Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1214-614/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-30
Bylos Nr.: 2S-1214-614/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01110-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Pareiškėjas: D. J.
Suinteresuotas asmuo: T. M., Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2S-1214-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01110-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys T. M., Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. J. pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kurį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarės A. A. 2019 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. S-0474, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti notarę A. A. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 22 947,14 Eur piniginių lėšų sumą, saugomą D. M. vardu atidarytoje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti notarę A. A. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 15 687,61 Eur piniginių lėšų sumas, saugomas mirusios D. M. vardu atidarytose AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. mirė pareiškėjos motina D. J.. Motina 2016 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto 17-ojo notaro biuro notarės L. M. patvirtintu testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai D. J.. 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 40-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla pagal testamentą. Pareiškėja notarei pateikė 2018 m. liepos 19 d. AB SEB banko raštą, kuriame nurodyta, kad D. M. vardu atidarytose banko sąskaitose yra iš viso 38 634,75 Eur piniginių lėšų. Pareiškėja kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo. Notarė 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-0474 atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke D. M. vardu atidarytose banko sąskaitose. Notarė, atsisakydama išduoti liudijimą, nurodė, kad pareiškėja privalo įrodyti, jog piniginės lėšos banko sąskaitose priklausė D. M. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja pažymėjo, kad D. M. sūnus T. M. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019 atsisakė visų savo pareiškimo reikalavimų, t. y. teisių į privalomąją palikimo dalį, bei pripažino, kad D. J. po motinos mirties paveldėjo visą motinai priklausiusį turtą. Pareiškėjos teigimu, visos lėšos banko sąskaitose yra D. M. asmeninė nuosavybė (pinigai, paveldėti mirus tėvui R. M., ir pensija, sukaupta po tėvo mirties). Bylos nagrinėjimo metu pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėja pažymėjo, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra asmeninė D. M. nuosavybė, o sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos (15 687,61 Eur) pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ½ dalis šių 15 687,61 Eur lėšų pareiškėjai priklauso D. M. asmeninės nuosavybės teise, o kita dalis (7843,81 Eur) turėjo sudaryti R. M. paveldimo turto masę. T. M. priklausė 3/8 dalys palikimo, todėl jis turėjo teisę į 2941,43 Eur sumą. Pareiškėja turėjo teisę paveldėti 12 746,18 Eur lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sutinka T. M. sumokėti 2941,43 Eur. Pareiškėjos nuomone, notarė formaliai vertino pateiktus oficialius dokumentus bei neteisingai interpretavo teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą raštą.

2. Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. pareiktuose procesiniuose dokumentuose prašė pareiškėjos skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Notarė palaikė argumentus, išdėstytus skundžiamame 2019 m. gruodžio 18 d. rašte. Pažymėjo, kad notarė paveldėjimo teisės liudijimo į banko sąskaitose esančias pinigines lėšas išduoti negali, kol nėra nustatyta, kokia lėšų dalis priklauso D. M. asmeninės nuosavybės teise, o kokia dalis – mirusiajai ir jos sutuoktiniui R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. AB SEB banko rašte nurodyta, kad sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos į šias sąskaitas buvo įneštos iki 2015 m. lapkričio 10 d. (iki D. M. sutuoktinio R. M. mirties). SEB banko pažymoje nurodyta, kad sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro išduotus nuosavybės ir pavelėjimo teisės liudijimus 2016 m. kovo 1 d. buvo pervestos lėšos – 22 672,16 Eur. Taigi minėtos lėšos, esančios sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė D. M. nuosavybė, o sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms galioja CK 3.88 straipsnyje nustatyta prezumpcija, kad lėšos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol ši prezumpcija nepaneigta įrodymais. Notarė buvo informuota apie T. M. kreipimąsi į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. e2YT-1319-600/2019.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo T. M. pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė pareiškėjos skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, sustabdyti bylą iki bus išspręsta byla Nr. 2YT-5783-592/2020 dėl mirusio R. M. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Suinteresuoto asmens teigimu, notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visas lėšas. Nurodė, kad jeigu pareiškėja nebūtų nuslėpusi piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, jų padalijimo klausimas būtų išspręstas teismo patvirtintoje taikos sutartyje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjos D. J. skundą dėl notarės veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjos D. J. suinteresuotam asmeniui notarei A. A. 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o suinteresuotam asmeniui T. M. 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat šia nutartimi teismas atmetė suinteresuoto asmens T. M. prašymą dėl bylos sustabdymo.

5. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 26 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarės L. M., D. M. jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jos mirties dieną, paliko dukrai D. J.. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto 40-ajame notaro biuro notarės A. A. 2018 m. liepos 11 d. išduotas liudijimas, kuriuo notarė patvirtino, kad D. J. po motinos D. M. mirties priėmė palikimą pagal testamentą. Notarei 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateiktas pareiškimas, kuriame T. M. nurodė, kad jam, mirus motinai D. M., reikalingas išlaikymas ir jis pageidauja gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį liudijimą. T. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M. jo motinos D. M. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (civilinė byla Nr. e2YT-1319-600/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019 patvirtinta tarp pareiškėjo T. M. ir suinteresuoto asmens D. J. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi T. M. atsisakė visų pareiškimo reikalavimų, pripažino, kad D. J. po motinos mirties paveldėjo visą motinai priklausiusį turtą pagal 2016 m. balandžio 26 d. testamentą, bei pasidalijo nutartyje nurodytą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėja pateikė notarei prašymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke mirusiosios D. M. vardu atidarytose banko sąskaitose, iš viso yra 38 634,75 Eur.

6. 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-0474 notarė A. A. atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo į pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke D. M. vardu atidarytose sąskaitose (iš viso 38 634,75 Eur), motyvuodama tuo, kad nėra pateikta įrodymų, jog visos piniginės lėšos, saugomos AB SEB banke mirusiosios vardu atidarytose banko sąskaitose (38 634,75 Eur), yra asmeninė D. M. nuosavybė.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame 2019 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. S-0474 nurodytus atsisakymo išduoti pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitose, argumentus, sprendė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. notarės atsisakymas pareiškėjai išduoti prašomą liudijimą buvo pagrįstas.

8. Spręsdamas kitus pareiškėjos reikalavimus, teismas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 1 d. notarė išdavė pareiškėjai – palikėjos D. M. įpėdinei, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. AIR-1677 į pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad notarė tokį liudijimą pagrįstai išdavė po to, kai SEB bankas 2020 m. sausio 17 d. pažymoje nurodė, kad 2016 m. kovo 1 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimą (mokėtojas R. M.) pervesta 22 672,16 Eur suma, ir 2020 m. gegužės 19 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai byloje Nr. eA2-10251-925/2020.

Šalies argumentai

9. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad T. M. yra pateikęs teismui pareiškimą, kuriuo jis prašo nustatyti, kad mirusiajam R. M. priklauso ½ dalis (7843,81 Eur) piniginių lėšų, esančių D. M. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad esant ginčui dėl nurodytų piniginių lėšų priklausymo nuosavybės teise D. M., nėra pagrindo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į nurodytose banko sąskaitose esančias 15687,61 Eur piniginių lėšų sumas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamą civilinę bylą galima išnagrinėti ir nesant byloje Nr. 2YT-5783-592/2020 priimtam sprendimui dėl mirusio R. M. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, todėl suinteresuoto asmens T. M. prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė.

11. Pripažinęs, kad notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą yra teisėtas, esant suinteresuotų asmenų skirtingam suinteresuotumui, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti suinteresuotiems asmenims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimą iš pareiškėjos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Pareiškėja D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5783-592/2020. Atskirajame skunde nurodė:

12.1. notarė turėjo iš karto kreiptis į AB SEB banką ir gauti duomenis apie mirusiosios banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, o gavusi šią informaciją išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Iš banko gauti raštai patvirtino pinigų priklausymą pareiškėjai, todėl notarė neteisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai. Be to notarė nepagrįstai pareikalavo pareiškėjos pateikti įrodymus, jog piniginės lėšos yra mirusiosios asmeninė nuosavybė, o neturint tokių įrodymų pasiūlė kreiptis į teismą. Notarei pareiškėja pateikė išsamius dokumentus, todėl notarės atsisakymas yra nepagrįstas;

12.2. pareiškėja teigia, kad notarės atsisakymo išdavimo momentu tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nebuvo jokių teisinių ginčų dėl šių piniginių lėšų. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad notarė galėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį piniginių lėšų tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl proceso atnaujinimo byloje dėl išlaikymo poreikio;

12.3. teigia, kad notarė bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir išdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į dalį mirusiajai priklausiusių piniginių lėšų;

12.4. po mirusiosios sutuoktinio R. M. mirties pareiškėjai buvo išduotas nuosavybė teisės liudijimas į mirusio sutuoktinio vardu registruoto bendrosios jungtinės nuosavybės turto ½ dalį. Kol šis nuosavybės liudijimas yra nenuginčytas, nėra teisinio pagrindo keisti paveldimo turto ar turtinių teisių apimtį, kuri buvo D. M. mirties dieną. Įstatyme nenumatyta galimybė ne ginčo tvarką, t. y. pas notarą, nustatinėti dalis dar kartą mirus abiems sutuoktiniams. Mirusiosios banko sąskaitose esančioms lėšoms yra taikoma asmeninės nuosavybės prezupcija;

12.5. teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi dalis pareiškėjos skundo reikalavimų buvo patenkinti notarei geranoriškai juos įvykdžius. Be to suinteresuoto asmens atstovė nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, t. y. sąskaitų;

Žemesnės instancijos teismas

12.6. teismas nurodė netinkamą bylos numerį (pagal suinteresuoto asmens pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, mirusiojo R. M. dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje), nes bylai, nepriėmus pareiškimo, iš viso nebuvo suteiktas numeris, kas patvirtina, kad ginčo tarp šalių nėra.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo T. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmesti ir priteisti iš pareiškėjos D. J. suinteresuoto asmens T. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Nurodė, kad:

13.1. notarui pagrįstai kilus abejonių fakto egzistavimu, pareiškėja turėjo pateikti faktą patvirtinančius įrodymus notarei arba kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Taigi notarė visiškai pagrįstai pareiškėjai nurodė, jog ji turi pateikti įrodymus, jog mirusiosios banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra mirusiosios asmeninė nuosavybė, arba kreiptis dėl šio fakto nustatymo į teismą. Notaras savo iniciatyva neturi ir negali rinkti įrodymų, kurie patvirtintų tam tikrą fakto egzistavimą. Pareiškėja notarei nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, jog piniginės lėšos priklauso mirusiajai asmeninės nuosavybės teise, todėl notarė visiškai pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Iš AB SEB bankas gauti raštai kaip tik patvirtino notarės atsisakymo teisėtumą, kadangi iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad dalis piniginių lėšų buvo įgytos santuokos metu ir joms taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Pareiškėjos teiginiai, jog AB SEB banko pateikti duomenys patvirtino, jog piniginės lėšos yra asmeninė mirusiosios nuosavybė, todėl notarė privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai nereikalaudama jokių papildomų įrodymų, yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys notaro veiklos principams ir teismų praktikai;

13.2. byloje pagal suinteresuoto asmens pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo pareiškėja ir nuo suinteresuoto asmens, ir nuo teismo nuslėpė faktą apie esančias papildomas pinigines lėšas mirusiosios banko sąskaitose, todėl sudarant taikos sutartį apie šias pinigines lėšas nebuvo kalbama. Tačiau tai nereiškia, kad dėl šių lėšų nebuvo jokio ginčo. Vos tik paaiškėjus, kad mirusioji turėjo papildomo turto, suinteresuotas asmuo inicijavo proceso atnaujinimą. Notarė buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl visi šioje byloje atliekami procesiniai veiksmai notarei buvo žinomi. Atitinkamai, pareiškėjai nuslėpus nuo suinteresuoto asmens ir teismo informaciją apie mirusiosios turėtas papildomas pinigines lėšas, buvo akivaizdus ginčas dėl šių piniginių lėšų paveldėjimo ir dalybų. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl atsisakymo atnaujinti procesą, notarė galėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią neginčijamą piniginių lėšų dalį;

13.3. pareiškėja daro nepagrįstą išvadą, jog notarė „pakeitė savo poziciją“. Paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai į dalį lėšų buvo išduotas tuomet, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl atsisakymo atnaujinti procesą byloje dėl išlaikymo reikalingumo suinteresuotam asmeniui. Tai reiškia, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai tapo aišku, jog dalis piniginių lėšų (22 672,16 Eur) nebėra ginčo objektas ir gali paveldėjimo teise pereiti pareiškėjai. Todėl šiuo atveju ne notarė „pakeitė poziciją“, o pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios lėmė, jog atsirado pagrindas šiai piniginių lėšų daliai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog ankstesnis notarės atsisakymas buvo neteisėtas;

13.4. po R. M. mirties D. M. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas pagal Lietuvos Respublikos notariato 52 straipsnio 1 dalį, t. y. į mirusiojo R. M. vardu banke esančių lėšų jai tenkančią dalį. Tačiau nežinant informacijos apie D. M. vardu banke esančias lėšas, nebuvo išduotas mirusiojo sutuoktinio R. M. dalį į D. M. vardu banke esančias pinigines lėšas nustatantis liudijimas. Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl D. M. nuosavybės dalies R. M. vardu buvusio turto dalyje (į kurią išduotas nuosavybės teisės liudijimas), o dėl R. M. nuosavybės dalies D. M. vardu buvusio turto dalyje (į kurią nuosavybės teisės liudijimas nebuvo išduotas). Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo ginčyti D. M. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, kadangi jo teisėtumas nėra kvestionuojamas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuri pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 str. 1 p.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Pareiškėja su patikslintu skundu pati pripažino, kad dalis mirusiosios piniginių lėšų (esančios sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), viso 15 687,61 Eur) buvo įneštos į sąskaitas iki 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. D. M. sutuoktinio R. M. mirties. Taigi lygiomis dalimis priklausė abiem mirusiems sutuoktiniams – D. M. ir R. M.. Atitinkamai mirus R. M., ½ dalis šių piniginių lėšų turėjo būti paveldimos įstatyminių įpėdinių, t. y. D. M., pareiškėjos D. J. ir T. M.. Įstatymas nenumato galimybės nustatyti turto dalis pas notarą, todėl mirusių sutuoktinių nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatytos tik teisme. Todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl mirusiojo R. M. nuosavybės dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismui nurodžius, jog ginčas laikomas kilusiu iš šeimos santykių ir jo sprendimui reikalinga pasinaudoti privalomąja mediacija, pareiškėjas inicijuos mediacijos procesą (civilinė byla Nr. e2-21563-1094/2020). Pažymėjo, kad pareiškėja, siekdama kuo greičiau išspręsti kilusį ginčą, taip pat galėjo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, tačiau to nedarė. Atitinkamai notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą, dėl kurio vis dar vyksta ginčas tarp paveldėtojų, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas;

13.5. Suinteresuoto asmens atstovė pateikė į bylą prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitus. Atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką, detalizuoto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtas sumas patvirtinančio pinigų priėmimo kvito visiškai pakanka priimant teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjos teiginiai, jog reikalinga pateikti išrašytas sąskaitas, yra visiškai nepagrįsti, tuo labiau, kad sąskaitos niekaip nepatvirtina atsiskaitymo fakto.

13.6. pareiškėjai 2020 m. birželio 2 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 22 672,16 Eur piniginių lėšų ne todėl, kad notarė pripažino savo atsisakymo neteisėtumą ir „geranoriškai“ patenkino pareiškėjos skundo reikalavimus šioje dalyje, o todėl, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. įsiteisėjo teismo nutartis dėl atsisakymo atnaujinti teismo procesą byloje Nr. e2YT-1319-600/2019 ir tapo aišku, jog dėl šios lėšų dalies nebėra ginčo tarp šalių. Tačiau tuo nėra paneigiamas notarės 2019 m. gruodžio 18 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumas ir pripažįstamas pareiškėjos skundo pagrįstumas. Atitinkamai teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos skundas yra tenkintinas dalyje ir kitaip spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą;

13.7. pareiškėja akcentuoja, kad teismas nurodė netinkamą bylos numerį (pagal suinteresuoto asmens pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, mirusiojo R. M. dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje), nes bylai, nepriėmus pareiškimo, iš viso nebuvo suteiktas numeris, kas patvirtina, kad ginčo tarp šalių nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjos minimai bylai buvo suteiktas numeris Nr. e2YT-20354-981/2020. Nepriėmus pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo kreipėsi ginčo tvarką į teismą dėl mirusiojo R. M. dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje ir toliau inicijuos mediacijos procesą. Kas aiškia patvirtina, jog tarp šalių neabejotinai yra kilęs ginčas dėl piniginių lėšų, kurios notarė neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo notarė A. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmesti ir priteisti iš pareiškėjos D. J. suinteresuoto asmens notarės A. A. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Nurodė, kad:

14.1. notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (toliau – Paveldėjimo liudijimą), kadangi: 1) 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. e2YT-33647-816/2018, notarei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti notarinius veiksmus, t.y. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po D. M. mirties, iki įsiteisės teismo sprendimas (įsiteisėjo tik 2019 m. lapkričio 14 d.); 2) 2019 m. lapkričio 22 d. į notaro biurą atvykusi pareiškėja paaiškino, kad dalis D. M. sąskaitose esančių pinigų yra paveldėti po jos sutuoktinio R. M. mirties, o dalis – per „visą gyvenimą“ sutaupyti pinigai (atlyginimas, pensija ir pan.), ir apie šias pinigines lėšas suinteresuotas asmuo T. M. bei teismas, nagrinėjant civ. b. Nr. e2YT-1319-600/2019 informuoti nebuvo; 3) Pareiškėja, pati nurodžiusi notarei, kad ne visas turtas priklauso motinai asmeninės nuosavybės teise, turėdama informaciją apie CK 3.88 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją (ir nepaneigusi šios prezumpcijos leistinais rašytiniais įrodymais), 2019 m. gruodžio 9 d. notarei pateikė rašytinį prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas pinigines lėšas, saugomas D. M. sąskaitose. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (2019 m. gruodžio 18 d.) pateikimo metu notarui žinomų duomenų (aplinkybių) visuma (pačios pareiškėjos teikta informacija apie lėšų kilmę, šalių ginčai, taikos sutarties sąlygos, kuriose aptartas visas mirusiosios turtas, išskyrus minimas pinigines lėšas), leido pagrįstai abejoti notarinio veiksmo atlikimo teisėtumu, todėl tuo metu, buvo pagrįstai atsisakyta išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visas lėšas;

14.2. notaras, teikdamas teisines paslaugas, konsultuoja klientą dėl teisinių reikalavimų notariniam veiksmui atlikti ir nurodo, kokias aplinkybes asmuo turi patvirtinti įrodymais, pareikalaudamas pateikti atitinkamus palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus. Tiek konsultacijų metu, tiek skundžiamame atsisakyme atlikti notarinius veiksmu notarė nurodė, kad, tikslu pagrįsti, kad visos lėšos, saugomos palikėjos banko sąskaitose, yra asmeninė nuosavybė, pareiškėja turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kartu išaiškinant ir galimybę kreiptis į teismą su reikalavimu nustatyti turto teisinį režimą, t.y., pripažinti, kad visos piniginės lėšos, saugomos palikėjos AB SEB banke atidarytose sąskaitose yra palikėjos D. M., asmeninė nuosavybė;

14.3. 2019 m. gruodžio 18 d. raštu notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi notarei kilo abejonių dėl paveldimo turto nuosavybės teisių bei buvo reikalinga pašalinti bet kokias abejones ir dėl to, kad tarp šalių (mirusiųjų R. M. ir D. M. įpėdinių) nėra ginčo ir jis nekils ateityje. Tarp įpėdinių ilgą laiką vyko ginčai, kurie notarei leido pagrįstai manyti, kad piniginių lėšų neaptarimas šalių patvirtintoje taikos sutartyje, galimai reiškia, kad dėl šių lėšų šalys susitarimo nepasiekė. Kaip paaiškėjo vėliau, tokia abejonė buvo pagrįsta. Notarė, siekdama pašalinti abejones (kliūtis) notariniam veiksmui atlikti, raštu kreipėsi į T. M. ir paprašė pareikšti savo poziciją, po ko notaro biure buvo gautas advokatės G. G., atstovaujančios T. M., pranešimas, kad dėl visų lėšų, esančių D. M. sąskaitose, paveldėjimo teisių T. M. ketina kreiptis į teismą ir jis nesutinka, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visas nurodytas pinigines lėšas. Notarė buvo informuota ir apie T. M. kreipimąsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019, apie ką taip pat buvo informuota ir pareiškėja. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-10251-925/2020, prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J. ir notarei A. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (privalomosios dalies nustatymo) atmestas (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d.). Įvertinus, jog ginčas dėl privalomosios dalies nustatymo galutinai baigėsi tik 2020 m. gegužės 19 d., akivaizdu, kad 2019 m. gruodžio 18 dienai, notarei turint duomenų (pagal pačios Pareiškėjos paaiškinimus), kad lėšos buvo sukauptos santuokos metu iki sutuoktinio mirties ir po sutuoktinio mirties, bei kylant abejonių dėl potencialaus šalių ginčo dėl piniginių lėšų paveldėjimo, notarė pagrįstai tuo metu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pareiškėjai;

