- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- AN2-173-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00213-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį 1500 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 1 dalį 110 Eur bauda. Galutinė nuobauda paskirta – 1500 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. V. Š. nubaustas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) direktorius, 2019 m. liepos 23 d., 10.50 val. (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido I. E. ir V. P. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat V. Š. nubaustas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, neužtikrino, kad visos iš klientų gautos pajamos už parduotas prekes būtų apskaitytos kasos aparatais, t. y. V. P., nesudariusi darbo sutarties su V. Š., būdama neatsakinga už kasos aparato naudojimą, priėmusi užsakymą, kurio vertė 2,50 Eur grynaisiais pinigais priėmė 10 Eur, tai įmušdama į kasos aparatą, tačiau pateikdama grąžą 7,50 Eur nepateikė kasos aparato kvito. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 163 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu V. Š. prašo sumažinti jam paskirtą baudą.
3.1. Nurodo, jog jis dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi ir pergyvena. Nusižengimą padarė suklaidintas I. E., kuris buvo atsakingas už darbo organizavimą ir buvo patikinęs, jog turi visus reikiamus dokumentus, kurie leidžia dirbti. Jis pats elgėsi lengvabūdiškai ir nepatikrino, ar yra visi reikiami dokumentai, nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo valdybai. Teigia, jog nori dirbti, gyventi pozityvioje visuomenėje, laikytis galiojančių įstatymų.
4. Atsiliepimų į V. Š. apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, juo keliamas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V. Š. paskirtos administracinės nuobaudos už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti paskirtą nuobaudą, t. y. sumažinti paskirtą baudą.
6. Vertinant šiuos apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
6.1. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
6.2. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1000 eurų iki 5000 eurų (vidurkis – 3000 eurų). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teismas, įvertinęs V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančios aplinkybės nebuvimą, atsižvelgęs į V. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, jog pagal bylos duomenis nelegalus darbas truko neilgai, dėl to veikos pavojingumas buvo minimalus, paskyrė žymiai mažesnę baudą nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis baudą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nusižengimą padarė suklaidintas I. E., kuris buvo atsakingas už darbo organizavimą ir buvo patikinęs, jog turi visus reikiamus dokumentus, kurie leidžia dirbti, nepaneigia apelianto, kaip įmonės direktoriaus, darbdavio, pareigos leisti asmenims dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
6.3. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, buvo leista dirbti net dviem asmenims, neturi pagrindo pripažinti, kad paskiriant pažeidėjui sankcijoje numatyto dydžio baudą ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo pritaikytos netinkamai. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl V. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir atitinka V. Š. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.
7. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą apelianto V. Š. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl minėtas nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama