Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-04 · Civilinė byla Nr. 2A-30-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
2A-30-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09807-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Henrichas Jaglinskis, Vidas Stankevičius
Suinteresuotas asmuo
A. M., notarė G
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-30-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09807-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 34.5.; 75.8.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo, pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. M., notarė G. K., M. M., AB SEB bankas ir „Swedbank“, AB (civ. byla Nr. 2-16225-863/2013).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti mirusiojo T. M. ir jo sutuoktinės A. M. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti mirusiojo T. M. nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą turtą, t. y. į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pinigų likučių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (1,17 Lt); ½ dalį piniginių lėšų AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 539,66 Lt); ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 592,65 Lt). Nurodė, kad gavo notarės G. K. siūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl mirusiojo T. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusios sutuoktinės A. M. turtu, nustatymo. Pažymėjo, kad mirus T. M., po jo mirties įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjas pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Pareiškėjas negali baigti paveldėjimo procedūros, kol nėra nustatyta mirusiojo T. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nepadalintas santuokoje įgytas turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkino. Nustatė, kad mirusiajam T. M. priklausė ½ dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusia sutuoktine A. M. ir nustatė, kad T. M. priklauso: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad T. M. mirė 2010 m. rugsėjo 15 d. Mirties dieną jis buvo susituokęs su A. M., santuoka įregistruota 1985 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 9). Po T. M. mirties liko įstatyminiai jo palikimo įpėdiniai: sūnus M. M. ir sutuoktinė A. M.. Iš notarės G. K. rašto matyti, jog nei vienas iš įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nors notarės pranešimas suinteresuotam asmeniui A. M. buvo įteiktas asmeniškai. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima. Pagal Civilinio kodekso 5.62 str., jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju įstatyminiams įpėdiniams A. M. ir M. M. neišreiškus valios priimti T. M. palikimą, dėl palikimo priėmimo valstybės vardu į notarą kreipėsi VMI. Teismas konstatavo, kad nors A. M. atsiliepime nurodė, jog ketina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje nepareiškė, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tokia byla teismuose nėra iškelta. Bet kokiu atveju paveldimo turto dalių nustatymas neužkerta kelio įrodinėti, jog palikimas buvo priimtas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste įrodymus apie palikimo priėmimą yra pateikęs pareiškėjas – VMI, kuris dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarę G. K.. Kadangi T. M. mirė santuokoje, pareiškėjas prašė nustatyti palikėjo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 str. 1 d.). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant Civilinio kodekso trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju teismas jokių svarbių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatė. Palikėjo sutuoktinė A. M. dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, taip pat nekėlė ginčo dėl dalintino turto statuso (režimo). Todėl teismas santuokos metu įgytą butą bei bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas bei sukauptas pensijos lėšas padalino lygiomis dalimis, nustatydamas, kad mirusiajam T. M. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ½ lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Lietuvos teismų praktikoje paprastai užvaldymo veiksmais laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name ar bute, valdo ir rūpinasi jais kaip savo turtu (prižiūri, remontuoja, gerina statinių būklę ir pan.), dengia turto išlaikymo išlaidas (moka žemės mokesčius, komunalinius mokesčius ir pan.), kitais savo aktyviais veiksmais parodo savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškais jį valdo, juo naudojasi. Apeliantė pažymi, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies, todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokia nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tai reiškia, kad jei asmuo priima, nors kokį palikėjui priklausantį daiktą ir ima juo naudotis, rūpintis kaip savu, tai šiuo veiksmu jis išreiškia valią priimti visą palikimą – visas palikėjo turėtas turtines ir kai kurias neturtines teise, palikėjo turtėtus įsiskolinimus. Šiuo atveju palikimo priėmimas padavus notarui pareikšimą nėra nuosavybės turėjimas. Pareiškėjas pirmiausia turėjo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad VMI priėmė palikimą, po to įregistruoti jo nuosavybę ir tik tada reikalauti paveldėjimo teisės liudijimo į likusį po jo mirties turtą, o taip pat dalies nustatymo. Be to VMI ir notarė žinojo, kad apeliantė ketina paduoti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Iš to seka, kad jei įpėdinis per tris mėnesius nesikreipia į notarą, bet ima faktiškai valdyti nors kokia palikimo dalį, jis laikomas priėmusiu visą palikimą faktinio užvaldymo būdu. Apeliantė nurodo, kad po savo vyro T. M. mirties priėmė visą palikimą ir pradėjo faktiškai jį valdyti. Tai patvirtina 2012 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymi, kad jokių pranešimų, raginimų ji nėra gavusi, apie juos nežinojo. Gavo tik ranka rašytą raštą apie VMI atliekamus veiksmus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo valstybės vardu, tačiau tokios raštelio netraktuoja kaip oficialaus dokumento. Savo prašyme VMI pažymėjo, kad apeliantei buvo siųstas laiškas dėl paveldėjimo procedūros, tačiau teismui įrodymų apie tai nepateikta. Apeliantė taip pat nurodo, kad negalėjo paduoti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi šiuo metu yra bedarbė ir neturėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad VMI yra 2010 m. rugsėjo 15 d. mirusio T. M. turtinių teisių ir pareigų paveldėtojas pagal 2013 m. vasario 14 d. notarės G. K. išduotą pavedėjimo teisės liudijimą. Nuosekliai veikdama, VMI turėjo teisę reikalauti jai priklausančios paveldėto turto dalies nustatymo. Kadangi anksčiau nurodytas paveldėjimo teisės liudijimas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir iki šiol yra galiojantis, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantė nurodo, kad ji yra priėmusi T. M. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Tai ji pagrindžia rašytiniu įrodymu – antstolės 2012 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Todėl apeliantė įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka turi teisę ginti savo pažeistas teises. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą faktinių aplinkybių, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo patenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad po savo vyro T. M. mirties 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė visą palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir tai patvirtina 2012 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog apeliantė A. M. net kelis kartus kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po T. M. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, tačiau šie pareiškimai teisme nebuvo nagrinėjami. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsiteisėjusia 2011 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju teismine tvarka nenustačius juridinio fakto, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog būtent apeliantė po T. M. mirties išreiškė valia priimti palikėjo palikimą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė negalėjo paduoti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi šiuo metu yra bedarbė ir neturėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį, šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, kadangi byloje, taip pat ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų kreipusis į teismą su prašymu atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie palikimo priėmimo galimybes, jokių pranešimų, raginimų ji nėra gavusi, apie juos nežinojo, atmestinas, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, įstatymai nenumato pareigos įpėdinį informuoti apie po palikėjo mirties atsiradusį palikimą. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, priešingu atveju laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Civilinio kodekso 5.62 str. 3 d. pagrindu, jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Šiuo konkrečiu atveju dėl palikimo priėmimo valstybės vardu į notarą pagrįstai kreipėsi VMI.

Kadangi apeliantė apeliaciniu skundu neginčijo dalintino turto dalių dydžio bei turto statuso (režimo), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui priteisimo. Taip pat pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys šiuo atveju taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patyrę kokių nors bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiGoda Ambrasaitė-BalynienėHenrichas JaglinskisVidas Stankevičius