14.4. priešingai nei tvirtina pareiškėja, notarė nepripažino savo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtumo, o, išnykus aplinkybėms, dėl kurių 2019 m. gruodžio 18 d. raštu atsisakyta atlikti tokius veiksmus (nustatyta palikėjos asmeninių lėšų dalis AB SEB banko sąskaitose ir nebesant ginčo tarp įpėdinių dėl šios palikimo dalies), 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 22672,16 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

14.5. pareiškėja tvirtinimas, kad notarės atsisakymo atlikti skundžiamą notarinį veiksmą metu jokių ginčų tarp įpėdinių (dėl šių piniginių lėšų) nebuvo, iš esmės prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nors pareiškėja 2020 m. gegužės 18 d. patikslintu skundu ir pripažino, jog tik dalis mirusiosios lėšų yra pripažintina asmenine jos nuosavybe, vis vien reiškia reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir į kitose sąskaitose mirusiosios vardu esančias lėšas, kas iš esmės įrodo, jog jos pozicija dėl reikalavimo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visas lėšas nepakito. Tarp įpėdinių ilgą laiką vyko ginčai dėl teisių į palikimą. 2020 m. gegužės 19 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi išsprendus įpėdinių ginčą dėl dalies palikėjos lėšų, 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį (asmenine nuosavybe pripažinta) palikėjos banko sąskaitose esančių lėšų, tačiau dėl likusios dalies lėšų – 15 962,59 Eur, kurios kaip pati pareiškėja nurodo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui yra bendra tėvų R. M. ir D. M. nuosavybe, vis dar tebevyksta įpėdinių ginčai;

14.6. nesutinka su pareiškėjos išvada, kad kol nėra nuginčytas mirusiajai D. M. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į jos asmeninę dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jis yra laikomas teisėtu ir nėra pagrindo keisti paveldimo turto ar turtinių teisių apimtį, o D. M. sąskaitose esančios lėšoms taikoma asmeninės nuosavybės prezumpcija. Nurodė, kad jeigu abu sutuoktiniai yra mirę, išduodamas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinio vardu, jeigu to sutuoktinio, kuris turėjo teisę prašyti nuosavybės teisės liudijimo, įpėdiniai to prašo, arba jeigu to sutuoktinio, kuris turėjo duoti sutikimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, įpėdiniai sutinka. Nagrinėjamu atveju, mirus R. M., D. M. nenurodė notarei jos vardu esančio turto, kuris priklausytų jai ir mirusiajam R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (nepateikė jokių pažymų, išrašų ar kt. dokumentų, patvirtinančių, kad D. M. vardu yra turto, priklausančio jai ir mirusiajam R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise). Taip pat nėra ir D. M. atsisakymo, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas į pastarosios vardu esantį turtą. Vadinasi, po R. M. mirties D. M., pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į mirusiojo R. M. vardu banke esančių lėšų jai tenkančią dalį, tačiau nebuvo išduotas mirusiojo R. M. dalį nustatantis nuosavybės liudijimas pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalį, D. M. vardu banke esančių piniginių lėšų atžvilgiu. Įvertinus tai, kad R. M. mirties metu D. M. banko sąskaitose buvo sukaupta piniginių lėšų, kurios kaip nurodė pati pareiškėja buvo sukauptos R. M. ir D. M. santuokos metu, o mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas išduotas nebuvo, bei atsižvelgiant į tai, kad tarp įpėdinių buvo kilę ginčai teisme dėl paveldėjimo, notarė turėjo pagrindą manyti, kad galimai kils ginčas ir dėl turėto bendro turto apimties po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo D. M. ir palikimo priėmimo, t. y. palikimą priėmę asmenys gins pažeistas teises ir ginčys paveldėjimo byloje dalies bendrame turte nustatymą (iš teismui pateikto T. M. atsiliepimo matyti, kad toks ginčas jau yra pradėtas teisme). Ginčas kyla dėl R. M. nuosavybės dalies D. M. vardu buvusio turto dalyje, kuriam taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. mirus R. M., ½ dalis šių piniginių lėšų turėjo būti paveldimos įstatyminių įpėdinių. Notarė atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, kadangi iš turimų duomenų visumos turėjo pagrindo manyti, kad T. M. gins pažeistas teises teisme siekdamas nustatyti T. M. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į bendrąją jungtine nuosavybės teise įgytą turtą, dėl kurio vis dar vyksta ginčas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu;

14.7. pareiškėja kelia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo klausimą. Teismas tikrino 2019 m. gruodžio 18 d. notarės rašto, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, teisėtumą, ir nusprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pagal jai pateiktą duomenų kiekį buvo neteisingas. Notarė paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai 2020 m. birželio 1 d. išdavė ne dėl to, kad pripažino 2019 m. gruodžio 18 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteisėtu, o dėl to, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. įsiteisėjo teismo nutartis dėl atsisakymo atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019 ir tapo aišku, jog dėl dalies lėšų (pripažintų asmenine palikėjos nuosavybe - 22 672,16 Eur) – tarp šalių neliko ginčo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos D. J. skundą dėl notarės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 26 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarės L. M., D. M. jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jos mirties dieną, paliko dukrai D. J.. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto 40-ajame notaro biuro notarės A. A. 2018 m. liepos 11 d. išduotas liudijimas, kuriuo notarė patvirtino, kad D. J. po motinos D. M. mirties priėmė palikimą pagal testamentą. Notarei 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateiktas pareiškimas, kuriame T. M. nurodė, kad jam, mirus motinai D. M., reikalingas išlaikymas ir jis pageidauja gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį liudijimą. T. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M. jo motinos D. M. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (civilinė byla Nr. e2YT-1319-600/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019 patvirtinta tarp pareiškėjo T. M. ir suinteresuoto asmens D. J. sudaryta taikos sutartis, kuria T. M. atsisakė visų pareiškimo reikalavimų, pripažino, kad D. J. po motinos mirties paveldėjo visą motinai priklausiusį turtą pagal 2016 m. balandžio 26 d. testamentą, bei pasidalijo nutartyje nurodytą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėja pateikė notarei prašymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke mirusiosios D. M. vardu atidarytose banko sąskaitose. 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-0474 notarė A. A. atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo į pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke D. M. vardu atidarytose sąskaitose (iš viso 38 634,75 Eur), motyvuodama tuo, kad nėra pateikta įrodymų, jog visos piniginės lėšos, saugomos AB SEB banke mirusiosios vardu atidarytose banko sąskaitose (38 634,75 Eur), yra asmeninė D. M. nuosavybė. 2020 m. sausio 17 d. pranešimu T. M. atstovė informavo notarę, kad T. M. prieštarauja, jog D. J. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pinigines lėšas, esančias D. M. banko sąskaitose. 2020 m. vasario 2 d. notarė informuota, kad T. M. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019. Teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-10251-925/2020 pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d. 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 22672,16 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į piniginių lėšų sumas, saugomas mirusios D. M. vardu atidarytose AB SEB banko sąskaitose – teisėtumo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Teikdamas teisines paslaugas notaras konsultuoja klientą dėl teisinių reikalavimų notariniam veiksmui atlikti ir nurodo, kokias aplinkybes asmuo turi patvirtinti įrodymais. Atskirais atvejais, jeigu įmanoma, gali būti nurodyta, kokių dokumentų reikia konkrečiu atveju. Notaro pareiga patikrinti faktą reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus, reikalaujamus pagal įstatymus ir nusistovėjusią tiems atvejams notarinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. dar iki pareiškėjos prašymo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke D. M. vardu atidarytose sąskaitose (iš viso 38 634,75 Eur) pateikimo (pareiškėjos prašymas pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d.), notarė gavo teismo nutartį byloje Nr. e2YT-1319-600/2019, kuria buvo patenkintas T. M. prašymas uždrausti notarei išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po D. M. mirties iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019 apie pinigines lėšas, saugomas AB SEB banke mirusiosios vardu atidarytose banko sąskaitose (38 634,75 Eur), nepasisakyta. Atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą notarė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. į notaro biurą atvykusi pareiškėja D. J. paaiškino, kad dalis D. M. sąskaitose esančių pinigų yra paveldėti po jos sutuoktinio R. M. mirties, o dalis – per „visą gyvenimą“ sutaupyti pinigai (atlyginimas, pensija ir pan.), ir apie šias pinigines lėšas suinteresuotas asmuo T. M. bei teismas, nagrinėjant civ. b. Nr. e2YT-1319-600/2019 informuoti nebuvo. Pareiškėja, pati nurodžiusi notarei, kad ne visas turtas priklauso motinai asmeninės nuosavybės teise, turėdama informaciją apie CK 3.88 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją (ir nepaneigusi šios prezumpcijos leistinais rašytiniais įrodymais) notarei pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas pinigines lėšas, saugomas D. M. sąskaitose.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame 2019 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. S-0474 nurodytus atsisakymo išduoti pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitose, argumentus, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, taip pat į tai, jog notaras turi teisę pareikalauti pateikti rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pateikimo metu notarei pateikti dokumentai ir pačios pareiškėjos paaiškinimai apie palikėjos pinigines lėšas, suteikė pagrindą abejoti, ar toks atliktas notarinis veiksmas nebus ginčijamas T. M.. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodžius, kad visos lėšos, saugomos palikėjos banko sąskaitose, yra jos asmeninė nuosavybė, notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visas lėšas.

22. Paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai į dalį lėšų buvo išduotas tuomet, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti T. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1319-600/2019 dėl išlaikymo reikalingumo suinteresuotam asmeniui, nes tik įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai tapo aišku, jog dalis piniginių lėšų (22 672,16 Eur) nebėra ginčo objektas ir gali paveldėjimo teise pereiti pareiškėjai. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas į 22 672,16 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje, pareiškėjai buvo išduotas išnykus aplinkybėms, dėl kurių 2019 m. gruodžio18 d. raštu atsisakyta atlikti tokius veiksmus (nustatyta palikėjos asmeninių lėšų dalis AB SEB banko sąskaitose ir nebesant ginčo tarp įpėdinių dėl šios palikimo dalies), todėl pareiškėjos argumentai, kad notarė pakeitė savo poziciją ir pripažino savo veiksmų neteisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Pareiškėja nurodo, kad kol nėra nuginčytas mirusiajai D. M. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į jos asmeninę dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jis yra laikomas teisėtu ir nėra pagrindo keisti paveldimo turto ar turtinių teisių apimtį, o D. M. sąskaitose esančios lėšoms taikoma asmeninės nuosavybės prezumpcija. Su šiais pareiškėjos argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

24. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai). Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Tai aktualu, kai palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos sutuoktinio R. M. mirties palikėjai D. M. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į mirusiojo R. M. vardu banke esančių lėšų jai tenkančią dalį (Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis), tačiau nebuvo išduotas mirusiojo R. M. dalį nustatantis nuosavybės liudijimas D. M. vardu banke esančių piniginių lėšų atžvilgiu (Notariato 52 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl D. M. nuosavybės dalies R. M. vardu buvusio turto dalyje (į kurią išduotas nuosavybės teisės liudijimas), o dėl R. M. nuosavybės dalies D. M. vardu buvusio turto dalyje, kuriam taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y., mirus R. M., ½ dalis šių piniginių lėšų turėjo būti paveldimos įstatyminių įpėdinių.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad palikėjos sutuoktinio R. M. mirties metu D. M. banko sąskaitose buvo sukaupta piniginių lėšų, kurios, kaip nurodė pati pareiškėja, buvo sukauptos R. M. ir D. M. santuokos metu, o mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas išduotas nebuvo, bei atsižvelgdamas į tai, kad tarp įpėdinių buvo kilę ginčai teisme dėl paveldėjimo, sprendžia, kad notarė turėjo pagrindą manyti, kad galimai kils ginčas ir dėl turėto bendro turto apimties po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo D. M. ir palikimo priėmimo, todėl notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į bendrąją jungtine nuosavybės teise įgytą turtą (15 962,59 Eur), laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

27. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kaip jau buvo minėta, paveldėjimo teisės liudijimas į 22 672,16 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje, pareiškėjai buvo išduotas išnykus aplinkybėms, dėl kurių 2019 m. gruodžio18 d. raštu atsisakyta atlikti tokius veiksmus (nustatyta palikėjos asmeninių lėšų dalis AB SEB banko sąskaitose ir nebesant ginčo tarp įpėdinių dėl šios palikimo dalies), o ne dėl to, kad notarė pakeitė savo poziciją ir pripažino savo veiksmų neteisėtumą. Pripažinęs, kad notarė pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, esant suinteresuotų asmenų skirtingam suinteresuotumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

30. Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjai nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

31. Suinteresuotas asmuo T. M. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2020 m. liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitu.

32. Suinteresuotas asmuo notarė A. A. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 520,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2020 m. liepos 29 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. SPEC20-00483 ir 2020 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31.

33. Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, suinteresuotiems asmenims priteistinos jų apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui notarei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 520,30 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 30 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Eglė Surgailienė