- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-13103-1176/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08193-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- E. K., L. K., K. K., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. N., N. K., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K., L. K., K. K., D. K. (D. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. N., N. K., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai E. K., L. K., K. K., D. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jie po tėvo S. K. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydami.
2. Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas S. K.. Palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėjų motina N. K. priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties pareiškėjai ir jų motina bute negyveno. Pareiškėjų motina 2022 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinio S. K. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13279-981/2022, pareiškėjų motinos prašymą teismas tenkino. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjų motina kreipėsi į notarą dėl palikimo įforminimo, bet notaras atsisakė įforminti palikimą, motyvuodamas tuo, kad palikėją pergyvenusi sutuoktinė paveldi pagal įstatymą su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kad pareiškėjai tokiu pačiu būdu, kaip ir jų motina, priėmė tėvo palikimą. Nurodyta, kad pareiškėjai S. K. mirties metu (duomenys neskelbtini) buvo nepilnamečiai, todėl jie neturėjo civilinio veiksnumo ir už juos jų palikimo priėmimo faktines aplinkybes įgyvendino mama N. K., kaip tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-13279-981/2022.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą pareiškėjos sutuoktinio palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad jei nagrinėjant bylą teismas nuspręstų, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašome pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmetamas.
6. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. K. (tai patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašą liudijantis (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 3234; toliau – ir palikėjas). Palikėjui kartu su jo sutuoktine N. K. jo mirties dieną bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (žr. 2024 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą). Pareiškėjai palikėjo mirties dieną buvo nepilnamečiai (žr. byloje pateiktus pareiškėjų gimimo liudijimus). Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad jie po tėvo mirties negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai E. K., K. K., L. K. gyvenamąją vietą nuo 2003 m. spalio 13 d., o pareiškėjas D. K. nuo 2003 m. lapkričio 4 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo N. K. priėmė S. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (tai konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-13279-981/2022).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi palikėjo mirties dieną) buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą mirusio S. K. vaikai E. K., L. K., K. K., D. K. yra laikomi primos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi, mirus S. K. pareiškėjai ir jų motina buvo įpėdiniai paveldint pagal įstatymą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).
10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimą, siekiant priimti palikimą, faktiškai pradedant palikimą valdyti, valdymo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – t. y. po palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
11. Šioje byloje sprendžiant pareiškėjų pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, esminę reikšmę turi tai, kad palikėjai tiek tėvo mirties dieną, tiek tris mėnesius po mirties buvo nepilnamečiai. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjai, būdami nepilnamečiai tėvo mirties dieną, negalėjo atlikti turto valdymo veiksmus, išreikšti savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad S. K. mirties dieną galiojusiame CK 3.188 straipsnyje buvo numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Taigi, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėjų motina nepilnamečių vaikų (pareiškėjų) vardu negalėjo priimti palikimą, faktiškai pradėdama jų vardu valdyti palikėjo likusį palikimą, todėl pareiškėjų pareiškimas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
netenkinti pareiškėjų E. K., L. K., K. K., D. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.