. rugpjūčio 17 d. padaryto pažeidimo, kuomet nebuvo rastas namuose, daugiau nei 6 mėnesius jis pažeidimų nepadarė, todėl jam paskirta nuobauda turėjo išnykti. Be to, 2014 m. balandžio 29 d. jis nebuvo namuose, nes jam būnant svečiuose pas draugą pradėjo skaudėti koja ir jis grįžti į namus negalėjo. Dėl kojos skausmų jis negalėjo atlikti ir kito teismo paskirto įpareigojimo – išdirbti nustatytų nemokamų darbų. Tai, kad jis turi problemų su koja, patvirtina medicininiai dokumentai, tačiau į visas šias aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė. Kartu nuteistasis mano, kad į vidutinės nusikalstamumo rizikos asmenų sąrašą jis buvo įtrauktas pažeidžiant nustatytas procedūras, nes prieš nusikalstamumo rizikos vertinimą su juo nebendravo jokie specialistai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes J. F. mano, kad Probacijos tarnybos veiksmai nebuvo teisti, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas nepagrįstai. Taip pat, nuteistojo nuomone, realus bausmės atlikimas nepataisytų jo, o atvirkščiai – suformuotų nusikalsti linkusią asmenybę, nes laisvės atėmimo vietoje jis gyventų tarp nusikaltusių asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi žemesnysis teismas Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir panaikino J. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą vien tik dėl to, kad J. F. nevykdė vieno iš jam paskirtų teismo įpareigojimo – įpareigojimo neišvykti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Todėl šiuo konkrečiu atveju aukštesnysis teismas netikrina, nevertina ir nepasisako dėl kitų J. F. paskirtų teismo įpareigojimų (pradėti dirbti ar mokytis; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (savivaldybės) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose) vykdymo tinkamumo.

J. F. į Probuojamųjų asmenų registrą buvo įrašytas 2013 m. rugpjūčio 1 d., o 2013 rugpjūčio 9 d. jis buvo supažindintas su individualaus jo priežiūros planu, su jo teisėmis ir pareigomis, vengimo vykdyti probaciją teisinėmis pasekmėmis ir kt. Kad tai suprato, nuteistasis patvirtino savo parašu (J. F. asmens byla, 17–26 b. l.). Tačiau neužilgo po to, t. y. 2013 m. rugpjūčio 17 d., 22.57 val., J. F. nebuvo rastas namuose. Pats J. F. paaiškino, kad tąkart jis nebuvo namuose nustatytu laiku, nes užtruko Visagine vykusioje šventėje. Už šį teismo įpareigojimo nevykdymą probuotoja J. F. įspėjo žodžiu ir priminė jam bausmės vykdymo sąlygas (asmens byla, 20, 25, 28, 30 b. l.). Tačiau šio įspėjimo nuteistasis nepaisė, nes 2014 m. balandžio 29 d. apie 2.10 val. jis pakartotinai nebuvo rastas namuose. Kaip paaiškino pats nuteistasis, tąkart jis buvo pas savo draugę, kur jam pradėjo skaudėti koją, todėl namo grįžti jis nebegalėjo ir liko nakvoti pas ją (asmens byla, 85, 86, 90 b. l.). Neužilgo po to, t. y. 2014 m. gegužės 24 d. apie 23.32 val. jis dar kartą nebuvo rastas namuose nustatytu laiku. Kodėl paskutinį kartą nustatytu laiku nebuvo namuose J. F. teismui paaiškinti negalėjo (byla Nr. T-45-758/2014, 9, 12 b. l.).

Apibendrinant visus aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis matyti, kad Probacijos tarnyba nuolat bendravo su nuteistuoju, su juo nuolat buvo atliekamas profilaktinis darbas ir sąlygos vykdyti visus jam teismo paskirtus įpareigojimus buvo tinkamos, tačiau J. F. nesilaikė Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo neišvykti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių J. F. ne kartą pažeidė šį įpareigojimą. Tai pateisinančių dokumentų aukštesniajam teismui nepateikė ir pats J. F. Visa tai rodo, kad J. F. nelinkęs taisytis, todėl tęsti jo priežiūrą neizoliavus nuo visuomenės nėra galimybių.

Skunde J. F. nepagrįstai teigia, kad po 2013 m. rugpjūčio 17 d. padaryto pažeidimo, kuomet nebuvo rastas namuose, praėjus daugiau nei 6 mėnesiams jam paskirta nuobauda turėjo išnykti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad žodinis įspėjimas už 2013 m. rugpjūčio 17 d. padarytą pažeidimą J. F. buvo taikytas ne pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1R-175 patvirtinto Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo VI dalyje nustatytas procedūras, todėl toks žodinis įspėjimas nelaikytinas nuobauda. Be to, minėta tvarka nereglamentuoja nuobaudų išnykimo instituto, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 str. 9 d. įtvirtinta taisyklė, kad neturinčiais nuobaudų laikomi nuteistieji, kuriems per vienerius metus (nepilnamečiams nuteistiesiems per 6 mėnesius) nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, galioja tik pataisos namuose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose ir atvirosiose kolonijose realiai laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad dėl jo sveikatos sutrikimo, t. y. problemų su koja, jis negalėjo įvykdyti kito teismo paskirto įpareigojimo – išdirbti nustatytų nemokamų darbų. Nors 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuteistasis įsipareigojo Probacijos tarnybai pateikti šį jo sveikatos sutrikimą ir negalėjimą dirbti patvirtinančius medicininius dokumentus (asmens byla, 17–26 b. l.), J. F. asmens byloje jokių minėtą jo skundo teiginį patvirtinančių dokumentų nėra. Asmens byloje yra tik duomenys apie tai, kad dėl buityje patirtos traumos laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 19 d. J. F. buvo nedarbingas (asmens byla, 77 b. l.). Dokumentų, patvirtinančių jo kojos skausmus ir būtinybę keisti kojos sąnarį, J. F. nei žemesniajam teismui, nei aukštesniajam teismui taip pat nepateikė. Be to, iš asmens bylos matyti, kad J. F. minimas sveikatos sutrikimas netrukdė jam atlikti daugiau kaip pusę jam paskirtų nemokamų darbų. Todėl laikyti, kad J. F. jam paskirtų nemokamų darbų neatliko vien tik dėl jo sveikatos sutrikimo (problemų su koja) pagrindo nėra.

J. F. asmens byloje esantys dokumentai taip pat paneigia nuteistojo skundo teiginį apie tai, kad į vidutinės nusikalstamumo rizikos asmenų sąrašą jis buvo įtrauktas pažeidžiant nustatytas procedūras, nes prieš nusikalstamumo rizikos vertinimą su juo nebendravo jokie specialistai. Priešingai, nei teigia nuteistasis, iš asmens byloje esančių dokumentų matyti, jog bendraudamas su probuotoja nuteistasis sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime naudojant „OASys“ metodiką ir tokį savo sutikimą išreiškė savo paties 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2014 m. vasario 14 d. surašytais prašymais (asmens byla, 16 b. l.).

Atsižvelgdamas į tai aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą žemesnysis teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pateiktą medžiagą bei pagrįstai skundžiama nutartimi nukreipė J. F. į pataisos namus vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės. J. F. skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. F. skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas